Saulė šviečia visiems

„Saulės“ gimnazijos jubiliejinėje parodoje

Taip dabar atrodo 80 metų švenčianti „Saulės“ gimnazija Ričardo ŠAKNIO nuotraukos

„Sol lucet omnibus“ (Saulė šviečia visiems) – toks yra „Saulės“ gimnazijos, balandžio 25-26 dienomis šventusios savo 80-ąjį jubiliejų, filosofinis credo. Šiuo credo „Saulės“ gimnazija jau daugiau kaip pusė šimto metų pasitinka ir išlydi mokinius, mokytojus, o šį kartą ir gausiai į jubiliejinius renginius susirinkusius svečius: buvusius gimnazijos mokinius ir mokytojus, Kauno savivaldybės atstovus, dvasininkus ir kitus žmones, atėjusius paminėti garbingos datos. Vykstant jubiliejiniams renginiams, buvusių mokinių ir mokytojų susitikimams, iškilmingam minėjimui-koncertui bei sporto varžyboms, buvo prisiminti ir mirusieji bendruomenės nariai. Jiems Prisikėlimo bažnyčioje buvo skirtos šv.Mišios, lankomi kapai. „Saulės“ gimnazija, į pasaulį išleidusi ir subrandinusi ne vieną kartą, turi gražią tradiciją – kiekviena abiturientų laida savotiškai įsiamžina „saulių kalnelyje“, palikdama po suvenyrinę saulę.
Gimnazijos mokytojo E.Žmuidos teigimu, „Saulės“ vardas gimnazijai buvo duotas neatsitiktinai. XIX amžiuje formuojantis nacionaliniam sąmoningumui, lietuvių kultūroje šviesos simbolis turėjo tautinio atgimimo prasmę. Juk neatsitiktinai Maironio poezijoje saulė yra vienas ryškiausių jo įvaizdžių, o pirmasis laikraštis buvo pavadintas „Aušros“ – tekančios saulės vardu. Pratęsiant šią simbolinę prasmę, kuri atitinka ir „švietimo“ sąvoką, po nepriklausomybės atgavimo „Saulės“ vardu buvo pavadinti ir naujai pastatyti rūmai, o vėliau ir Mergaičių gimnazija.
Kiekviena iškilesnė data yra susijusi su istorijos paminėjimu, o „Saulės“ gimnazija, menanti senus istorinius laikus, tikrai turi ką prisiminti. Šia intencija „Saulės“ gimnazijos mokytojų ir mokinių dėka buvo surengta jubiliejinė paroda „Gimnazijos istorija byloja“ bei išleistas specialus kompaktinis diskas su vaizdine medžiaga.

