Atnaujintas 2003 m. gegužės 14 d.
Nr.37
(1141)
Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis
RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Darbai
Žvilgsnis
Literatūra
Likimai
Atmintis
Aktualijos
Nuomonės
Pasaulis
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Lietuvos piliečiai pritarė šalies narystei Europos Sąjungoje

Referendumo laimėjimo proga sostinės
Nepriklausomybės aikštėje suplevėsavo Lietuvos
ir Europos Sąjungos vėliavos

Dvi dienas - šeštadienį ir sekmadienį - vykusiame referendume Lietuvos piliečiai pritarė šalies narystei Europos Sąjungoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos išankstiniais duomenimis, “taip” narystei Europos Sąjungoje pasakė 91,04 proc. referendume dalyvavusių piliečių, kurių biuleteniai pripažinti galiojančiais, referendumo nuostatai nepritarė 8,96 proc. rinkėjų.
Pirmadienį spaudos konferencijoje Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas paskelbė, kad už narystę ES, išankstiniais duomenimis, balsavo 1 mln. 497 tūkst. 602 rinkėjai, prieš - 147 tūkst. 429.
Referendume dėl Lietuvos narystės ES dalyvavo 1 mln. 665 tūkst. 565 rinkėjai, kas sudaro 63,3 proc. rinkėjų.
Z. Vaigausko tvirtinimu, per keturias dienas VRK, atsižvelgiant į rinkėjų aktyvumą, turės pripažinti referendumą įvykusiu, tačiau dar turės išnagrinėti visus skundus, peržiūrėti protokolus.

Dar viena fantastinė Lietuvos pergalė Lietuvos piliečiai neapvylė europiečių

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma balsuoja referendume

Lietuvos žmonės išlaikė svarbų pilietiškumo egzaminą. Nepaisant pesimistinių prognozių, ypač po pirmosios referendumo dienos, prie balsadėžių atėjo beveik 65 proc. visų balso teisę turinčių rinkėjų. Iš jų net 91 proc. pasisakė už narystę Europos Sąjungoje. JAV žiniasklaida, taip pat Lenkijos politikai tokius referendumo Lietuvoje rezultatus pavadino fantastiškais ir pažymi, jog Lietuva galutinai ir visiems laikams grįžo į Europą. JAV ir kitų šalių ekspertai pažymi, kad Lietuva tapo barometru, rodančiu, ko galima tikėtis netrukus įvyksiančiuose analogiškuose referendumuose Slovakijoje ir Lenkijoje, taip pat rudeniop – Latvijoje ir Estijoje. Be to, pažymima, kad Lietuvos referendumo įstatymas yra pats griežčiausias iš visų šalių kandidačių į ES. Pavyzdžiui, Latvijoje vyksiančiame referendume dėl narystės ES pakaks tik 37 proc. atėjusių balsuoti rinkėjų.
Taigi lietuviai išsiveržė į lyderius tarp visų šalių kandidačių. Pralenkėme net Slovėniją, kuri yra lyderė tarp šalių kandidačių pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui. Jeigu ES narės Graikijos BVP vienam gyventojui yra 17013 eurų (bendros 15 „senųjų“ ES narių BVP vienam gyventojui siekia 23895 eurų), tai Slovėnijos – 16813 eurų. Lietuva, deja, pagal šį rodiklį yra autsaiderė – BVP siekia tik 7753 eurus.

Tomui Venclovai - šv. Kristoforo statulėlė ir jo „Vilnius“ japonų kalba

Šv. Kristoforo statulėlės įteikimo iškilmėse - Tomas Venclova su žmona Tatjana

Pirmadienį poetui, vertėjui, publicistui, Jeilio (JAV) universiteto profesoriui Tomui Venclovai įteiktas Vilniaus miesto apdovanojimas - šv. Kristoforo statulėlė. Apdovanojimą Vilniaus rotušės Mero menėje įteikė miesto tarybos narys Artūras Zuokas.
Šis apdovanojimas skiriamas per metus labiausiai Vilniui nusipelniusiems žmonėms. Prof. T. Venclova šv. Kristoforo statulėle apdovanotas 2002 metų gruodžio mėnesį už didelio pasisekimo susilaukusią jo knygą “Vilnius” (vadovas po miestą). Tuo metu Vilniaus meras buvo A. Zuokas.
Poetas negalėjo atvykti į Lietuvą pernai gruodžio 21 dieną, kai Vilniaus rotušėje jau penktą kartą iškilmingai buvo įteikiamos šv. Kristoforo statulėlės. Šiomis dienomis T. Venclova vieši Vilniuje, taigi miesto savivaldybė ir išnaudojo iškilmėms šią progą.

Istorinis gegužis

Prieš lemiamą balsavimą dėl narystės Europos Sąjungoje, faktiškai dėl Lietuvos ateities, per Lietuvos radiją teko nugirsti žurnalisto Beno Rupeikos tradicinę rytmetinę laidelę. Joje, kiek supratau, kažkoks ūkininkas skundėsi, jog prie sovietų buvo gyventi geriau, nes… be vargo buvo galima įsigyti pagrindinį sovietinį apdarą – šimtasiūlę ir tokį pat apavą – kerzinius batus. Esą tai buvo labai patogus dalykas - ir šilta, ir, kiek norėdamas, gali braidyti po kolchozo fermų srutas. O dabar, pasirodo, skundėsi žmogelis, tenka važiuoti pirkti šių archajiškų prekių į Baltarusiją. Ką gi, ne jis vienas taip šneka. Antai buvęs komunistų partijos Klaipėdos miesto komiteto pirmasis sekretorius, šiuo metu Lietuvos ambasadorius Ukrainoje, Moldovoje ir Gruzijoje Viktoras Baublys gyrėsi, jog kadenciją dirbo Lietuvos ambasadoriumi Baltarusijoje, kuri, pasirodo, yra labai įdomi šalis, ir tai buvo labai produktyvus šio nomenklatūrininko gyvenimo laikotarpis. Tiesa, dar pasigyrė, kad buvusio pirmojo sekretoriaus šeima, jam sekretoriaujant, švęsdavo Kalėdas ir Velykas, ne tik spalio „revoliuciją“ ar gegužės 1-ąją. Ir dar priminė, jog anais okupacijos laikais didžiausias rūpestis – kad šventę (gegužės 1-ąją) „sutiktume gerais darbo rezultatais, kad parduotuvėse būtų duonos, pieno produktų…“ Būtų galima priminti buvusiam sekretoriui, kad jo partiečiams duona ir pienas mažiausiai rūpėjo. Juk buvo specialios parduotuvės, kuriose galėjai įsigyti tuometinių gėrybių, kurių dabar, beje, pilna net nedidelėje kaimo parduotuvėje. Štai koks buvo puikus gyvenimas!