Atnaujintas 2003 m. birželio 13 d.
Nr.46
(1150)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Lietuvos ateities kelias - kartu su visa Europa

Vatikano radijo lietuviškų laidų redaktorius
kun. Virginijus Veilentas

Autoriaus nuotrauka

Panevėžyje lankėsi Vatikano radijo lietuviškų laidų redaktorius kun. Virginijus VEILENTAS. Nors ir labai užimtas, jis mielai sutiko atsakyti į „XXI amžiaus“ klausimus.

Kokie vėjai atpūtė į Aukštaitijos sostinę? Ar ilgam joje žadate apsistoti?
Panevėžyje gimiau, augau ir baigiau vidurinę mokyklą. Čia gyvena kelios mano seserys. Viešėti ilgai neketinu - po šv.Velykų turėjau laisvą savaitę. Mat Vatikano radijas dirba be poilsio dienų, o aš, dirbdamas jame per didžiąsias šventes, įgijau progą gauti laisvų dienų.
Kažkada jums teko dirbti Karsakiškio parapijos klebonu. Ar šios viešnagės metu stengsitės ten apsilankyti?
Mieste jau buvau sutikęs dabartinį Karsakiškio kleboną. Jis mane pakvietė nors trumpai paviešėti savo parapijoje. Su didžiule nostalgija prisimenu to krašto žmones, daugelio jų žinau vardus ir pavardes - jie man išliko labai artimi.
Kaip kunigas, jūs turite labai neįprastą pomėgį - lėktuvu ar sklandytuvu pakilti į dangaus žydrynes. Būdamas gimtajame mieste, ar bandysite tai padaryti?
Panevėžio aeroklubo viršininkas Bronius Zaronskis - neblogas mano draugas. Ketinu į miestą pasidairyti iš paukščio skrydžio.
Su didžiule meile kalbate apie gimtąją Lietuvą. Ar negalvojate visiškai parvykti į ežerų, upių ir žaliųjų pušynų nestokojančią mūsų šalį?
Ne nuo manęs priklauso grįžimas ar buvimas Italijoje. Esu Lietuvos Vyskupų Konferencijos pasiųstas dirbti Vatikano radijuje. Kada vyskupai pasakys, jog daugiau esu reikalingas Lietuvai, į ją mielai grįšiu.
Neseniai įvyko referendumas, kuris padėjo išspręsti dilemą - būti ar nebūti Lietuvai Europos Sąjungos gretose. Kokia jūsų asmeninė nuomonė apie Lietuvos vietą Europoje?
Manau, jog Lietuva neturi geresnio kelio - tik stoti į Europos Sąjungą. Pirmiausia, būdami joje, išmoktume žmoniškumo, bendravimo, mokėjimo pasidalyti. Baigėsi labdaros gavimo laikai. Mes patys turime pasidalyti ir duoti kitiems.
Esate aplankęs nemažai pasaulio šalių. Ar labai nuo jų skiriasi mūsų Lietuva? Kuo imponavo svetimi kraštai?
Galiu pasakyti, kad žmonės Lietuvoje gyvena ne blogiau nei svetur. Tačiau ten nėra juos skiriančių sienų, vieni kitiems jie tapo artimesni. Ten irgi daug dirba, bet šviesiomis akimis žiūri į ateitį.
Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Bronius VERTELKA

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija