Atnaujintas 2003 m. birželio 11 d.
Nr.45
(1149)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Istorijos vingiai
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis

Susitikimai
Laikas ir žmonės
Žvilgsniai
Proza
Atmintis
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ar nereikia lietuviškų dainų?
Atviras laiškas LRT vadovybei

Mes, buvę ginkluotojo pasipriešinimo dalyviai (1941 metų birželio sukilėliai, gen. P.Plechavičiaus vietinės rinktinės kariai, partizanai, politiniai kaliniai bei tremtiniai), gulaguose, taigoje svajojome apie laisvą Lietuvą, bet nedrįsome tada pagalvoti, kad teks dar išvysti iškankintą tėvynę laisvų Europos tautų bendrijoje, NATO apsaugotą nuo išorinių priešų. Įvyko stebuklas - tikrovė aplenkė visas svajones.
Dabar mes labai susirūpinę reiškiniais, kurie vyksta neokupuotoje, savo pačių tvarkomoje Lietuvoje. Pirmiausia - gimtosios kalbos stūmimas iš svarbių vartojimo sferų (firmų pavadinimai rašomi kitomis kalbomis). Didžiausią nerimą kelia Lietuvos radijo ir televizijos laidose vis labiau įsigalinti anglosaksų popkultūra. Sutikime, kad sovietų laikais rusiškos dainos radijo laidose skambėdavo daug rečiau, negu dabar angliškos, vis dažnesnės lietuviškajame eteryje. Mes, grįžę iš lagerių, tremties vietų, šaltai sutikti tautos engėjų, savo sielą gaivindavome nuostabiomis šeštojo ir septintojo dešimtmečių lietuviškomis dainomis. O dabar! Tik pasiklausykite dainų, kurios sklinda į eterį laidose „Lietuvos radijo nakties muzika“. Kiek ten lietuviškumo? Vien angliški tekstai! Tiesa, laidoje „Muzika su aušra“ bei kitose laidose dar pasitaiko ir lietuviškų dainų. Neramina, kas bus po dešimties metų, jei dabar grėsmingai naikiname savas šaknis. Net jaunosios mūsų atžalos, pamėgdžiodamos vyresniuosius, norėdamos pasirodyti esančios „aukštesnės“ kultūros, „Dainų dainelės“ konkursuose ir kituose pasirodymuose žiopčioja, nesuprasdamos nei ką, nei kaip dainuoja. Todėl mums ne tas pats, kas vyksta mūsų krauju apgintoje laisvoje tėvynėje. Iš Lietuvos istorijos žinome, kas atsitiko mūsų bajorijai, kai ji ėmė gėdytis „mužikiškos“ kalbos.
Argi radijo laidų rengėjai to nepastebi? Kur jų tautinė savigarba? Gal jie nori būti populiarūs, įtikti jaunimui, kuriam patinka tokia muzika? Žinome, kad jaunimas reiklesnis, agresyvesnis. Nevalia tik jiems paklusti, nes dauguma gyventojų nemėgsta tokios muzikos, jaučiasi esantys terorizuojami.
Mus stebina inteligentijos pasyvi reakcija į tokius grėsmingus reiškinius. Kodėl apie tai nekalba dainų kūrėjai - poetai ir kompozitoriai? Argi nereikalingos lietuviškos dainos?

Alfonsas ŽALDOKAS,
1941 metų birželio sukilėlių sąjungos pirmininkas
Antanas PAULAVIČIUS,
Lietuvos vietinės rinktinės karių sąjungos pirmininkas
Vytautas BALSYS,
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas
Antanas LUKŠA,
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos
valdybos pirmininkas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija