Atnaujintas 2003 m. birželio 4 d.
Nr.43
(1147)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Kultūra
Atmintis
Valstybė ir Bažnyčia
Aktualijos
Nuomonės
Istorijos vingiai



PRIEDAI


(atnaujinta)


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Napoleono armijos karius priglaudė Antakalnio kapinės

Šiame numeryje:

O tu, Strazdeli, vargo, laisvės paukšteli...

Skleidusi lietuvybę

Poezijos pavasarėlis – poetui paminėti

Lietuvos dešiniųjų ateities perspektyvos – diskusijų objektas

Planuojant Lietuvos ateities kelią

Taika ir karai – jausmai ir statistika

Dėl tautinę ir religinę nesantaiką kurstančio Seimo nario G. Jakavonio pareiškimo

Nors nešvietė laisvės viltis

Norilsko sukilimo moterys

Kapą pašventino Naujamiesčio klebonas kun. Algirdas Dauknys (kairėje). Dešinėje – vyriausiasis kapelionas kan. Juozas Gražulis

Prancūzijos didžiosios armijos kariai, 1812 metų savo žygį tragiškai baigę mūsų žemėje, dabar, beveik po dviejų šimtų metų, palaidoti Vilniuje, Antakalnio kapinėse. Sekmadienį prie naujai supilto jų bendro kapo - memorialo įvyko žuvusiųjų pagerbimo iškilmės.
Napoleono armijos karių palaikai Vilniuje, vadinamajame Šiaurės miestelyje, buvo aptikti 2001-ųjų rudenį. Atlikus archeologinius tyrimus nustatyta, kad čia buvo atgulę apie tris tūkstančius daugiatautės armijos karių, mirusių nuo žaizdų, ligų, visiško išsekimo. Iš viso Vilniuje ir jo apylinkėse, istorikų teigimu, jų gali būti iki 80 tūkstančių.
„Beveik du šimtai metų, skiriančių mus nuo istorinių 1812-ųjų, Lietuvos žemei nebuvo lengvi,- prie memorialo sakė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. – Mūsų žemę vis vadavo vieni nuo kitų, bet dažniausiai vaduotojai tapdavo okupantais. Napoleono armijos kariai išsiskyrė iš kitų. Šią armiją džiugiai sutiko ir valstiečiai, tikėdamiesi baudžiavos panaikinimo, ir bajorai, vildamiesi, kad bus atkurta nepriklausoma valstybė. Mes šiandien pagerbiame karius - pagerbiame tris tūkstančius žmonių, nebesugrįžusių namo. Pagerbiame šiandien ir gerbsime visados”.


Skamba kunkliai, atataria lamzdžiai

Vilniaus universiteto Didysis kiemas idealiai atitiko šių metų festivalio “Skamba, skamba kankliai” kamerinį pobūdį

„Skamba, skamba kunkliai, atataria lamzdžiai“ yra vienos sutartinės žodžiai, bet folklorinės muzikos festivaliai, pritaikę šias skambias eilutes savo pavadinimams, yra du. Ką tik pasibaigė gegužės 28–birželio 1 dienomis vykęs Vilniaus tarptautinis folkloro festivalis „Skamba, skamba kankliai“, o prieš tai, prasidėjęs kartu su Kauno dienomis laikinojoje sostinėje, nuvilnijo net devynias dienas trukęs Kauno folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai“.
Vilniaus festivalis, švenčiamas nuo 1973 metų, o šiemet vykstantis jau 31 kartą, turi susiformavusias senas tradicijas. Vilniečiai, neabejingi etninei kultūrai, jo laukia kiekvieną pavasarį, paskutinę gegužės savaitę. Kauno folkloro festivalis susikūrė daug vėliau ir, pasak vilnietės etnomuzikologės Zitos Kelmickaitės, yra tik Vilniaus festivalio „atitarimas“ Kaune.


Aštuntoji Pažaislio vasara

Pažaislio muzikos festivalio žiūrovai

Jau aštuntą kartą Pažaislio vienuolynas atvėrė vartus muzikai, kuri, nuskambėjusi pirmajame festivalio koncerte viename gražiausių Lietuvos gamtos, meno ir architektūros kampelių, bus atliekama ir kitose Kauno miesto ir rajono bažnyčiose, muziejuose, Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno pilyje, Rotušėje, filharmonijoje, Žemaitkiemio dvare, Pociūnų aerodrome, žada pasiekti ir Plungę... Šios erdvės suteiks mums galimybę išgirsti atlikėjus iš trylikos pasaulio šalių. Be Lietuvos menininkų, festivalyje klausysimės atlikėjų iš Austrijos, Gruzijos, JAV, Vokietijos, Japonijos, Rusijos, Lenkijos, Belgijos, Šveicarijos, Italijos, Prancūzijos, Slovėnijos. Tai trys simfoniniai ir trys kameriniai orkestrai, keturi chorai ir kvartetai, trys trio ir trys ansambliai, bigbendas ir kvintetas. Diriguos vienuolika dirigentų iš JAV, Vokietijos, Japonijos, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos ir, žinoma, Lietuvos, dalyvaus apie 80 solistų ir aktorių, numatomos penkerios premjeros. Skambės V.Kudirkos, Maironio ir K.Bradūno poezija.


