XXI amžius

100-oji Jono Pauliaus II apaštalinė kelionė

Popiežius Jonas Paulius II sveikina tikinčiuosius

EPA-ELTA nuotrauka

Popiežius lanko Kroatiją jau trečią kartą

Birželio 5 dieną prasidėjęs ir iki birželio 9-osios truksiantis popiežiaus Jono Pauliaus II apaštalinis vizitas Kroatijoje ženklina dar vieną istorinį Šventojo Tėvo pasiekimą 25-aisiais jo pontifikato metais: tai jau 100-oji šio Popiežiaus kelionė už Italijos ribų. Kroatijos katalikai didžiuojasi šiuo faktu, kaip ir tuo, kad jų šalis yra pirmoji pokomunistinė Rytų Europos valstybė, kurią Jonas Paulius II aplanko jau trečią kartą. (Išskyrus jo paties tėvynę Lenkiją, kurioje per savo pontifikatą Popiežius lankėsi jau aštuonis kartus.)
Jis pirmą kartą atvyko į Kroatiją 1994 metais, kai dar vyko Balkanų karas (1991-1995) ir trečdalis šios šalies (kurios nepriklausomybę Šventasis Sostas pirmasis pripažino 1992 metais) teritorijos dar buvo okupuota buvusios Jugoslavijos kariuomenės. Antrą kartą Popiežius aplankė jau visiškai išsivadavusią Kroatiją 1998 metais, ir tos kelionės svarbiausiu įvykiu buvo beatifikacija žymaus Kroatijos Katalikų Bažnyčios hierarcho kardinolo Aloyzo Stepinačo, patyrusio ateistinio komunistų režimo nelaisvę.
Dabartinio vizito metu Dubrovniko mieste Šventojo Tėvo vadovaujamose beatifikacijos iškilmėse Bažnyčios palaimintąja buvo paskelbta kroatų vienuolė sesuo Marija Petkovič (1892-1966), Gailestingumo dukterų kongregacijos įkūrėja, pasižymėjusi artimo meilės darbais. (Plačiau apie naująją palaimintąją ir apie Popiežiaus vizitą bus rašoma kito penktadienio „XXI amžiaus“ numeryje.) Netrukus, birželio 22 dieną, palaimintuoju bus paskelbtas ir pirmasis kroatų pasaulietis Ivanas Mercas (1896-1928), bet tai bus padaryta per atskirą Popiežiaus vizitą į Bosniją. Kaip tik iš šios šalies Banja Lukos miesto yra kilęs šis kroatas.
Bažnyčios statistikos duomenimis, iš 4,7 mln. Kroatijos gyventojų 3,8 mln. (81 proc.) yra katalikai. Šalies teritorijoje yra penkiolika arkivyskupijų ir vyskupijų, kuriose sielovada rūpinosi 27 arkivyskupai ir vyskupai, 2260 kunigų (1450 diecezinių ir 810 kunigų vienuolių). Kroatijos katalikų bendruomenė taip pat turi 100 brolių vienuolių, 3470 seserų vienuolių, kunigais tapti ketina 690 seminaristų. Vietos Katalikų Bažnyčia išlaiko 26 pradines ir vidurines mokyklas, aštuonias aukštesniąsias ir aukštąsias studijų įstaigas, kuriose mokosi apie keturis tūkstančius studentų. Kroatijos katalikams priklauso 33 senelių ir invalidų namai, 57 našlaičių namai, 22 šeimų centrai ir moterų konsultacijos, 18 socialinės reabilitacijos centrų.
Trečioje kelionėje į Kroatiją, be Dubrovniko miesto, popiežius Jonas Paulius II aplankys Rijeką, Osijeką, Djakovą ir Zadarą, kuriuose bus aukojamos šv. Mišios po atviru dangumi. Numatyti susitikimai su vietos tikinčiaisiais, Bažnyčios ir valstybės vadovais. Popiežiui, kuris garsėja savo ypatinga pagarba Dievo Motinai, reikšmingas bus apsilankymas netoli Rijekos esančioje Trsato Švč. Mergelės Marijos šventovėje. Kaip liudija tradicija, toje vietoje XIII amžiaus pabaigoje buvo stebuklingai iš Nazareto atplukdytas Marijos namelis, kuris vėliau buvo perkeltas į Loretą kaimyninėje Italijoje.

Bažnyčios atsinaujinimas prasideda nuo šeimos atsinaujinimo

Prasidėjusio Šventojo Tėvo vizito į Kroatiją tema: „Šeima – Bažnyčios ir tautos kelias“. Rengdamiesi vizitui, Kroatijos vyskupai balandžio viduryje tokiu pavadinimu paskelbė visose katalikų parapijose apaštalinį laišką, kuriame dar kartą pabrėžė šeimos reikšmę, iškėlė tas problemas, su kuriomis šeima susiduria šiuolaikinėje visuomenėje.
Ganytojai teigia, kad šeima yra ne tik vieta, kurioje gimsta biologinė gyvybė, bet ir vieta, kur gimsta ir vystosi žmogaus tikėjimas. Štai kodėl jie paragino tikinčiuosius apmąstyti šeimos vaidmenį Bažnyčios ir visuomenės gyvenime bei vieningai darbuotis, kad būtų stiprinamos šeimos vertybės.
Šeimoje, pagrindinėje visuomenės ląstelėje, ne tik ugdoma jaunoji kartą, bet kartu kuriama ir tautos kultūrinio bei ekonominio gyvenimo ateitis. Todėl yra svarbu, kad šeimoje būtų perduodamos pagrindinės vertybės – atsakingumas, rimtas požiūris, aukos dvasia, atsidavimas ir meilė artimui, kilnumas, pagaliau tolerantiškumas bei pagarba skirtingumams. Malda, Dievo žodžio klausymas, dalyvavimas šv. Mišiose yra tie dvasiniai šaltiniai, kurie skatina sveiką šeimos bendruomenės tikėjimo brandą, rašo Kroatijos vyskupai.
Tarp šių dienų šeimos problemų pirmiausia pamini labai sumažėjusį gimstamumą, kuris sąlygojo demografinę krizę, tapusią vienu pagrindinių pavojų kroatų tautos ateičiai ir jos gebėjimui lygiomis teisėmis bei visavertiškai dalyvauti Europos tautų bendrijoje. Ganytojai atkreipia dėmesį į šeimas apėmusią didelę dvasinę krizę, kuri sunkina religinių ir moralinių vertybių perdavimą jaunajai kartai. To rezultatas – vaikams ir jaunuoliams vis dažniau pritrūksta egzistencinės orientacijos, jie neturi gyvenimo tikslo. „Komunistinis mentalitetas ir perdėtas individualizmas iškraipo žmogiškos būties sampratą ir tuo pat metu ignoruoja asmenį kaip socialinę būtybę“, - rašoma ganytojų laiške.
Visa tai neigiamai paveikia šeimą ir santuoką, seksualinės moralės sampratą, taip pat su šeima ir santuoka susijusių įstatymų leidybą. Tai savo ruožtu kelia dar didesnę grėsmę santuokos ir šeimos stabilumui, kartu ir tautos socialinei bei ekonominei gerovei. „Todėl akivaizdu, kad šeimai reikia visokeriopos paramos ir būtent tai yra tikrasis visuomenės, tautos ir Bažnyčios atsinaujinimo kelias, kaip teigia Šventasis Tėvas daugelyje savo dokumentų“, – pabrėžia kroatų ganytojai. Jie priminė 2002 metais Kroatijos episkopato paskelbtas „Šeimos pastoracijos direktyvas“, kuriose stengtasi iškelti ir santuokos orumą bei pašaukimą į šventumą.
Šeimos atsinaujinimas prasideda nuo kiekvieno šeimos nario pasiaukojimo, o taip dvasiškai sustiprėjusi šeima tampa šventumo, tikėjimo praktikos ir perdavimo vieta, tampa „namų Bažnyčia“, kaip ne kartą yra pasakęs Šventasis Tėvas. Štai kodėl visas Bažnyčios atsinaujinimas prasideda nuo kiekvienos šeimos atsinaujinimo. Vyskupai pakvietė kroatų tikinčiuosius pripildyti bažnytines bendruomenes savo naująja santuokos ir šeimos gyvenimo kokybe, pagarba socialinėms vertybėms bei naujais pašaukimais į kunigystę ir vienuolystę.
Baigdami savo laišką, Kroatijos vyskupai Popiežiaus vizitą patikėjo Dievo Motinos užtarimui, reikšdami viltį, kad šis vizitas sustiprins prieš daugiau kaip 1300 metų krikštą priėmusį kroatų katalikišką tikėjimą. „Jo atvykimas pas mus yra naujas postūmis stiprinti vertybėms, kurios jam yra labai brangios, ypač bendruomeniškumui su visais, kurie tiki Kristų, ir dialogui su tais, kurie ieško tiesos“, - rašo ganytojai. Jie kreipiasi į tikinčiuosius apaštalo šv. Pauliaus žodžiais: „Nepailskime daryti gera“ (Gal 6, 9), nes tik taip galima atsiliepti į meilę, kurią Dievas parodė, vėl atsiųsdamas į šalį savo vietininką – popiežių Joną Paulių II.

Mindaugas BUIKA