Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Žvilgsnis
Literatūra
Likimai
Atmintis
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Dar viena fantastinė Lietuvos pergalė Lietuvos piliečiai neapvylė europiečių

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma balsuoja referendume

Lietuvos žmonės išlaikė svarbų pilietiškumo egzaminą. Nepaisant pesimistinių prognozių, ypač po pirmosios referendumo dienos, prie balsadėžių atėjo beveik 65 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų. Iš jų net 91 proc. pasisakė už narystę Europos Sąjungoje. JAV žiniasklaida, taip pat Lenkijos politikai tokius referendumo Lietuvoje rezultatus pavadino fantastiškais ir pažymi, jog Lietuva galutinai ir visiems laikams grįžo į Europą. JAV ir kitų šalių ekspertai pažymi, kad Lietuva tapo barometru, rodančiu, ko galima tikėtis netrukus įvyksiančiuose analogiškuose referendumuose Slovakijoje ir Lenkijoje, taip pat rudeniop – Latvijoje ir Estijoje. Be to, pažymima, kad Lietuvos referendumo įstatymas yra pats griežčiausias iš visų šalių kandidačių į ES. Pavyzdžiui, Latvijoje vyksiančiame referendume dėl narystės ES pakaks tik 37 proc. atėjusių balsuoti rinkėjų.
Taigi lietuviai išsiveržė į lyderius tarp visų šalių kandidačių. Pralenkėme net Slovėniją, kuri yra lyderė tarp šalių kandidačių pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui. Jeigu ES narės Graikijos BVP vienam gyventojui yra 17013 eurų (bendros 15 „senųjų“ ES narių BVP vienam gyventojui siekia 23895 eurų), tai Slovėnijos – 16813 eurų. Lietuva, deja, pagal šį rodiklį yra autsaiderė – BVP siekia tik 7753 eurus.

Lietuvos piliečiai pritarė šalies narystei Europos Sąjungoje

Referendumo laimėjimo proga sostinės Nepriklausomybės aikštėje suplevėsavo Lietuvos ir Europos Sąjungos vėliavos

Dvi dienas - šeštadienį ir sekmadienį - vykusiame referendume Lietuvos piliečiai pritarė šalies narystei Europos Sąjungoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos išankstiniais duomenimis, “taip” narystei Europos Sąjungoje pasakė 91,04 proc. referendume dalyvavusių piliečių, kurių biuleteniai pripažinti galiojančiais, referendumo nuostatai nepritarė 8,96 proc. rinkėjų.
Pirmadienį spaudos konferencijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas paskelbė, kad už narystę ES, išankstiniais duomenimis, balsavo 1 mln. 497 tūkst. 602 rinkėjai, prieš - 147 tūkst. 429.
Referendume dėl Lietuvos narystės ES dalyvavo 1 mln. 665 tūkst. 565 rinkėjai, kas sudaro 63,3 proc. rinkėjų.
Z. Vaigausko tvirtinimu, per keturias dienas VRK, atsižvelgiant į rinkėjų aktyvumą, turės pripažinti referendumą įvykusiu, tačiau dar turės išnagrinėti visus skundus, peržiūrėti protokolus.

Tomui Venclovai - šv. Kristoforo statulėlė ir jo „Vilnius“ japonų kalba

Šv. Kristoforo statulėlės įteikimo iškilmėse - Tomas Venclova su žmona Tatjana

Pirmadienį poetui, vertėjui, publicistui, Jeilio (JAV) universiteto profesoriui Tomui Venclovai įteiktas Vilniaus miesto apdovanojimas - šv. Kristoforo statulėlė. Apdovanojimą Vilniaus rotušės Mero menėje įteikė miesto tarybos narys Artūras Zuokas.
Šis apdovanojimas skiriamas per metus labiausiai Vilniui nusipelniusiems žmonėms. Prof. T. Venclova šv. Kristoforo statulėle apdovanotas 2002 metų gruodžio mėnesį už didelio pasisekimo susilaukusią jo knygą “Vilnius” (vadovas po miestą). Tuo metu Vilniaus meras buvo A. Zuokas.
Poetas negalėjo atvykti į Lietuvą pernai gruodžio 21 dieną, kai Vilniaus rotušėje jau penktą kartą iškilmingai buvo įteikiamos šv. Kristoforo statulėlės. Šiomis dienomis T. Venclova vieši Vilniuje, taigi miesto savivaldybė ir išnaudojo iškilmėms šią progą.

Europos dienos išvakarėse su tauta bendravo politikai ir muzikos žvaigždės

Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis (dešinėje) ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma sostinės Katedros aikštėje koncerte „Lietuvai“

Įspūdingu koncertu “Lietuvai” sostinės Katedros aikštėje ketvirtadienio vakarą užbaigta visuomenės informavimo kampanija, skirta savaitgalį vyksiančiam referendumui dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje.
Penktą kartą Lietuvoje minimos Europos dienos išvakarėse koncerto klausėsi ir į Lietuvos gyventojus kreipėsi buvę ir esami šalies vadovai, muzikos ir krepšinio žvaigždės, žinomi žurnalistai.
Susirinkusius žmones bene pirmą kartą vienoje scenoje sveikino buvę ir dabartiniai šalies vadovai. Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis retoriškai klausė jaunimo, ar jis norėtų likti antriems metams toje pačioje klasėje, jei nebalsuotų referendume. Premjeras Algirdas Brazauskas kvietė jaunimą tęsti Lietuvos statybas Europoje. Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, ypač audringai sutiktas minios, sakė, kad mes turime būti Europoje, kuriai visada ir priklausėme: “Turime būti vieningi ir dabar, kartu pasakydami visam pasauliui - taip”. Prezidentas Rolandas Paksas priminė, jog lietuvių tauta pačiais sunkiausiais gyvenimo momentais buvo vieninga. “Matau, kad lietuvių tauta ir šiandien vieninga”, – sakė šalies vadovas, paprašęs visus ateiti balsuoti šeštadienį, o sekmadienį - švęsti.

Lietuviškas „ačiū“ Vokietijoje

P.Šnaiderio išleistuvėse Vechtoje (iš dešinės): Oldenburgo „Caritas“ garbės pirmininkė prof. Agnesa Holiger, kun. Robertas Grigas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Paulius Šnaideris su žmona Margret, vyskupas emeritas Maksas Georgas von Tvikelis, naujasis Oldenburgo „Caritas“ direktorius dr. Gergardas Tepė su žmona ir kiti

Kovo 28 dieną Vechtos mieste (Oldenburgo kraštas, Žemutinė Saksonija, Vokietija) į pensiją buvo iškilmingai palydėtas šešiolika metų šio krašto „Caritas“ organizacijos direktoriumi dirbęs Paulius Šnaideris . Trylika metų, praleistų šiame poste, nuo pat sovietų bloko sienų atsivėrimo, buvo skirti intensyvios partnerystės tarp Oldenburgo krašto „Caritas“ ir Lietuvos „Caritas“ bei įvairių valstybinių ir nevyriausybinių institucijų organizavimui. P.Šnaiderio iniciatyvos dėka Lietuvos vargstančiuosius pasiekė 417 labdaros siuntų už beveik 15 mln. eurų. Užsimezgė vaisingos partnerystės ryšiai tarp socialinių, akademinių, globos ir šalpos įstaigų, tarp katalikų parapijų Oldenburgo krašte ir Lietuvoje.
Išreikšti pagarbos aktyviam pasauliečiui katalikui ir jo šeimai už veiklios artimo meilės tarnystę (prieš „Caritas“ direktoriaus kadenciją P.Šnaideris keliolika metų dalyvavo skautų judėjime ir dirbo Bažnyčios jaunimo sielovados struktūrose) susirinko ne tik katalikų ir evangelikų dvasininkai, socialinės sferos darbuotojai, Žemutinės Saksonijos ir federalinių įstaigų politikai, bet ir svečiai iš Lietuvos.

Norvegai ne tik mokė dėstytojus…

Randi Dragon (kairėje) ir Kristianas Skaras prie Ukmergės aukštesniosios verslo mokyklos