Išrinkti skulptūrų simpoziumo laureatai

Geriausio darbo autoriumi išrinktas pirmą kartą simpoziume dalyvavęs skulptorius Stasys Juraška, sukūręs išraiškingą skulptūrą „Saldus miegas“

Gegužės 22-ąją Vilnojos ežero pakrantėje, Sudervėje, baigėsi trečiasis tarptautinis Lauko akmens (granito) skulptūrų simpoziumas “Vilnoja 2003”. Geriausio darbo autoriumi išrinktas pirmą kartą simpoziume dalyvavęs skulptorius Stasys Juraška, sukūręs išraiškingą skulptūrą “Saldus miegas”, vaizduojančią užsimerkusio berniuko galvą, padėtą ant rankos.
Antrąją premiją pelnė skulptorius Algirdas Kuzma už prieš trejus metus pradėtą kurti skulptūrą “Kryptis 3”, trečią - viešnia iš Armėnijos, žinoma skulptorė Mariam Akobjan už vieną iš dviejų Vilnojos skulptūrų parkui sukurtų skulptūrų “Didysis sprogimas”.


Jei žmonės norės geresnės Lietuvos

Prof. Vytautas Landsbergis Sąjūdžio suvažiavime

Penkiolika metų - per mažas atstumas, kad būtų galima iki pat gelmių suvokti Lietuvos Sąjūdžio esmę, jo reikšmę visos tautos ir kiekvieno žmogaus gyvenime. Tais nepamirštamais milžiniškų mitingų laikais, kai, rodos, visa Lietuva buvo tapusi vienu kūnu, į mūsų šalį perimti Sąjūdžio pamokų slapčiomis vykdavo patriotai iš įvairių buvusių sovietinių respublikų, o ne vienas buvęs kokio Rusijos rajono funkcionierius, sutikęs svečią iš Lietuvos, baugiai apsidairęs, su nenusakoma veido išraiška tyliai paklausdavo: „Negi iš tikrųjų Sąjūdis išves Lietuvą iš Sovietų Sąjungos?“. Išvedė.
Didžiulė Lietuvos Sąjūdžio įkūrimo penkiolikos metų minėjimo programa vyko šeštadienį Vilniaus kongresų rūmuose surengtu Lietuvos Sąjūdžio aštuntuoju suvažiavimu.
Birželio 2 dieną Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose surengta konferencija „Pilietiškumo ir valstybingumo atkūrimo kelias“, Rašytojų sąjungos būstinėje - vakaras „Lietuvos rašytojai ir Sąjūdis“. Birželio 3 dieną, padėjus gėlių ant Sąjūdžio veikėjų kapų, vyko sukakčiai skirtas iškilmingas Lietuvos Respublikos Seimo posėdis.


Tolerancija ir moralės principai politinėje veikloje
JAV senatorius Rikas Santorumas apie katalikų politikų uždavinius

Septynių vaikų tėvas
Rikas Santorumas

Bažnyčia perspėja dėl moralinio reliatyvizmo

Daugelyje šalių plataus atgarsio ir komentarų susilaukė sausio viduryje Tikėjimo mokslo kongregacijos paskelbtas dokumentas „Dėl katalikų veiklos ir elgesio politiniame gyvenime kai kurių klausimų“. Jame primenama katalikų politikų pareiga savo veiklą dosniai sieti su Bažnyčios mokymu pagal principą, kuriuo vadovavosi politikų dangiškasis globėjas šv. Tomas Moras: „Žmogaus negalima atskirti nuo Dievo, o politikos – nuo moralės“.
Bažnyčia pripažįsta šiuolaikinės demokratinės visuomenės pranašumą, kuri geriausiai iš visų kitų santvarkų gali pasitarnauti bendrajai gerovei – taikai, laisvei, pagarbos gyvybei, teisingumui, solidarumui įtvirtinti. „Gyvenimas demokratinėje visuomenėje negalėtų vaisingai plėtotis be aktyvaus, atsakingo ir dosnaus visų dalyvavimo“,- rašoma dokumente, kartu primenant Vatikano II Susirinkimo mokymą, kad tikintieji pasauliečiai turi taip pat aktyviai dalyvauti politikoje, vadovaudamiesi krikščioniškąja sąžine.


Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“ kviečia:

Šv. Petro bazilika Vatikane

Į turistinę apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į Italiją liepos 8-15 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Vranovas (poilsis Čekijos nacionaliniame parke prie upės) – Venecija – Ostia – poilsis prie Tirėnų jūros – Roma – Vatikanas – Viena – Znojimas – Vilnius.

Fatima
Lurdas

 

Kelionės kaina – 670 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams, užsirašiusiems iki birželio 15 d. - 570 Lt.)

 

Į apžvalginę poilsinę piligrimų kelionę į fatimą ir Lurdą rugpjūčio 11-28 dienomis

Maršrutas: Vilnius – Praha – Paryžius – La Farte – San Sebastjanas (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Fatima – Nazare (poilsis prie Atlanto vandenyno) – Madridas – Lurdas – Marselis (poilsis prie Viduržemio jūros) – La Salet – Venecija – Znojimas – Čenstakava – Vilnius.

Kelionės kaina – 1600 Lt. („XXI amžiaus“ skaitytojams - 1400 Lt).

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faks.: 8-5-2314006 (9-15 val.),
8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.).


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija