|
RUBRIKOS
|
| Pirmasis
puslapis |
|
ARCHYVAI
|
| Širdies
sopuliu ir viltimi pasidalijęs
Jau pirmoje savo knygoje Jonas Aistis-Jonas Aleksandriškis, iki 1940 metų Kossu-Aleksandravičius, vėliau Kuosa-Aleksandriškis, o nuo 1952 metų Aistis, kurio vardu amžinai įėjo į lietuvių literatūros istoriją, rašė: O jūs, melsvi šilai, o nykios
platumos! Amžininkai prisimena, kad pavardę Aistis jis pamėgo dar prieškario metais, paveiktas kito lietuvių poeto Kazio Binkio, labai nekentusio vokiečių, idėjų. Mat K.Binkis negalėjo pakęsti vokiečių mokslininkų sugalvoto baltų vardo ir sakydavo, kad jokių baltų nėra, o tiktai aisčiai, ir kitaip būti negali. Pasak K.Binkio, pasaulyje tegali būti tiktai aisčiai, o Lietuvos geopolitika turi remtis ne kažkokia Baltijos sąjunga, bet vadintis Aistija. Kaip rašė buvęs poeto bičiulis, taip pat literatas, literatūros kritikas ir publicistas Bronys Raila, nuo tų laikų poetui ir įstrigo aistybės idėja. Jo poeziją ir raštus mėgstanti visuomenė iš karto priėmė tą pasirinkimą, bemaž visai pamiršusi ir Aleksandriškį, ir Aleksandravičių, ir Kossu, ir Kuosą |
||
Kazys Pakštas žymus geografas, neišgirstas pranašas Kazys Pakštas, rytų aukštaitis, gimė 1893 m. birželio 29 d. Alinaukos vienkiemyje (Utenos aps., Užpalių vls.). Jo tėvas buvo nenuorama parapijos keliautojas, J. Tumo-Vaižganto krikšto tėvas. Vienu metu nuomojo nusigyvenusio dvarininko palivarką Alinaukoje, o 1903 metais persikėlė į Užpalius ir pradėjo verstis dailidės amatu. Geografo tėvas su dviem žmonomis susilaukė septyniolikos vaikų. K. Pakšto dvasiniam brendimui didelį poveikį turėjo vaikystėje girdėti tėvų ir kaimynų pokalbiai apie baudžiavos vergystę, 1863 metų sukilimą bei kruviną jo nuslopinimą ir lietuvių teisių suvaržymus, Kražių skerdynes. Visa tai pasiekė jaunojo K. Pakšto sielos gelmes. Todėl vos dvylikos metų revoliucionierius dalyvavo 1905 metų įvykiuose: platino spaudą, su kitais maištininkais sudaužė Užpalių monopolį ir kt. |