Kovo pabaigoje Ukmergės aukštesniojoje verslo mokykloje viešėjo svečiai iš Norvegijos: Kristianas Skaras, Stokmarkniso aukštesniosios mokyklos dėstytojas, bei Randi Dragon, Melbu aukštesniosios mokyklos dėstytoja. Pagal tarptautinio bendradarbiavimo programą, ukmergiškiai dėstytojai turėjo galimybę įgyti anglų kalbos pradmenų bei pagerinti šnekamosios kalbos įgūdžius.
Pasak Ukmergės AVM projektų vadovės Sigitos Kriaučiūnienės, svečiai ne kartą lankėsi Baltijos šalyse, tačiau į Lietuvą atvyko pirmą sykį. Norvegijos dėstytojams buvo sudaryta įdomi ir turininga kelionių po Lietuvą programa. Kelionėse svečiams talkino dėstytojai: Aušra Cesevičienė, Danutė Čivilienė, Virginija Lukošiūnienė, Lina Drazdienė, pavaduotojas Rimantas Jankūnas.
Kaip teigė S.Kriaučiūnienė, dėstytojai aktyviai dalyvauja mokyklos rengiamuose projektuose, drauge su mokiniais vyksta į užsienį. Šį kartą norvegai K.Skaras bei R. Dragon mokė 28 Ukmergės verslo mokyklos dėstytojus. Džiugu, jog dauguma šios mokyklos darbuotojų, laisvai kalbančių net keliomis užsienio kalbomis, noriai lankė anglų kalbos kursus. Kursai vyko dviem lygiais: pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Dvi savaites vakarais, nejausdami nuovargio, dėstytojai sėkmingai mokėsi. Pažengusiųjų grupei dėstantis K. Skaras, plačiai supažindino su Norvegija, demonstravo skaidres ir atsakinėjo į klausimus. Mokslo vakarai neprailgo, nes vyko nuoširdus bendravimas, užteko laiko ir humorui, dainai. Pradedančiųjų grupės lankytojai noriai demonstravo savo įgytas žinias.

Japonų sakuros Kaune

Eigulių vidurinės mokyklos būrelis – origami gėlių lankstymo būrelis su pačių išlankstytomis tulpėmis

Diplomato Č.Sugiharos dėka Japonijos ir Kauno draugystė prasidėjo dar Antrojo pasaulinio karo metais. Prieš keletą metų, Č.Sugiharos jubiliejui pažymėti, Vilniuje buvo pasodintas sakurų parkas. Šiais metais toks parkas atsirado ir Kaune. Dar balandžio viduryje Kauno miesto savivaldybės darbuotojai dalyvavo neįprastoje pavasario talkoje – Nemuno saloje sodino sakurų medelius – japoniškas vyšnaites, o mėnesio paskutinę dieną Č.Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos pirmininkas Ramūnas Garbaravičius jau pakvietė į Sakurų parko atidarymo šventę. Renginiai šiam neeiliniam miesto įvykiui pažymėti vyko ir kitose Kauno vietose. Č.Sugiharos namai kvietė susipažinti su ekspozicija, Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vyko leidinių “Žydinti Japonija. Sakura japonų mene” atidarymas, videofilmų peržiūra A.Žilinsko galerijoje. Visur dalyvavo ne tik kauniečiai, bet ir svečiai iš sakurų gimtinės, Lietuvos ir Japonijos draugystės draugijos nariai. Iš pačios Japonijos atvyko penkiolikos asmenų delegacija. Tarp jų buvo Č.Sugiharos marti Michi Sugihara, projekto vadovas Takaši Vakisaka, „Nippon Express“ turizmo agentūros atstovas Hitoši Tanaka ir kiti.

Saulė šviečia visiems

„Saulės“ gimnazijos jubiliejinėje parodoje

„Sol lucet omnibus“ (Saulė šviečia visiems) – toks yra „Saulės“ gimnazijos, balandžio 25-26 dienomis šventusios savo 80-ąjį jubiliejų, filosofinis credo. Šiuo credo „Saulės“ gimnazija jau daugiau kaip pusė šimto metų pasitinka ir išlydi mokinius, mokytojus, o šį kartą ir gausiai į jubiliejinius renginius susirinkusius svečius: buvusius gimnazijos mokinius ir mokytojus, Kauno savivaldybės atstovus, dvasininkus ir kitus žmones, atėjusius paminėti garbingos datos. Vykstant jubiliejiniams renginiams, buvusių mokinių ir mokytojų susitikimams, iškilmingam minėjimui-koncertui bei sporto varžyboms, buvo prisiminti ir mirusieji bendruomenės nariai. Jiems Prisikėlimo bažnyčioje buvo skirtos šv.Mišios, lankomi kapai. „Saulės“ gimnazija, į pasaulį išleidusi ir subrandinusi ne vieną kartą, turi gražią tradiciją – kiekviena abiturientų laida savotiškai įsiamžina „saulių kalnelyje“, palikdama po suvenyrinę saulę.