„Saulės“ gimnazijos istorija

Parodą pristatęs gimnazijos mokytojas istorikas V.Jeruševičius pasakojo, kad gimnazijos istorija siekia caro Nikolajaus II laikus. 1905 metais carui išleidus manifestą, kuriuo žmonėms buvo dovanota teisė laisvai kurti įvairias partijas, draugijas, netrukus po to, 1906 metais, grupė kunigų, su Karmelitų bažnyčios klebonu K.Olšauskiu, įkūrė katalikišką švietimo draugiją, kurios pagrindinis tikslas – rūpintis mokytojų kursais ir pradžios mokyklų steigimu. Ši draugija iš karto išsiskyrė iš kitų bendrijų ir per septynerius metus visoje Lietuvoje įkūrė per 60 pradžios mokyklų bei kursų suaugusiesiems. Pats svarbiausias draugijos darbas - „Saulės“ rūmų statyba Kaune. 1912-ųjų gegužę padėjus pirmąją plytą, 1913-ųjų rudenį rūmai jau buvo baigti statyti. Lietuvoje tai buvo pirmieji rūmai, pastatyti už visuomenės lėšas. Netrukus rūmuose įsikūrė penkios švietimo įstaigos: mokytojų kursai, vėliau pavadinti „Saulės“ mokytojų seminarija, Mergaičių progimnazija, „Saulės“ pradžios mokykla, Šv.Kazimiero seserų kongregacijos pradžios mokykla bei darželis. V.Jeruševičiaus teigimu, Mokytojų kursuose dėstė garsios to meto asmenybės, tokios kaip kompozitoriai J.Karosas, J.Naujalis, kurio lėšomis 1919 metais „Saulės“ rūmuose buvo atidaryta pirmoji Lietuvos muzikos mokykla, kompozitorius J.Tallat-Kelpša, S.Kymantaitė-Čiurlionienė ir kiti garbūs žmonės, o kursus baigė tokios asmenybės, kaip žurnalistas, keliautojas ir mokytojas M.Šalčius, dailininkas K.Šimonis, operos solistė Palavinskienė-Grigaitienė bei kt.
Kadangi „Saulės“ švietimo draugija buvo katalikiškos pakraipos, jai talkinti ji pasikvietė Šv.Kazimiero seserų kongregacijos vienuoles. Joms padedant, 1923-iaisiais „Saulės“ rūmuose buvo įkurta pirmoji Lietuvoje Mergaičių progimnazija, kuriai 1926 metais suteiktas „Saulės“ mergaičių gimnazijos vardas. Nuo 1930-ųjų gimnaziją pavesta globoti Šv.Kazimiero seserų kongregacijai. Gimnazijos globėja, daug prisidėjusi prie jos įsteigimo, buvo motina Kaupaitė, įkūrusi pačią kongregaciją ir vadovavusi iš Čikagos centro, vėliau – motina Imakulata ir motina Angela, kuri globojo gimnaziją iki 1940 metų.
Pirmoji Mergaičių gimnazijos direktorė buvo sesuo kazimierietė M.Margarita- K.Milevičiūtė, kuriai vadovaujant susiformavo gimnazijos pagrindai. Čia daugiausia mokytojavo vienuolės. Taip pat buvo samdomos ir pasaulietės mokytojos, tačiau jos negalėjo būti klasių auklėtojomis. Mergaičių gyvenimas gimnazijoje buvo gana reglamentuotas. Kad jos per daug nenukryptų nuo griežtos dienotvarkės, šalia gimnazijos įsikūrusio mergaičių pensiono buvo įrengti ir seserų kambariai. Tačiau, nepaisant griežtos tvarkos, gyvenimas tekėjo visu pajėgumu: gimnazija turėjo savo chorą, veikė įvairūs būreliai, buvo organizuojamos šventės, sporto varžybos, įvairūs susitikimai. Dažni gimnazijos svečiai buvo arkivyskupas J.Skvireckas, Maironis, J.Vaižgantas ir kiti Bažnyčios hierarchai.
„Saulės“ mergaičių gimnaziją daugiausia lankė aukštų valstybės pareigūnų dukros. Čia mokėsi A.Stulginskio dukra Aldona Stulginskytė, kitų žymių žmonių, generolų atžalos. Tačiau, pasak archyvų, gimnazijoje mokėsi ir neturtingų tėvų vaikai, kuriems buvo daromos išimtys: jiems nereikėjo mokėti už mokslą arba mokestis buvo sumažinamas perpus. Ypač tokios išimtys buvo daromos mokytojų, savanorių, kovų už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dalyvių vaikams.
1937-1938 metais gimnazijoje mokėsi apie 500 moksleivių. Tuo metu gimnazija jau turėjo sukaupusi turtingą biblioteką, specializuotus kabinetus, buvo pastovi mokymo sistema. Deja, 1940-aisiais gimnazijos padėtis, kaip ir visoje Lietuvoje, labai pasikeitė. Prasidėjo okupacinis laikotarpis. Vokiečiai perėmė pastatą ir įkurdino jame karo ligoninę, kuri tarnavo ir sovietinei valdžiai. Tuo metu visos vienuolės buvo atleistos, o gimnazija, pakeitus ją į mišrių lyčių mokyklos statusą, buvo perkelta į Aklųjų kombinato pastatą Savanorių prospekte. Pradžios mokyklos mokinukai buvo išsklaidyti po kitas pradines mokyklas. Į senąjį pastatą mokiniai sugrįžo tik 1947 metais.

Istorijoje įkūnyta gimnazijos dabartis

Sovietiniais laikais gimnazija prarado ilgus metus puoselėtas senąsias tradicijas ir buvo priversta laikytis sovietinės ideologijos. Tačiau gyvenimas nesustojo. Gimnazija vadinosi Kauno VIII vidurine mokykla, o vėliau – J.Aleksonio vidurine mokykla. V.Jeruševičiaus teigimu, sovietiniu laikotarpiu ypač išsiskyrė septintasis dešimtmetis. Tuo metu, 1962-aisiais, vadovaujant A.Milkevičienei ir E.Pranevičiui, mokykloje buvo įvestas sustiprintas matematikos ir fizikos mokymas, įkurti nauji atskirų mokymo dalykų kabinetai. Mokykla įsitraukė į gamybinį mokymą ir tapo pirmąja švietimo įstaiga, kurioje buvo pradėti dėstyti informatikos pradmenys. 1972 metais, vadovaujant L.Krasauskaitei, o prieš tai V.Želviui, buvo pastatytas priestatas, įrengta nauja aktų salė.
Ypatingą reikšmę mokyklai turėjo A.Sellienė, kuri jai vadovauja nuo 1979 metų iki šiol. Prasidėjus tautiniam atgimimui, 1989-aisiais mokykla atgavo „Saulės“ vardą, o 1993 metais išimties tvarka mokykla atgavo gimnazijos statusą. Pasikeitus krašto situacijai, buvo sugrąžinta senų laikų simbolika ir vyšninės spalvos uniforma. Anot istorijos mokytojo V.Jeruševičiaus, tai, kad mokykla atgavo gimnazijos statusą, didžia dalimi prie to prisidėjo ir pačių mokinių pasiekimai. Nuo 1962-ųjų mokyklos mokiniai gerai pasižymėdavo tarptautinėse ir respublikinėse olimpiadose, įvairiuose konkursuose laimėdavo prizines vietas. Iki 1986-ųjų mokykla buvo pati stipriausia tiksliųjų mokslų srityje visoje Lietuvoje.
Šiuo metu gimnazija taip pat turi kuo pasigirti. Joje yra du profiliai: realinis su tiksliųjų mokslų pakraipomis ir humanitarinis su socialine ir kalbų pakraipomis. Gimnazija leidžia savo laikraštį „Vivat Sol“, čia veikia dramos studija, meninės, sportinės, krašto pažinimo ir kitos veiklos užsiėmimai. Gimnazijos pedagogai ypač rūpinasi krikščioniškųjų vertybių puoselėjimu, todėl stengiasi palaikyti ryšius su Prisikėlimo ir Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčiomis, kasmet gimnazijoje vyksta meditaciniai vakarai „Atmintis nemiršta“, „Sušilkime Kalėdų viltim“, atgaivinamos senos ir kuriamos naujos tradicijos. Gražiai bendradarbiaujama su kitomis mokyklomis. Gimnazistai džiaugiasi ryšiais su Estijos (Tartu), Švedijos, Norvegijos (Sendelfjordo) mokyklomis, rengia įvairius projektus socialinėje, tiksliųjų mokslų srityse. Gimnazijoje ypač populiarus projektinis darbas. Mokytojai, pagal savo sritis susibūrę į įvairias bendrijas, įtraukia moksleivius į projektinę veiklą, taip skatindami juos plačiau gilintis į tam tikras temas, skatindami rinkti ir studijuoti medžiagą, savarankiškai dirbti ir kritiškai mąstyti. Gimnazijoje dirbančių mokytojų pagrindinė nuostata yra, suteikiant jaunam žmogui išsilavinimo sąlygas ir kokybę, ugdyti dorą, sąžiningą, laisvą, kūrybingą, atvirą ir iniciatyvų pilietį. O tokių piliečių, iš viso išleidusi 74 laidas, gimnazija išugdė tikrai nemažai. Jos mokiniais yra rašytoja B.Pukelevičiūtė, akademikai A.Buračas ir V.Paulauskas, Seimo narys A.Saudargas, olimpinis čempionas G.Umaras, žurnalistas E.Jekelaitis ir daugelis kitų, vienaip ar kitaip Lietuvai nusipelniusių bei žinomų žmonių.
Kauno miesto savivaldybės meras A.Garbaravičius jubiliejaus proga gimnaziją sveikino tokiais žodžiais: „Skirtingai klostosi buvusių „sauliokų“ likimai, bet gimnazijai, išugdžiusiai nemažai garsių žmonių, tenka pelnyta garbė. (...) Koks simbolinis mokyklos vardas – „Saulė“. Jis apima viską: ir siekį vadovautis gėrio kodeksu, išmintimi bei žmogiškumu, ir sielos jautrumą, smalsumą ar akylumą, ir darbo prasmės pojūtį“.

Lina KLUSAITĖ

© 2003 "XXI amžius"