LKMA 80-mečio minėjimas

Gegužės 9 dieną Lietuvos katalikų mokslų akademijos Klaipėdos skyriaus nariai susirinko paminėti akademijos 80-metį. Jubiliejinį posėdį pradėjęs skyriaus pirmininkas prof. Alfonsas Motuzas pakvietė maldai, kuriai vadovavo Telšių vyskupas dr. Jonas Boruta, SJ, - LKMA prezidentas, Centro valdybos pirmininkas. Vyskupas perskaitė išsamų pranešimą, kuriame atsispindėjo akademijos bei nepriklausomos Lietuvos mokslo istorija.
1922 m. vasario 16 d. įkurtas Kauno universitetas, tad šią dieną visos Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų švęsti ir kaip akademinių studijų atnaujinimą. Dar tais pačiais metais, neradus pakankamai pajėgų katalikiškam universitetui steigti, pasirinktas kompromisinis variantas: Kauno universitete įkurtas Teologijos-filosofijos fakultetas bei Katalikų mokslų akademija.
Vyskupas aptarė ir istorinius momentus, kada XIX ir XX amžių sandūroje Bažnyčia žengė atsinaujinimo žingsnius - nuo žemdirbystės kultūros į kapitalistinius santykius. Buvo manyta, kad mokslas pakeis religiją, bet tuomet kūrėsi Popiežiškoji mokslų akademija bei įvairios katalikiškos akademijos.
Atsakymus į klausimą apie vienodėjančius gyvenimo papročius, besivienijantį pasaulį ir kitus iššūkius Bažnyčiai pateikia II Vatikano Susirinkimas. Anot prelegento, konstitucijoje „Gaudium et spes“ įvertinama kultūros dinamizmas, reikmė derinti mokslo šakų sklaidą, o žmogus turįs tapti kultūros dalininku.
Prieškariu LKMA rūpinosi kelti mokslo pažangą ir krikščionišką kultūrą, ugdė mokslininkus bei rėmė stipendijomis gabius studentus, studijuojančius Vakarų Europos universitetuose.
1951 metais LKMA atkurta Romoje, jai daugelį metų vadovavo kun. dr. A.Liuima. Išleista akademijos suvažiavimų medžiaga, mokslo darbai atskirais tomais, o kas treji metai po įvairius universitetus išsibarstę lietuviai susirinkdavo aptarti savo katalikišką veiklą, skatinusią išeivijos lietuvišką kultūrą.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, LKMA tęsia išeivijos tradiciją - glaustis prie universitetų. Vatikano II Susirinkimo iškeltus uždavinius akademija atliko, mano vyskupas J.Boruta, o ateityje mokslininkų įtaka visuomenei bus reikšminga, todėl aiškios gairės veiklai numatytos popiežiaus Jono Pauliaus II laiške „Novo millennium ineunte“. Popiežius kviečia ugdyti bendrystę tarp žmonių ir Bažnyčios, kuri turi atsiliepti į pasaulio lūkesčius. Svarbus bendrystės dvasingumas, lavinami bendruomenės nariai, jaučiamos ir įžvelgiamos kitų teigiamybės, kaip dovana asmeniui ir visuomenei. Pasauliečiai ieško ir iš naujo atranda savo pašaukimus per įvairias organizacijas, susivienijimus. Bažnyčia negali pasiduoti agresyviam visuomenės spaudimui, ji privalo aiškinti artimo meilės principus, kurie tarnautų valstybės, politikos, šeimos interesams, o nuo to priklausytų žmonijos ateitis. Reikėtų siekti atviro dialogo su kitomis konfesijomis - kaip taikos sąsajų žemėje.
Anot vysk. J.Borutos, per 80 metų LKMA dirbo sėkmingai, tačiau ne visada buvo pastebima. Vyskupas paragino siekti amžinumo vaisių.
Prof. dr. Alfonsas Motuzas apžvelgė Klaipėdos skyriaus, turinčio 34 narius, istoriją, mokslinę veiklą. Per dvylika metų nuveikta daug: tyrinėta krikščioniška pedagogika, muzika, rengtos ir rengiamos mokslinės konferencijos „Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra“ (II, III), leidžiami to paties pavadinimo leidiniai. Anuometinio Klaipėdos universiteto (KU) rektoriaus prof. Stasio Vaitiekūno iniciatyva skyrius integravosi į universitetą, darbui atsivėrė naujos galimybės. XVIII LKMA suvažiavimas 2000 m. birželio 26-30 d. vyko Klaipėdoje, jame dalyvavo apie 200 Lietuvos ir užsienio mokslininkų. Suvažiavime aptarta turininga pastarųjų metų LKMA veikla.
2001 metais įspūdingai paminėtas vyskupo Motiejaus Valančiaus 200-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Vyko išvažiuojamosios mokslinės konferencijos Kretingoje, Varniuose, Telšiuose. Tų metų skyriaus veikla įvertinta, rektoriaus iniciatyva leidinys „Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra“ kaip priedas prijungtas prie KU mokslinio žurnalo „Tiltai“ ir tapo prestižinis. Populiarios kasmetinės paskaitos visuomenei Klaipėdos bažnyčiose pradėtos skaityti 2001 metais.
Per pastaruosius penkerius metus apginti trys habilitaciniai darbai, šešios daktaro disertacijos, disertacijų pagrindu išleistos trys mokslinės monografijos bei trys vadovėliai ir trys knygos studijos. Greta mokslinės minties doc. Alvidas Remesa parašė dvi simfonijas, daug giesmių.
Agapės metu jos dalyviai dalijosi prisiminimais.

Danguolė MISIUKONIENĖ
Klaipėda

© 2003 "XXI amžius"