Knyga „Broliai Juškos“ ir jos autorius

Dabar kone kiekvienas mokslininkas, apgynęs disertaciją, per dvejus trejus metus ją papildo nauja medžiaga ir išleidžia atskira knyga. Dažniausiai autoriui už tai suteikiamas docento vardas, o skaitytojas praplečia savo akiratį iš tos mokslo srities, kuri jį labiausiai domina. Kitaip atsitiko su dr. Antano Mockaus (1918-1995) disertacija.
Daugiavaikės žemaičių šeimos (Krioklių k., Papilės vls.) ketvirtasis vaikas tapo žymiu žmogumi, visą gyvenimą paskyrusiu Lietuvos kultūrai: tautosakininkas, pedagogas, dainų švenčių tvarkdarys, ilgametis Pedagogikos instituto vicedirektorius. Kone du dešimtmečius su šiuo žmogumi teko dirbti po vienu stogu. Todėl visiškai pritariu jo aštuoniasdešimtmečiui skirtos knygos rengėjų pastebėjimams: „Visos darbo sritys – tai be galo darbštaus, valingo Lietuvos patrioto, tvirto žemaičio, okupacijos metų lituanisto ir pedagogo siekimas dirbti tai, kas svarbiausia, ten, kur įmanoma, nepalūžti pačiam, paremti, paskatinti kitus“.
A.Mockus – pirmosios Vilniaus universiteto pokario lituanistų laidos absolventas. 1949 metais visose srityse trūko kvalifikuotų darbuotojų – vieni pasitraukę į užsienį, kiti – Sibiro gulaguose. A.Mockus tęsė studijas Universiteto aspirantūroje, priimamas dirbti į Lietuvių kalbos ir literatūros institutą, 1953 metais paskiriamas besikuriančio Tautosakos sektoriaus vadovu.
A.Mockus disertacijai pasirinko sovietmečiu nepopuliarią, bet mažai tyrinėtą ir lietuvių kultūrai itin svarbią temą: „Broliai A.ir J.Juškos – lietuvių liaudies dainų rinkėjai ir leidėjai“. Vadovaujant prof. Vincui Mykolaičiui–Putinui, disertaciją apsigynė 1956 metais. Kadangi darbas atliktas sąžiningai ir kruopščiai – išvažinėti ir išvaikščioti pedagogo ir kalbininko Jono Juškos (1815-1886) bei kunigo, tautosakininko, etnografo, kalbininko Antano Juškos (1819-1880) keliai, daug laiko praleista archyvuose – buvo siūlyta disertaciją parengti spaudai ir išleisti. Tačiau skaitytojus ši studija pasiekė tik šiais metais, praėjus keturiasdešimt septyneriems metams nuo gynimo ir aštuoneriems metams nuo autoriaus mirties.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija