Penktoji kolona rikiuojasi žygiui per Lietuvą

Kas gali paneigti, kad ne taip seniai per visas televizijas parodytas „intelektualų“ iš „polutorkos“ (Stalino laikų pusantratonio sunkvežimio) vairuotojų pasiskolintas šampanu laistymosi „vaizdelis“ buvo ne kas kita, kaip nuoroda pratęsti „žygį“ toliau sujaukiant mūsų vargano rinkėjo sąmonę. Atrodo, kad, pasitelkus demokratiją, toliau bus žygiuojama net nenusivalius per laisvės dešimtmetį ant kerzinių (sovietinės „odos“) batų nusėdusių maskuotės dulkių ir visiškai atvirai demonstruojant šimtasiūlių ilgesį. Už svetimos valstybės pinigus nupirkta politine demagogija ir su neįvykdomų pažadų potekste mums jau kalama: „Tu nieko neišmanai, tu esi tikras kvailys. Tokių kaip tu darbu sukurtų pinigų pagalba aš tau įkalsiu į tavo sugniuždytą sąmonę, jog tu be manęs esi niekas“.
Man, vienam iš tų kandidatų į „būsimųjų pergalių įkvėpėjų ir organizatorių“ Viktoro, Rolando ir Juliaus kovingąsias gretas, visgi norisi paklausti „genijų“, kodėl jau šiandien jie nesinaudoja išrinktų ir Seime esančių 71-os „asmenybės“išmintimi. Dar neteko regėti per televiziją ar skaityti spaudoje, kad į Seimo posėdžius (dėl visiškai nesuprantamų priežasčių „visuotiniais“ (plenariniais) vadinamus) susirinktų visi Seimo nariai. Anaiptol, „asmenybė“ Ramūnas įrašytas į daugiausia posėdžių praleidusių narių sąrašą. (Jeigu klystu, atsiprašau už „asmenybės“ įžeidimą.) Tad kas draudžia „asmenybėms“ jau šiandien rengti įstatymus, visiems atvykti į Seimo posėdžius ir, esant nuolatinei „asmenybių“ daugumai, pergalingai balsuoti ne vien tik savo, bet ir tautos labui?
Kas draudžia „asmenybei“ profesoriui Rolandui prisipažinti, jog jis, siekdamas uždrausti LRT naudotis pajamomis, gautomis už reklamą, ne tik klysta, bet ir įžūliai mulkina „liaudį“, nes „liaudžiai“ televizijos išlaikymas, naudojant biudžeto ar reklamos lėšas, yra mokestis iš jos pačios kišenės? Būdamas profesoriumi, tikriausiai jau yra kur nors girdėjęs, kad už reklamą sumoka pirkėjas (vadinasi, išlaiko visas, tiek biudžetines, tiek komercines televizijas), nes reklamos išlaidos įtrauktos į prekės kainą. (Gal aš klystu jį vadindamas profesoriumi. Tuomet dar kartą atsiprašau.) Tokiu pat būdu yra remiama ir rinkėjų mulkinimo kampanija. Rinkėjas mulkinamas už jo paties pinigus. Blogiausia, jog jis nesupranta, kad pats už tai užmoka savo paties išaugintais agurkais... Agurkų kainą nustato ne jis, bet nesutikti būti mulkiu jis gali. Ir tai turėtų padaryti rinkimų ar referendumų metu.
Lietuvoje plinta nauja žmonių mulkinimo epidemija. Štai „Valstiečių laikraščiui“ Janina Stankevičienė iš Zarasų rajono rašo: „Labai (ne bet kaip, o labai! - A.K.) pritariu Seimo nario V.Uspaskich siūlymui surengti referendumą dėl seimūnų rinkimo tik vienmandatinėse apygardose… Šis Seimas nieko vargšams žmonėms, nesprendžia, tik priima tokius sprendimus, kurie jiems patiems palankūs“ (L.Pečeliūnienė. „Apsidraudimas nuo kvailysčių“// „Valstiečių laikraštis“, 2003 02 18). Apkrėsta Uspaskich virusu ir praradusi atmintį, ji nepastebi, kad jau dabar Seimo daugumą sudaro nariai, išrinkti vienmandatėse apygardose, tarp jų ir V.Uspaskich. Laiško autorei nerūpi, kodėl „genijus“ nepasinaudoja tokia palankia padėtimi ir, esant puikiai galimybei, net nebando įrodyti „asmenybių“ pranašumo prieš „sąrašinius“.