Lietuvių pėdsakais Amerikoje:
9. Įženk geras, išeik geresnis

Šv. Andriejaus bažnyčia Filadelfijoje

Kai Lietuvos Vyčių metinio suvažiavimo proga „Draugas“ išspausdino straipsnį iš serijos „Lietuvių pėdsakais Amerikoje“ apie šios senųjų lietuvių imigrantų organizacijos dvasios vadą kun. Juozą Anderlonį, iš Filadelfijos atėjo raginimai: „Mes turim ir kitą šventą kunigą – Petrą Burkauską“. Iš tiesų buvęs brolis paulietis Timotiejus, apie kurį viename iš reportažų jau šiek tiek pasakojome, yra neeilinis žmogus. Viskas, ką jis darė ir daro, kyla iš jo asketiškos vienuolio prigimties, nors vienuolio luomo jis su širdgėla turėjo atsisakyti. Nuo to gal ir reikia pradėti pasakojimą apie dviejų lietuviškų parapijų Filadelfijoje – Šv. Andriejaus ir Šv. Kazimiero – kleboną.

Koks bus Vytauto Didžiojo karo muziejaus likimas?

Vytauto Didžiojo karo muziejaus Prezidentūros sektoriaus vedėja Audronė Veilentienė ir Adolfo Klimo laisvojo žodžio forumo atstovas Gintas Žemaitaitis

Pastaruoju metu Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojai jaučiasi sunerimę ir beprarandą stabilią padėtį. Pretekstą tam davė Kultūros ministerijos raginimas Karo muziejų perduoti Krašto apsaugos ministerijai, o pastaroji linkusi perimti tik pagrindinį muziejaus pastatą be jo padalinių. Siekiant atkreipti žiniasklaidos, Kauno valdžios ir visuomenės dėmesį į susidariusią padėtį, balandžio 29 dieną VšĮ Adolfo Klimo laisvojo žodžio forumas miesto visuomenę pakvietė į atvirą diskusiją tema „Vytauto Didžiojo karo muziejaus vaidmuo Kaune ir Lietuvoje“. Pagrindinį pranešimą forume skaitė Audronė Veilentienė – Vytauto Didžiojo karo muziejaus Prezidentūros sektoriaus vedėja.

„Labai malonu, kad kauniečiai neabejingi Vytauto Didžiojo karo muziejui. Aš manau, kad Kauno visuomenė ir valdžia turi teisę žinoti, kaip pasikeis šio muziejaus statusas. Kultūros ministerija rengiasi mūsų muziejų perduoti Krašto apsaugos ministerijai. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai labai geras sprendimas, nes Vytauto Didžiojo karo muziejus prieškariu taip pat priklausė Krašto apsaugos ministerijai. Bet mus jaudina tai, kad krašto apsaugos viceministras J.Gečas pareiškė, jog jiems nereikalingi visi muziejaus padaliniai: Kauno pilis, Sporto muziejus, neseniai restauruota istorinė Prezidentūra ir pogrindinė „ab“ spaustuvė, esanti Kauno rajone “, – teigė A.Veilentienė.

Literatūros premija – vilnietei prozininkei

Premiją rašytojai Vandai Juknaitei įteikia Panevėžio rajono vicemeras Vytautas Rapolas Gritėnas. Centre – G. Petkevičaitės- Bitės fondo pirmininkas prozininkas Edvardas Vaičius

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena sutapo su Panevėžio krašte gyvenusios ir kūrusios rašytojos Gabrielės Petkevičaitės–Bitės literatūros premijos įteikimu. Renginį organizavo G. Petkevičaitės–Bitės fondas, Panevėžio rajono savivaldybė bei Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Šios premijos mecenatė - Panevėžio rajono savivaldybė.
1981 metais Smilgių vidurinėje mokykloje buvo minimos G. Petkevičaitės–Bitės gimimo 120–osios metinės. Renginyje dalyvavo rašytojai Bitė Vilimaitė, Juozas Aputis, Juozas Jasaitis, šviesios atminties kūrėjai - jau Amžinybėn išėję Albertas Zalatorius ir Vaidotas Daunys. Tuo metu kilo mintis įsteigti G.Petkevičaitės–Bitės premiją. Subręsti jai reikėjo dvejų metų. Pirmąją Panevėžio krašto šviesuolės vardu pavadintą premiją prieš dvidešimt metų gavo Valentinas Zaikauskas už knygą “Iš miesto A į miestą B“. Ją finansavo Smilgių kolūkis.

