Atnaujintas 2003 m. birželio 11 d.
Nr.45
(1149)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Istorijos vingiai
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis

Susitikimai
Laikas ir žmonės
Žvilgsniai
Proza
Atmintis
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Gyvenimo baladė

Stefanija Kazlauskienė

Gimiau ne laiku ir ne vietoje…
Nieko nenudžiuginau, tiktai išgąsdinau. Mama, pirmą kartą mane išvydusi, pagalvojo, kad būsiu nesveika. Tačiau, spigiai surikusi, tuojau nusiraminau ir čepsėjau storomis lūpomis. Aš buvau labai smulkutė ir liesoka. Tai buvo, deja, ne gimdymo namai, o mamos bičiulių, gyvenančių Kaune, svetainė. Geri žmonės nuoširdžiai priėmė pas save besilaukiančią moterį, atvykusią iš Šiaulių. Mamą enkavėdistai persekiojo už tai, kad buvo bėglė iš Sibiro tremties.
Tą pačią naktį ir gimiau prieš laiką…
Mamos draugės vyras surado vienuolę pribuvėją, kuri pasakė, kad mergaitė gyvens, nes yra pakankamai stipri, o mamai būtinai teks kreiptis į chirurgą. Kad nepakenktume draugės šeimai, mes su mama atsidūrėme Kauno klinikose, o iš ten – „valdiškuose namuose“ - pro Kauno kalėjimą į Lukiškes. Tai buvo 1950 metai - pirmieji mano gyvenimo metai. Toje pačioje kameroje buvo dar vienas kūdikis - berniukas. Man vėliau pasakojo, kad mus abu kartu maudydavo.