Atsakymas paprastas. Jo tikslas - drumsti vandenį ir apmulkintų rinkėjų rankomis gaudyti jo „asmenybei“ tinkančias žuvis. Kai savo rankomis jas (balsuodamas) sugausi, per televiziją ar radiją, dar net nesuskaičiavus visų balsų, mielasis, tu sužinosi „esąs nekantrus“, „norįs greitų permainų“, kurios yra „visiškai nerealios“. Sužinosi, jog tavo agurkai, pienas, mėsa yra bevertės ir neklausios prekės, o tavo darbas vertas tik minimalaus atlygio. Tavęs „asmenybė“ net nepaklaus, ar jau pasibaigė tavo atlyginimo ar pensijos resursas, tau sumokėjus mokesčius už komunalines paslaugas ir plėšikiškai keleriopai brangiau už „asmenybės“ jau praskiestą pieną, mėsą, nei „asmenybė“ iš tavęs pirkdama mokėjo. Dar išgirsti, kad tau draudžiama dirbti ir kad ta proga įvedamas koks nors privalomasis draudimas, suvaržoma tavo judėjimo laisvė ir tau atimama galimybė su senais „Žiguliais“ aplankyti savo tėvų kapą… Tik dabar tu suprasi, kad 71 „asmenybė“ Seime abejingai už tai balsavo ir „nepastebėjo“ net mažiausių pagyvenusių žmonių genocido požymių. Ir tau, jau apmulkintam, tikriausiai nekils klausimas, kad jeigu nesutaria 71 „asmenybė“, tai kaip pajėgs sutarti tau peršama 131, turinti aibes savų interesų. Tada tu dar daug ką sužinosi ir ketverius metus lauksi, kol tau koks nors „autoritetas“ vėl įpirš naują „asmenybę“.
Jokia „asmenybė“ tau, „pilieti iš patvorio“, nepaaiškins, kad ji, būdama tik „asmenybe“, negali, yra nepajėgi ir niekada nesiims atsakomybės už likusių 130 „asmenybių“ darbus. Ir taip pasaka be galo. Atsitokėsi tada, kai nuvažiuos Europos Sąjungos traukinys… Ir tada „asmenybė“ pasiūlys tau sėsti į Lukašenkos traukinį, kurį jis, taip pat būdamas „asmenybė“ ir gindamas tik savo asmenines ambicijas bei interesus, bando prikabinti prie Rusijos garvežio… Tada tu daug ką suprasi, bet Europos traukinys jau bus nuvažiavęs, o šampane maudysis tos pačios arba naujos oligarchų tau įpirštos „asmenybės“. Bet jūs, politiniai kaliniai ir tremtiniai, galite būti ramūs: „asmenybės“ jūsų į šampano maudynes tikrai nepakvies, nes jūsų susiskaldymas į daugybę „sąjungų“ „asmenybėms“ yra malonesnis nei šampano purslai. Visa tai patvirtina šiuo metu vykstanti ir taip ilgai nesibaigianti „asmenybių“ kova už policijos komisaro postą. „Asmenybėms“ nusispjauti į valstybės reikalus. Kovodamos už savo asmeninių reikalų ir ambicijų patenkinimą, „asmenybės“, jeigu joms tai bus naudinga, „išdurs“ ne tik atskiras visuomenės grupes, bet ir visą tautą.

Algimantas KOJELIS
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"