Atnaujintas 2003 m. birželio 13 d.
Nr.46
(1150)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Lietuva
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Skirtingi represijų vertinimai

Šiemet kovo pradžioje sukako 50 metų nuo pralenkusio savo žvėriškumais visus istorijoje žinomus valdovus Josifo Stalino mirties. Pernai tik nedaugelis prisiminė 65-ąsias metines, kai Sovietų Sąjungoje prasidėjo oficialios masinės stalininės represijos. Taip pat prieš penkiolika metų tas pats SSKP centro komiteto politbiuras to paties, kurio nariai ir pasirašė dokumentus apie masines neregėtas pasaulyje represijas ir žudynes, sudarė komisiją dėl politinių represijų aukų reabilitacijos. Kai komunistai ne tik Rusijoje jo mirties 50-mečio proga šlovino „didįjį vadą ir tėvą“, Rusijos mokslų akademijos Socialinių-politinių tyrimų instituto demografijos centras irgi paskelbė savotišką ataskaitą apie stalininių represijų mastą. Šio darbo, pavadinto „Lemtingieji trisdešimt septintieji“, autorius žinomas rusų mokslininkas Leonidas Rybakovskis, komentuodamas savo darbą, pareiškė, jog apie Stalino vykdytas represijas rašė daugelis žmonių. Anot L.Rybakovskio, „rašė, kas tik netingėjo“. Iš tiesų rašė, dar Stalinui gyvam esant. Štai garsiojo JAV prezidento Franklino Ruzvelto, buvusio Stalino sąjungininko Antrajame pasauliniame kare, kuris faktiškai atidavė vos ne pusę Europos į Stalino nagus, našlė Eleonora Ruzvelt dar 1950 metais rašė, jog per stalinistinę gulagų mėsmalę praėjo mažiausiai 20 mln. žmonių. E.Ruzvelt, aišku, neminėjo, kiek milijonų buvo sunaikinta ir suluošinta vadinamosiose „liaudies demokratinėse šalyse“: Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Šiaurės Vietname, vėliau Kuboje, Etiopijoje, jau nekalbant apie Kambodžą.


Kolumbo kapo paslaptys

Teigiama, kad šioje dėžėje ilsisi Kristobalio Kolono, kitaip Kristoferio Kolumbo, palaikai. Ant dėžės prikalta plokštelė su užrašu ispanų kalba: “Čia ilsisi Kristobalio Kolono kaulai, pirmojo admirolo ir Naujojo pasaulio atradėjo. R.I.P.”

Ispanų mokslininkai tyrinėja bronzinį kapą, kuriame, spėjama, yra palaidotas Kristoferis Kolumbas. Mėginama išsiaiškinti paslaptį, kur iš tikrųjų ilsisi didysis keliautojas.
Kol kas dėl K. Kolumbo palaikų ginčijasi Dominikos Respublika ir Ispanija. Problemą, kur palaidotas pirmasis Ameriką atradęs europietis, ispanai pasiūlė išspręsti DNR testavimu. Mat tikrai žinoma, kur yra palaidotas K. Kolumbo sūnus, belieka palyginti sūnaus ir ginčijamų palaikų genetinę medžiagą - DNR. Be to, rugsėjį mokslininkai atvėrė K. Kolumbo jaunesniojo brolio Diego kapą, kuris duos tyrėjams papildomų faktų.
Mokslininkai turi parengti mėginius iš palaikų, kuriuos ketinama grąžinti į kapą Sevilijos katedroje.