Krikščioniškosios Europos laisvės ir vienybės gynėjas

Palaimintasis kun. Markas d’Avianas

Pamokslininko charizmos atradimas

Gimęs Aviano vietovėje, tuometėje Venecijos respublikoje, 1631 m. lapkričio 17 d. buvo pakrikštytas Karlo Domeniko vardu. Jo tėvai - pasiturintys katalikai miestiečiai Paskualė ir Roza Kristoforiai vėliau susilaukė dar dešimties vaikų. Tėvai rūpinosi vyriausiajam sūnui, kuris ankstyvoje jaunystėje rodė ypatingą misijinį įkarštį, suteikti tinkamą religinį ir kultūrinį pasirengimą, todėl 1643 metais išsiuntė mokytis į Giorco jėzuitų kolegiją.
Tuometinės aštrios kovos tarp Venecijos respublikos ir Osmanų turkų imperijos agresyviosios kariuomenės jaunuoliui pažadino didvyriškų žygių troškimą. Septyniolikmetis Markas Domenikas apleidžia Giorco kolegiją ir išvyksta į mūšių apimtą sritį, norėdamas savo krauju ginti krikščioniškąjį tikėjimą. Tačiau po keleto kelionės dienų, išsekęs ir alkanas, pasibeldžia į Kapodistrijos kapucinų vienuolyno vartus. Jį priglaudę, pamaitinę ir nuraminę vienuoliai patarė sugrįžti į gimtinę, kur jis kitaip galėtų panaudoti savuosius talentus.
Šis susitikimas su Kapodistrijos kapucinais jam buvo lemtingas, nes gautos malonės šviesa padėjo atverti tikrąjį dvasinį pašaukimą. Tvirtai apsisprendęs, 1648 metais jaunuolis įstoja į kapucinų noviciatą Koneljane ir po metų, 1649 m. lapkričio 21 d., duoda vienuolinius įžadus, prisiimdamas vienuolinį Marko d’Aviano (Morkaus iš Aviano) vardą. Toliau tęsia teologijos studijas, kurias baigęs, 1655 m. rugsėjo 18 d. gauna kunigo šventimus. Gyvendamas Koneljano bendruomenėje, pasižymėjo pamaldumu, klusnumu, kuklumu, o tuo pat metu ir uoliu vienuolijos regulos ir kitų nuostatų vykdymu.

Istorinis gegužis

Prieš lemiamą balsavimą dėl narystės Europos Sąjungoje, faktiškai dėl Lietuvos ateities, per Lietuvos radiją teko nugirsti žurnalisto Beno Rupeikos tradicinę rytmetinę laidelę. Joje, kiek supratau, kažkoks ūkininkas skundėsi, jog prie sovietų buvo gyventi geriau, nes… be vargo buvo galima įsigyti pagrindinį sovietinį apdarą – šimtasiūlę ir tokį pat apavą – kerzinius batus. Esą tai buvo labai patogus dalykas - ir šilta, ir, kiek norėdamas, gali braidyti po kolchozo fermų srutas. O dabar, pasirodo, skundėsi žmogelis, tenka važiuoti pirkti šių archajiškų prekių į Baltarusiją. Ką gi, ne jis vienas taip šneka. Antai buvęs komunistų partijos Klaipėdos miesto komiteto pirmasis sekretorius, šiuo metu Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, Moldovoje ir Gruzijoje Viktoras Baublys gyrėsi, jog kadenciją dirbo Lietuvos ambasadoriumi Baltarusijoje, kuri, pasirodo, yra labai įdomi šalis, ir tai buvo labai produktyvus šio nomenklatūrininko gyvenimo laikotarpis. Tiesa, dar pasigyrė, kad buvusio pirmojo sekretoriaus šeima, jam sekretoriaujant, švęsdavo Kalėdas ir Velykas, ne tik spalio „revoliuciją“ ar gegužės 1-ąją. Ir dar priminė, jog anais okupacijos laikais didžiausias rūpestis – kad šventę (gegužės 1-ąją) „sutiktume gerais darbo rezultatais, kad parduotuvėse būtų duonos, pieno produktų…“ Būtų galima priminti buvusiam sekretoriui, kad jo partiečiams duona ir pienas mažiausiai rūpėjo. Juk buvo specialios parduotuvės, kuriose galėjai įsigyti tuometinių gėrybių, kurių dabar, beje, pilna net nedidelėje kaimo parduotuvėje. Štai koks buvo puikus gyvenimas!

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Šv. Petro bazilika Vatikane

San Mario de Angelio bazilika

Į piligrimų kelionę į Italiją gegužės 24 -31 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Krokuva – Znojimas – Venecija – San Marinas – Asyžius – San Mario de Angelis – Roma – Vatikanas – Viena – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 570 Lt.
(„XXI amžiaus“ skaitytojams - 499 Lt).

Į turistinę apžvalginę pažintinę poilsinę piligrimų kelionę į ČEKIJĄ, ITALIJĄ, AUSTRIJĄ, LENKIJĄ birželio 6-11 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Viena – Znojimas – Čenstakava – Krokuva – Vilnius.

Kelionės kaina – 365 Lt.

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).