Tie patys šokiai

Parlamentaras V.Uspaskich atgabeno į Vyriausiąją rinkimų komisiją daugiau kaip 300 tūkstančių piliečių parašų jo vardu pavadintam referendumui paremti. Kaip žinoma, vadinamajai iniciatyvinei grupei tam referendumui rengti priklauso ir V.Uspaskich kolega Rolandas Pavilionis, kuriam pernai nepavyko surinkti reikiamo parašų skaičiaus, inicijuojant referendumą prieš Lietuvos stojimą į NATO. Dabar R.Pavilionis gali būti patenkintas. Už jo nesėkmę su kaupu atsilygino oligarchas. Apie tą parašų rinkimų akciją, vykusią tris mėnesius, sklido ir tebesklinda daugybė gandų. Ką ten gandų. Daugelis savo akimis regėjo, kaip referendumo metu dėl Lietuvos narystės ES gegužės 10-11 dienomis parašų rinkikai, atkakliai siūlę naiviems rinkėjams pasirašyti už V.Uspaskich referendumą, teigė, jog tai parašai už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje… Į parašų rinkimo akciją buvo įtraukta ir V.Uspaskich vadovaujama Verslo darbdavių konfederacija. Ši organizacija, tariamai besirūpinanti verslo reikalais, iš tiesų yra asmeninė V.Uspaskich partija. Beje, viename savo interviu V.Uspaskich to ir neslepia. Netgi Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas savo frakcijos nario V.Uspaskich iššūkį tokiais būdais renkant parašus iš pradžių įvertino gana griežtai ir net svarstė oligarchą frakcijoje. Tačiau labai greitai A.Paulauskas apsiramino, nors praėjusį pirmadienį pareiškė, jog dėl V.Uspaskich veiksmų kalba dar nebaigta. Iš tiesų bent jau neturėtų būti baigta. Juk niekas, išskyrus patį V.Uspaskich ir jo „iniciatyvinę grupę“, nepaneigė žiniasklaidos pranešimų, kad kai kuriems piliečiams buvo sumokėta už parašėlį. Tačiau daugelis pasirašiusių piliečių net nežinojo, po kuo pasirašo. Tiesa, V.Uspaskich tiesiogiai apgavo daugelį naivuolių, ypač pabrėžiant, jog referendumas rengiamas ne tik dėl Seimo rinkimų sistemos pakeitimo, bet dėl tiesioginių merų rinkimų.
Svarbu, kaip dabar referendumo sumanytojo pateiktus parašus tikrins Vyriausioji rinkimų komisija. Ji per penkiolika dienų po parašų pateikimo turi pateikti Seimui informaciją, ar jų pakanka referendumui rengti. Beje, VRK pirmininkas Z.Vaigauskas sakė, jog praktika parodė, kad gali būti išbrokuota nuo 5 iki 20 proc. parašų. Šį kartą tikriausiai „broko“ bus rasta mažiau. V.Uspaskich turi savo metodiką, kaip paveikti jam pageidaujama linkme bet kokias institucijas. Na, o tie dešimt milijonų litų, kurie bus išmesti V.Uspaskich referendumui iš mokesčių mokėtojų kišenės, oligarchui nė motais. Mat, anot vieno „iniciatyvinės grupės“ nario, Lietuvoje išvagiama iš biudžeto kur kas daugiau, ir niekas dėl to nesuka galvos… Na, o tai, kad Lietuvoje vis dar yra pakankamai naivių žmonių, kurie tiki V.Uspaskich tipo apsišaukėliais, turinčiais vienintelį tikslą – šokdinti pagal savo balalaiką ne tik Seimą, bet ir visą Lietuvą, tenka tik apgailestauti. V.Uspaskich referendumas dėl politinės sistemos pakeitimo tėra tik šantažo Vyriausybei priemonė. Gal jau kai kas pamiršo, kaip prieš mėnesį oligarchas pasiūlė Premjerui prispausti „VP Market“ bendrovę, aišku, jo kontroliuojamų parduotuvių tinklo naudai. Tada V.Uspaskich atvirai pasakė, jog, A.Brazauskui įvykdžius jo pateiktas sąlygas, jis atšauksiąs referendumą. Tokio atviro cinizmo negali sau leisti netgi didžiausi demagogai. Išskyrus, žinoma, vieną pagrindinių Prezidento patarėjų.
Na, o A.Paulausko užuominos apie nebaigtą kalbą – tai tik eilinis Seimo Pirmininko manevras, kaip ir teiginiai, jog oligarchas kompromituoja socialliberalus. Vienas dalykas, nėra ko ir kompromituoti. Patys socialliberalų vadai savo veiksmais jau pakankamai įrodė, ko yra verti. Be to, A.Paulauskas neslepia savo ambicijų tapti Lietuvos kairiųjų jėgų vadu. Iš tiesų juk A.Brazauskas neamžinas. Tas ambicijas, kad ir kaip būtų keista, dar labiau pakurstė Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) lyderio prof. Vytauto Landsbergio pareiškimas prašant, jog konservatoriai būsimajame suvažiavime nekeltų jo kandidatūros į partijos pirmininkus. Šis V.Landsbergio pareiškimas sukėlė ir tam tikrą erzelį valdančiojoje Socialdemokratų partijoje. Juk neišvengiamai ateis laikas, kai ir šiai partijai prireiks „keisti arklius“. Aišku, pats A.Brazauskas niekada nepaseks V.Landsbergio pavyzdžiu. Juk kartą, baigęs Prezidento kadenciją, jau buvo pareiškęs, jog nebedalyvaus politiniame gyvenime. Tiktai „patarinės“. Bet, „partijai pašaukus – širdžiai paliepus“, labai greitai savo pažadą pamiršo. Kas gi galėtų pakeisti pagrindinį ir vienintelį partijos vadą, jeigu ne A.Paulauskas? Juk sunku įsivaizduoti, kad A.Brazauską galėtų pakeisti, pavyzdžiui, Č.Juršėnas ar V.Andriukaitis. Dėl pastarojo, tai viena žinoma žurnalistė pašmaikštavo, kad net valdančiosios partijos viršūnės negalvoja apie jo kandidatūrą į partijos vadus. Anot žurnalistės, V.Andriukaitis per visus savo politinės karjeros metus pakankamai juokino Seimą, tai dabar tegul juokina Briuselį… Tad ir lieka tik vienas A.Brazausko įpėdinis – A.Paulauskas. Tuo labiau kad jis retsykiais net drįsta bent žodžiais paprieštarauti socialdemokratų lyderiui ir Premjerui. Pavyzdžiui, pateikdamas Seimui įstatymo projektą, kuriuo būtų leista masiniuose renginiuose reklamuoti alų ir vyną. Kaip žinoma, Premjeras ir Vyriausybė net kelias valandas kaip svarbiausią valstybei reikalą svarstė šį klausimą. Reikalas, matyt, itin svarbus, jeigu tam reikėjo sugaišti tiek daug laiko. Juk paprastai per kelias valandas Vyriausybės posėdžiuose konvejeriu prištampuojama net ne keliolika o kelios dešimtys įvairių nutarimų ir sprendimų. Kuo neįtiko Premjerui aludariai, sunku pasakyti. Pikti liežuviai kalba, jog alaus magnatai užsitraukė Premjero nemalonę už nepakankamą finansinę paramą socialdemokratams per praėjusius Seimo rinkimus. Bet juk parėmė „Lukoil“! O šio Rusijos koncerno galimybės kur kas didesnės nei Lietuvos alaus magnatų. Matyt, reikalas slypi kitur. Ko gero, Premjeras nepatenkintas, kad alaus daryklos dar ne visai atsidūrė savų patikimų partinių bičiulių rankose. O valdančiosios partijos veikėjų gobšumas puikiai žinomas. Štai dabar kaip įnirtingai kaunamasi už tai, kad Trakų nacionalinio parko ežerai atsidurtų socialdemokratų veikėjų nuosavybėje.
Kad valdantieji nesismulkina netgi panaudojant tarptautinių fondų lėšas, pripažino pati Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkė socialliberalė Nijolė Steiblienė. Ji pastebėjo, kad per daugybę viešųjų įstaigų, kurios dažnai steigiamos turint tik vienintelį tikslą – pavogti pinigų, piktnaudžiauja valdantysis „elitas“. O tokių viešųjų „ne pelno siekiančių“ įstaigų Lietuvoje užregistruota net 2712. Ypač įtartina, kai tas viešąsias įstaigas labai noriai steigia įvairios ministerijos. Beveik kiekviena jų yra net kelių viešųjų įstaigų steigėja. Štai tik pastarosiomis dienomis paaiškėjo, kad jaunojo socialdemokrato vadovaujamos Aplinkos ministerijos įsteigta Viešoji įstaiga „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas“ (LAAIF), administruojantis aplinkosauginių projektų lėšas, net 600 tūkstančių litų, gautų pagal ES PHARE programą, išmokėjo savo darbuotojų premijoms ir priedams prie atlyginimų! Apie tai sužinojo net Europos kovos su finansiniais nusikaltimais ir sukčiavimu tarnyba, kuri kreipėsi į Lietuvos finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, prašydama išaiškinti, ar tinkamai buvo panaudotos PHARE programos lėšos. Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovas M.Grahamas, išaiškėjus tokiems grubiems pažeidimams, pareikalavo sugrąžinti neteisėtai išmokėtus pinigus. PHARE taip pat sustabdė tolesnį lėšų panaudojimą per LAAIF fondą.
Taigi visiškai pasitvirtina kai kurių pesimistų būgštavimai, kad prie ES skiriamų pinigų bandys prikišti nagus aukščiausieji valdininkai. Minėta afera, panaudojant ES lėšas, – ne vienintelė. Valstybės kontrolė nustatė, jog Žemės ūkio ministerija Europos Komisijos skirtus 1,8 mln. eurų Lietuvos žuvininkystei remti, žvejybos technologijoms plėtoti, žuvų ištekliams gausinti, tyrimams ir mokymams žuvininkystės srityje panaudojo, švelniai tariant, „neefektyviai“. Už tai valstybės kontrolierius Jonas Liaučius pasiūlė skirti nuobaudą Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui Vytautui Vaitiekūnui. Na, gal žemės ūkio ministras J.Kraujelis ir paskirs savo pavaldiniui kokią nors simbolinę nuobaudą. Tik kas iš to? Tokiems ministrams ir departamentų direktoriams vertėtų skirti ne miglotas nuobaudas, o, liaudiškai tariant, vyti šunims šėko pjauti. Tiktai Lietuvoje tokių dalykų nebūna. Belieka viltis, jog, Lietuvai tapus visateise ES nare, Briuselio „biurokratai“ neleis panašaus savivaliavimo ir valstybei skirtų pinigų grobimo. Tačiau, žinant senųjų ir naujųjų nomenklatūrininkų ištobulintą apgavysčių ir suktybių technologiją, apgauti ES komisarus ir kontrolierius – nesunkus darbas. Aišku, galėtų tokius ministrus ir departamentų vadovus pašalinti ir visagalis Premjeras. Bet tai jau – iš fantastikos srities. Kaipgi pašalinsi ištikimus vadui bendrapartiečius ar karališkųjų medžioklių bičiulius?

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"