Gelbėkime „Kregždutę“

Vis dažniau pasigirsta aimanų dėl televizijos programose rodomų scenų, kurios netelpa į jokius dorovinio auklėjimo rėmus, veikiau žaloja taip trapų vaikų ir jaunimo dvasinį pasaulį. Šeimose gal daugiausia prenumeruojama rajoninė spauda ir vienas kitas respublikinis laikraštis, kuriuose vaikai pirmiausia mato įvairius smurtautojus, vagis, alkoholio aukas ir politinių žaidimų veikėjus. Ir kyla klausimas, iš kur vaikui stiprėti doroviškai, kur rasti elementariausias tėvynės meilės, tautinių tradicijų branginimo, pasiaukojimo, savitarpio pagarbos pradus.
Prisimenu prieš metus vaikaitės nerimą dėl lietuvių kalbos užduoties atlikimo namuose. Mokytoja buvo davusi užduotį – spaudoje rasti keletą straipsnelių apie vaikų gerus darbus ar poelgius. Norėdama pagelbėti vaikaitei, perverčiau nemažai spaudos leidinių, tačiau išsigelbėjimą radome tik kukliame laikraštyje „Kregždutė“. Ten trumpuose vaikams suprantamu stiliumi parašytuose straipsneliuose pasisekė rasti vaikaitei, ko prašė mokytoja. Aš labai dėkinga tai mokytojai.
Prenumeruoju šį laikraštuką nuo tada, kai dar vaikaitė nemokėjo skaityti, bet aš jai skaičiau, o ji mėgo vartyti puslapius, kuriuose įvairūs vaizdeliai buvo suprantami kaip gėrio trupinėliai vaiko dvasiai. Kai mokykloje kalbama apie tautos ar religinių švenčių prasmę, apie gamtos grožį, apie gėrio ir blogio dvikovą, aš žinau, kad mūsų mokinė „Kregždutėje“ suras reikiamą paaiškinimą. Mes padovanojome „Kregždutės“ vieno ketvirčio prenumeratą jos gerai draugei.
Kai pasigirdo nuogąstavimų, kad „Kregždutę“ mažai prenumeruoja ir jos leidyba gali nutrūkti, nustebau, nes Lietuvoje tiek daug mažųjų mokinukų, o teįstengiama užprenumeruoti tik 4000-5000 egzempliorių.
Turime jausti kaltę mes, vyresnieji šeimose, tikybos mokytojai, kad nesugebame išreklamuoti tokio leidinuko, kuris brandina mūsų vaikų dvasinį pasaulį ir yra kaip atsvara tam kasdienybės tvaikui, besiliejančiam televizijos kanalais. Netrukus prasidės trečiojo ketvirčio prenumeratos priėmimas. Kviečiu močiutes ir senelius negailėti kelių litų ir dovanoti savo vaikaičiams dorovingą lietuvišką „Kregždutę“ – ją prenumeruoti. Labai pravartu, kad mokyklose tikybos mokytojai išsamiau šį leidinuką pristatytų mokiniams, nes daug jaunesnių tėvelių nežino, kad jau 12 metų yra leidžiamas toks laikraštis, skirtas jų vaikams.

Zofija KLIMIENĖ
Rokiškis

Prisipažįstu, nors aš esu pensininkas, bet laukiu trečiadienio: tą dieną su kitais laikraščiais man atneša „Kregždutę“, kurią pirmiausia skaitau, nes norisi po įvairios „nekaltos“ žiniasklaidos, po kurios jaučiuosi pavargęs, paskaityti ką nors šviesaus, nuoširdaus, pailsėti, pasijusti lyg karštą vasaros dieną numalšintum troškulį šaltu šaltinio vandeniu. Visa tai teikia „Kregždutė“. Čia viskas aišku, tikra, paprasta, gražu. Gerai, kad spausdina vaikų eilėraščius ir rašinėlius, nes tuo džiugina, skatina rašyti. Džiugu, kad rašo „Kregždutei“ ir vyresnių klasių mokiniai, studentės, kunigai, rašytojai, mokytojai, vyresni žmonės. Tačiau man skaudu, kad „Kregždutė“ stokoja prenumeratorių. Kodėl? Ar negalėtų kiekvienas mokinys tris kartus (o gal ir mažiau) per mėnesį atsisakyti ledų, tada ir užtektų pinigų „Kregždutei“ prenumeruoti. Ir taip kiekvieną mėnesį. Ar labai save nuskriaustų? Nemanau.
Prisimenu, sovietmečiu buvo reikalaujama iš klasės vadovų, kad kiekvienas auklėtinis užsiprenumeruotų laikraštį. Buvo ir tokių šeimų, iš kurių mokyklon ėjo keli vaikai, o darbadienis neturtingas. To nepaisė. Kartais klasės vadovas savo pinigais, bijodamas barimo, užprenumeruodavo laikraščius keliems auklėtiniams. Aš neteigiu, kad dabar klasės vadovas paremtų ar kiekvienos šeimos mokinys prenumeruotų laikraštį, bet kiekviena šeima, kurioje yra bent vienas mokinys, galėtų užsiprenumeruoti „Kregždutę“, kurią tėvai su vaikais kartu skaitytų, aptartų. Ar nereikėtų mokyklai nusimesti „apolitiškumo“ skraistę, paimti doro ugdymo vadžias į rankas ir jų nepaleisti? Tikiu, būtų daugiau „Kregždutės“ prenumeratorių, o „Kregždutė“ finansiškai sustiprėtų ir toliau džiugintų vaikus. O jei kiekviena klasė dar užsiprenumeruotų „Kregždutę“, kiek jų būtų. Todėl, manau, derėtų paremti „Kregždutę“. Klaidos nepadarysite, nenusivilsite.

Vincas STEPONAVIČIUS
Krekenava, Panevėžio rajonas

© 2003 "XXI amžius"