XXI amžius

Kaime kultūrą palaiko entuziastai

Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas kultūrai Remigijus Vilys

Autoriaus nuotrauka

Panevėžio rajone veikia 31 kultūros centras, per 30 viešosios bibliotekos filialų, keliolika muziejų. Apie kultūros padėtį provincijoje „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA kalbasi su rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiuoju specialistu kultūrai Remigijumi VILIU.

Dešimt metų esate atsakingas už rajono kultūrą. Kaip vertinate prabėgusį laiko tarpą?
Kada žmonės dalijosi žemes ir turtus, kultūra buvo nustumta į šoną. Tačiau ji nesunyko, ji užsigrūdino. Į kultūros centrus sugrįžta menui neabejingi žmonės. Po truputį auga ir stiprėja saviveikliniai kolektyvai. Tarp jų vyksta sveika konkurencija. Rengiami konkursai – tai kaip variklis, skatinantis tobulėti ir plėstis tam meno žanrui.
Per pastaruosius kelerius metus buvo suremontuota 19 kultūros centrų. Kultūros įstaigos tarsi apsirengė švaresniais rūbais. Dauguma jų pernai aprūpinta inventoriumi ir muzikos aparatūra. Liko pagrindinė – patalpų šildymo problema. Dabar kultūros centrai dažniausiai yra didžiuliai pastatai su išklerusiomis šildymo sistemomis. Privalu juos racionaliai išnaudoti, kad atsipirktų tokių namų šildymas. Svarbu ir naujas įstaigas įkurdinti kultūros centruose, ir naują būrį žmonių įtraukti į meno saviveiklą.
Eksperimento būdu metams Sodelių ir Gelažių bendruomenės pačios nusprendė, kas turėtų vadovauti jų kultūros centrams. Žiūrėsime, ar ši naujovė prigis. Rengti diskotekas Nevėžio gyvenvietėje buvome patikėję vietos jaunimui. Mūsų lūkesčių jis nepateisino.
Vadovaudamas rajono kultūrai, kartu esate pasaulyje pripažinto pučiamųjų instrumentų orkestro “Panevėžio garsas” meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Kaip sugebate tiek suspėti?
Pagal išsilavinimą esu orkestro dirigentas. Muzikos akademijoje baigiau klarneto specialybę bei simfoninį dirigavimą, kurį dėstė M.Dvarionaitė. Esu kaip dviratininkas: išmokus kartą važiuoti dviračiu, nebereikia iš naujo to mokytis. Dirigento darbas yra man kaip pomėgis. Pagrindiniam darbui tai netrukdo. Orkestro repeticijas rengiame vakarais. “Panevėžio garso“ muzikantai – kuriantys ir grojantys, bene prasčiausiai apmokami darbuotojai mieste. Minimalias algas gauna žmonės, turintys aukštąjį muzikinį išsilavinimą. Per pastaruosius dešimt metų jų atlyginimai nepadidėjo nė truputį. Tačiau į orkestrą esame susibūrę ne dėl pinigų. Tai daryti mums liepė muzika.
Rajone būta nemažai dvarų. Kadaise jie buvo tikri kultūros centrai. Ar yra tikimybė, kad dvarai atgims?
Dvarų padėtis rajone – prasta, nes nėra skiriama lėšų jiems konservuoti ir restauruoti. Šiek tiek pajudėjo į priekį Bistrampolio dvaro reikalai. Jis yra atiduotas Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedrai. Naujais klebonas kun. Rimantas Gudelis, grįžęs iš mokslų Čikagoje, turi gerų idėjų. Pagalbos jis kreipėsi į rajono paminklotvarkininką Petrą Juknevičių.
