Atnaujintas 2003 m. gegužės 9 d.
Nr.36
(1140)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Atmintis
Istorijos vingiai
Gimtas kraštas
Rinka
Ūkis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ekologinis ūkis ieško erdvės

„Neseniai teko lankytis Vokietijoje vykusioje tarptautinėje ekologijos parodoje, kurioje su savo žemės ūkio produktų ekspozicija dalyvavo 65 valstybės. Deja, Lietuvos žemdirbių parodoje nebuvo“, - taip Kaune, Žemės ūkio rūmuose, vykusiame Lietuvos ekologinės žemdirbystės bendrijos “Gaja” visuotiniame susirinkime kalbėjo Lietuvos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas G.Kniukšta.
Išties nelengvai mūsų šalyje skinasi kelią ekologinis ūkininkavimas. Nelengvai, bet pamažu eina į priekį. Tai - daržovių, vaistažolių, uogų, javų, kitų kultūrų auginimas. Visa tai - sveikas maistas, sveikesnis gyvenimo būdas.
„Gajos” visuotiniame susirinkime dalyvavo ne vien šios bendrijos nariai, bet ir kiti ekologiškai ūkininkaujantys kaimo žmonės. Jie svarstė, kaip suaktyvinti šį užsiėmimą, atkreipti didesnį Vyriausybės, visuomenės dėmesį į jo svarbą. Bendrijos tarybos pirmininkas E.Samauskas, Žemės ūkio ministerijos specialistas V.Byla, “Ekoagros” organizacijos vadovė I.Rutkovaitė, prof. hab. dr. V. Žekonienė kalbėjo apie dabartinę situaciją šalies ekologiniame ūkininkavime, pasirengimą eiti į Europos Sąjungą ir joje būti.
Dabar mūsų kaime ekologiškai ūkininkauja apie 400 sodiečių, iš kurių 246 yra “Gajos” bendrijos nariai. Visus juos vienija panašūs siekiai bei rūpesčiai, noras surasti savo vietą bendrame kaimo versle. O tai nėra labai paprasta, nes ekologinei daržovei, kitam žemės ūkio produktui yra keliami itin dideli reikalavimai, jiems užauginti reikia įdėti daugiau kaštų ir kantrybės. Čia labai reikėtų ženklesnės valstybės paramos. Tiesa, ji didėja. Pavyzdžiui, šiems metams ekologiniam ūkininkavimui ketinama skirti tris milijonus litų. Tai ne kažin kas, bet vis geriau... Didesnės paramos tikimasi iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Bet ir dabartinėmis sąlygomis ūkininkai nenuleidžia rankų. Kaip minėjo “Ekoagros” direktorė I.Rutkovaitė, ūkininkai dažnai kviečiasi šios organizacijos specialistus dėl pasėlių sertifikavimo, t.y. dėl pasirengimo ekologiniam ūkininkavimui. Bet kol kas ekologinė žemdirbystė šalyje užima vos 0,3 procento visos žemėnaudos. Siekiama, kad iki 2010 metų ekologiškai būtų ūkininkaujama net 15 proc. visos žemėnaudos plotuose. Ne vienas tokiu skaičiumi abejoja: tai būtų per labai trumpą laiką padarytas milžiniškas šuolis. Toms abejonėms pamato yra - ūkininkai neturi pakankamai žinių apie ekologinį ūkininkavimą, kyla kitokių, vietinių, problemų, kurias pajudinti, regis, nėra itin sudėtinga. Pavyzdžiui, niekas šalyje negamina ekologiniam žemės įdirbimui reikalingo dvisluoksnio plūgo, nors Radviliškyje veikia žemės ūkio mašinų gamykla. Žemės ūkio universiteto docentas J.Pekarskas atkreipė dėmesį, kad sėjomaina – ekologinės žemdirbystės pamatas, tačiau ne vienas ūkininkas dėl nežinojimo ar kitų priežasčių mažai to paiso, o tai - nuostoliai. Čia vėl išlenda švietimo spragos. Vadinamosioms rūgščioms dirvoms labai svarbu kalkinimas, tačiau tokios dirvos nekalkinamos, nes kalkės brangiai kainuoja, ūkininkai nepajėgia jų įsigyti, ir žemė skursta, ypač - nenaši. Kaip tik nenašioms žemėms reikia daugiau fosforo, o jis terpiamas su galvijų mėšlu. Galvijų mūsų kaime jau kuris laikas mažėja, tad nebus ir fosforo.
Jei ekologinių daržovių, medaus, duonos dar galime šen bei ten nusipirkti, tai ekologinio pieno ar mėsos nei parduotuvėse, nei turguose su žiburiu neaptiksi. Ūkinės bendrijos „Mėta“, auginančios vaistažoles, vadovas J. Vyskupaitis atkreipė dėmesį, kad, pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje vaistažolių auginimas visu šimtu procentų yra dotuojamas, o pas mus tam neskiriama nė cento. Dargi svarstoma, kad, girdi, vaistažolių auginimas - tai gal net ne žemės ūkio šaka, o farmacijos pramonė, tad ten ir derėtų ieškoti paramos. Todėl iš Vakarų pas mus keliauja įvairios vaistažolės, kurias mes patys galime ir mokame užsiauginti. Keista, bet už 30-50 gramų iš svetur atvežtų vaistinių čiobrelių lietuvis moka po dešimt litų, o mūsiškiai vaistažolių augintojai tą patį kiekį pardavinėja po pusantro lito. Kaunietė, Varėnos rajone turinti vaistažolių sklypą ir auginanti 20 rūšių vaistažoles, Bronė Pugžlienė sakė, kad ji iš nieko paramos nelaukianti ir nesitikinti, o atkakliai, su Dievo padėjimu dirbanti ir iš savo triūso turinti naudos.
Dabar rengiamasi šalyje diegti visai naują ūkininkavimo šaką - ekologinę žuvininkystę. Tam prireiks nemažai ekologiškų pašarų žuvims šerti. Visų pirma - tai grūdai. Jų šiam verslui per metus prireiks apie 600 ir daugiau tonų.
Visuotiniame “Gajos” susirinkime dalyvavę ūkininkai sakė, kad mums reikia turėti daugiau ekologinio ūkininkavimo specialistų, kurie savo žinias perteiktų kitiems. Gal net derėtų vienoje ar kitoje žemės ūkio mokykloje rengti šios srities specialistus - tai būtų patikima investicija į kaimo ateitį.

Benjaminas ŽULYS
Kaunas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija