XXI amžius

Napoleono armijos karius priglaudė Antakalnio kapinės

Kapą pašventino Naujamiesčio klebonas kun. Algirdas Dauknys (kairėje). Dešinėje – vyriausiasis kapelionas kan. Juozas Gražulis

Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka

Prancūzijos didžiosios armijos kariai, 1812 metų savo žygį tragiškai baigę mūsų žemėje, dabar, beveik po dviejų šimtų metų, palaidoti Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Sekmadienį prie naujai supilto jų bendro kapo - memorialo įvyko žuvusiųjų pagerbimo iškilmės.
Napoleono armijos karių palaikai Vilniuje, vadinamajame Šiaurės miestelyje, buvo aptikti 2001-ųjų rudenį. Atlikus archeologinius tyrimus nustatyta, kad čia buvo atgulę apie tris tūkstančius daugiatautės armijos karių, mirusių nuo žaizdų, ligų, visiško išsekimo. Iš viso Vilniuje ir jo apylinkėse, istorikų teigimu, jų gali būti iki 80 tūkstančių.
„Beveik du šimtai metų, skiriančių mus nuo istorinių 1812-ųjų, Lietuvos žemei nebuvo lengvi,- prie memorialo sakė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. – Mūsų žemę vis vadavo vieni nuo kitų, bet dažniausiai vaduotojai tapdavo okupantais. Napoleono armijos kariai išsiskyrė iš kitų. Šią armiją džiugiai sutiko ir valstiečiai, tikėdamiesi baudžiavos panaikinimo, ir bajorai, vildamiesi, kad bus atkurta nepriklausoma valstybė. Mes šiandien pagerbiame karius - pagerbiame tris tūkstančius žmonių, nebesugrįžusių namo. Pagerbiame šiandien ir gerbsime visados”.
Už šias iškilmes Lietuvos vadovybei, Krašto apsaugos ministerijai dėkojo Prancūzijos ambasadorius Žanas Bernardas Artas. „Mes susirinkome čia, – sakė jis, – atiduoti paskutinę pagarbą kariams, kurių dauguma buvo labai jauni ir prieš du šimtmečius liko bevardžiai. Esame laimingi, kad jiems suteiktas prieglobstis kapinėse šalia kitų Lietuvos istorijai svarbių žmonių. 1812 metų siekis karo žygiu vienyti Europą baigėsi tragiškai. Po to buvo ir kitų kruvinų Europos istorijos puslapių. Šiandien, – pabrėžė ambasadorius, – svajonė suvienyti Europą jau tampa realybe ir mes ją vienijame taikiu būdu. O tada, 1812 metais, žuvusių įvairių tautų karių drąsą išsaugosime savo atmintyje“.
Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius pabrėžė, kad 1812 metai Lietuvos istorijoje paliko labai gilų pėdsaką. Dar ne viskas žinoma, ne viskas ištyrinėta. Aptikti Napoleono armijos karių palaikai paskatino mokslininkus išsamesnėms šio laikotarpio studijoms. Ministras taip pat priminė, kad Krašto apsaugos ministerija rūpinasi Lietuvoje esančiais visų šalių, visų tautų karių kapais. Nuo šiol mirusiųjų pagerbimo bei kitomis progomis atminimo žvakes uždegsime ir ant šio kapo, kur ilsisi laisvės viltį Lietuvai nešę daugiatautės Prancūzijos armijos kariai, sakė ministras.
Palaiminimo maldą perskaitė ir kapą pašventino Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas kan. Juozas Gražulis ir Naujamiesčio klebonas kun. Algirdas Dauknys.
Iškilmingą muziką grojo Geležinio vilko brigados Garbės sargybos orkestras. Vainikus ir gėlių prie Prancūzijos didžiosios armijos karių memorialo padėjo Lietuvos Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras, užsienio šalių ambasadoriai, kiti diplomatinio korpuso atstovai, į iškilmes atvykusios delegacijos, senovinėmis uniformomis pasipuošę karo istorijos klubų nariai iš Prancūzijos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Lietuvos. Iškilmes užbaigė šautuvų salvės, Prancūzijos ir Lietuvos himnai.

Pagal Eltą