Padedant talkininkams tvarkomas Čičinsko kalnas. Kitais metais bus švenčiamas Upytės jubiliejus. Panevėžietis skulptorius Alfridas Pajuodis susigrąžino Leonardavos dvarą. Menininkas puoselėja puikių minčių, kaip jį sutvarkyti. Čia jis ketina įkurti savo skulptūrų parką.
Miežiškių kultūros centras pripažintas geriausiai dirbančia šalies kultūros įstaiga kaimo vietovėje. Tokia žinia buvo didelė staigmena?
Šis kultūros židinys yra bene veikliausias ne vien rajone, bet ir Panevėžio apskrityje. Toks jo darbuotojų triūso įvertinimas buvo maloni staigmena, nors tai nelabai nustebino. Ten žmonės smarkiai ir įvairiapusiškai dirba. Miežiškiuose vyksta kasdieninis įtemptas darbas. Nuo vaikystės metų miestelėnai žadinami pamilti meną. Dalyvauti saviveikloje daugeliui jų tapo gyvenimo norma.
Tenka pastebėti, kad kaimo kultūrai ima vadovauti tam specialaus išsilavinimo neturintys žmonės. Vadoklių seniūnas giria naująją kultūros centro vadovę, nors ji yra baigusi aukštesniąją medicinos mokyklą. Karsakiškio seniūnė sakė, jog puikiausiai su jų kaimo kapelos vadovės pareigomis susitvarko Tiltagalių bibliotekininkė. Kodėl taip yra, gal į kaimus nenori eiti dirbti specialiosiose ar aukštosiose mokyklose kultūros darbuotojų specialybes įgiję jų absolventai?
Pastatas – tai vienas dalykas. Kultūros namai gali būti ir garaže. Svarbu žmonės ir ką jie veikia. Vienam yra duota Dievo, ir jam tiesiog nereikia mokytis. O kitą galima mokyti visą gyvenimą, ir jis į gera nesikeis. Aišku, reikalingos ir specifinės žinios. Gerų specialistų trūksta. Buvo ir nepateisintų vilčių, kai ne specialistui patikėjome kultūros vairą. Tačiau tokius skatiname siekti žinių, stažuotis. Naujamiesčio kultūros centro vadovė mokosi vadybos Vilniuje. Ieškome būdų, kaip susigrąžinti gerus specialistus, tačiau jiems pasiūlyti didelių atlyginimų negalime. Savivaldybė bando skirti stipendijas vietiniams jaunuoliams, kad, baigę mokslus, grįžtų atgal. O mokytis niekada vėlu nebūna.
Bruzda bibliotekininkai, nepatenkinti kultūros darbuotojai. Visų jų atlyginimai yra per maži. Ar jų negalima būtų padidinti?
Yra Kultūros ministerijos nustatytos atlyginimų normos. Pagal jas galima mokėti tūkstančio ar daugiau litų algas, jeigu tiek lėšų turi savivaldybė. Kaip ji jas skirsto, tai jau Tarybos pirmininko – mero, savivaldybės administracijos direktoriaus prerogatyva. Aš tik galiu siūlyti, kokius atlyginimus turėtų gauti man pavaldūs darbuotojai.
Kultūros centrų sistemoje dirba apie 90 žmonių. Jų atlyginimų vidurkis –apie 550 litų. Tačiau dauguma kaimą šviesinančių žmonių dirba turėdami pusę etato.
Ar negali atsitikti taip, kad vieną dieną kultūros darbuotojai nutėkš ant jūsų stalo pareiškimus išeiti?
Gali. Bet politikai sprendžia, kokius atlyginimus jiems mokėti. Šitą klausimą reikia skirti rajono Tarybai.
Kokie jūsų santykiai su Kultūros ministerija? Ar nuo jos esate labai priklausomas?
Kiekvienas rajonas negali turėti savų įstatymų. Ministerija yra idėjų šaltinis ir Vyriausybės lygmeniu – mūsų interesų gynėja. Ji yra nustačiusi, kad žmonės gautų normalius atlyginimus. Asmeniškai aš nesu absoliučiai priklausomas nuo ministerijos.
Dėkojame už pokalbį.

Panevėžys