XXI amžius

Aplankė garbingas svečias

Klubo nariai sveikina Vladą Vitkauską jubiliejaus proga

Vladas Vitkauskas Andų kalnų viršūnėje Akonkagvoje su Žemaitijos vėliava

Kauno keliautojų kultūros klubas „Ąžuolynas“, įsikūręs 1980 metais, turi aiškų tikslą - keliauti, pažinti, nenurimti. Šių siekių vedami, klubo nariai apsilanko kiekviename gimtosios Lietuvos kampelyje, kad labiau jį pažintų, pamiltų savo krašto kultūrą ir istoriją. Todėl daug keliaujame ir pėsčiomis, ir autobusais, ir… mintimis. Tačiau ne tik daug keliaujame, bet ir pasikviečiame pas save garsius Lietuvos žmones: architektus, medikus, pedagogus, menininkus, keliautojus ir t.t. Štai 2002 metų gruodį mūsų klube lankėsi Taikos žygeiviai iš Vilniaus, kurie dviračiais 1998-2000 metais apvažiavo visą Žemės rutulį, skelbdami taikos idėjas (apie šį žygeivių žygį rašė „XXI amžius“). Tai nepamirštamas susitikimas, iki džiaugsmo ašarų sujaudinęs tiek klubo narius, tiek ir svečius, nes visų susibūrusiųjų bendras noras, kad Žemėje gyvuotų taika, meilė ir solidarumas.
Nedaug prabėgo laiko nuo tų mums neužmirštamų įspūdžių, o į „Ąžuolyno“ klubą atvyko garsus visame pasaulyje alpinistas Vladas Vitkauskas. Tai Žemaitijos žemės sūnus, gimęs 1953 m. gegužės 7 d. Viduklėje, Lietuvos patriotas. Jis pirmasis pasaulyje iškėlė Lietuvos vėliavą visų žemynų aukščiausių kalnų viršūnėse: Everesto (Eurazija), Makinlio (Šiaurės Amerika), Vinsono (Antarktida), Kilimandžaro (Afrika), T.Kosciuškos (Australija), Akonkagvos (Pietų Amerika). 1996 m. vasario 25 d. virš Akonkagvos, Anduose, suplevėsavo dar ir Žemaitijos vėliava.
Vasario 22 dieną viešėdamas „Ąžuolyno“ klube, V.Vitkauskas plačiai nušvietė savo gyvenimo nueitą kelią. Mokslus pradėjo gimtojoje Viduklėje. Kauno politechnikos institute įgijo pramonės elektronikos inžinieriaus specialybę, o 1993 m. kovo 10 d. aukščiausioji pasaulio kalnų viršūnė Everestas pasitiko atkaklųjį žemaitį V.Vitkauską 8848 metrų aukštyje. Vilniaus universiteto leidykla 2002 metais išleido V.Vitkausko gausiai iliustruotą knygą „Everestas - manoji lemtis“. Joje autorius rašo: „Ar, pabuvojęs ant aukščiausios pasaulio viršukalnės, supratau ką nors nauja apie gyvenimą? Ar Everestas pakeičia žmogaus gyvenimą? Galvojau apie tai nesyk, anksčiau negu tuos klausimus išgirdau iš kitų. Svarbiausia man, kad žygis į Everestą buvo įprasmintas Tikėjimu. Dirbau darbą, kuriam jaučiausi sutvertas. Viršūnė, be abejo, labai trokštama, tačiau ji - tik didelio triūso ženklas. Nei ruošiantis, nei įkopus užkariautojo nuotaikos manęs netrikdė“.
Garbusis svečias, kalbėdamas mums, klubo nariams, atskleidė ir tą žiaurią bei negailestingą tiesą - kopimas į kalnų viršūnes reikalauja aukų. Reikia tvirtai apsispręsti ir žinoti: iš šešių kopiančiųjų į viršukalnę vienas iš ten nesugrįš. Šis faktas anksčiau buvo dar skaudesnis: iš keturių nebegrįždavo vienas. Šiuo metu alpinistai yra geriau susipažinę su kopimo į kalnus taisyklėmis, todėl ir aukų skaičius šiek tiek sumažėjo.
Ketvertas nuostabaus susitikimo valandų prabėgo tarsi pusvalandis. Ir žodžiais, ir dainomis bei muzika mes prašėme Dievo palaimos šitam garbingam vyrui iš Lietuvos.

Povilas MEŠKAUSKAS