| Botanikos
sodui 80
 |
Šventės šeimininkai ir
svečiai |
 |
Apie Botanikos sodą pasakoja
direktorius dr. Remigijus Daubaras
|
 |
Botanikos sodas skendi žalumoje
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos
|
Sukako 80 metų, kai Kauno pakraštyje,
Aukštojoje Fredoje, buvo įkurtas Kauno botanikos sodas. Ta proga
čia įvyko iškilmingas šventinis minėjimas. Į jį suėjo, suvažiavo
didelis būrys dabartinių ir buvusiųjų sodo darbuotojų, svečių iš
šalies aukštųjų mokyklų, užsienio, Kauno miesto bei Kauno rajono
savivaldybių, kitų miestų bei rajonų.
Botanikos sodo direktorius dr. Remigijus Daubaras susirinkusiesiems
papasakojo apie sodo įsikūrimą, jo pirmuosius vadovus, kitus čia
triūsusius žmones, jų pastangas, kad sodas gyvuotų ir klestėtų.
Prisiminta, kad anksčiau šias ir aplinkines žemes valdė turtingas
dvarininkas Juozas Godlevskis. (Jis buvo ir netolimos Garliavos
gyvenvietės, dabar - jau miesto, iš pradžių vadintos Godlevo vardu,
savininkas bei valdytojas, tenykštės bažnyčios fundatorius.) Jo
palaikai ilsisi Garliavos Švč. Trejybės bažnyčioje. Pirmieji medžiai
dabartinio sodo teritorijoje daugiau nei prieš pusantro šimto metų
buvo pasodinti kaip tik J.Godlevskio, sumanaus ūkininko ir gamtos
mylėtojo, iniciatyva.
Kertinį akmenį prieš 80 metų dar būsimo Botanikos sodo oranžerijoms
padėjo tuometis Lietuvos prezidentas, Vasario 16-osios Akto signataras
Aleksandras Stulginskis. Šiandien apie 63 hektarų įvairios augmenijos
plotas, trys laboratorijos, balti puošnūs rūmai - tai Vytauto Didžiojo
universiteto Botanikos sodas. Jame triūsia 80 žmonių - mokslininkai,
agronomai, darbininkai.
Jubiliejaus dienomis Botanikos sode - pats gražumas: žydi, skleidžia
žiedus įvairiausios gėlės bei medžiai. Didžiumos jų sėklos atkeliavo
iš įvairių pasaulio šalių ir čia virto gyvastimi. Nieko nuostabaus,
nes sodo specialistai palaiko ryšius su ne viena dešimtimi botanikos
sodų, kitomis panašaus profilio organizacijomis. Tai pabrėžė direktorius
R.Daubaras (beje, didelis spanguolių auginimo entuziastas ir propaguotojas),
net ketvirtį amžiaus sodui vadovavęs dr. Ramunis Budriūnas, prisiminimais
dalijosi kiti buvę sodo darbuotojai. Ne vienas jų, nors čia jau
nedirba, vis aplanko šį jaukų ir įdomų gamtos kampelį, kuriame praleista
daug prasmingų, kūrybingų dienų, nuveikta aibė darbų, sodinta, tyrinėta.
Dažnas su kastuvu, kauptuku, grėbliu, laistytuvu apėjo ne vieną
arą, hektarą. Kaip kitų, taip ir šio Botanikos sodo, specifika -
su galingu traktoriumi, kita panašia šiuolaikine technika po nedidelius
sklypelius nepavažinėsi.
Taip kruopščiai prižiūrint augmeniją, išauginta, išpuoselėta nemažai
itin retų augalų. Pavyzdžiui, vienas tokių - dviskiautis ginkmedis,
pasodintas 1937 metais, yra vienas rečiausių ir vertingiausių, taip
pat brangiausių sodo augintinių, yra vertinamas kiekviename botanikos
sode. Oranžerijos stiklo lubas remia didžiulis banano medis, menantis
irgi prieškario laikus. Tai šiltųjų kraštų medis, jam reikia šilumos
ir vasarą, ir žiemą, todėl vėsiuoju metų laiku oranžerija šildoma.
O dar gausi kaktusų kolekcija viskas čia džiugina akį.
Sukakties proga Botanikos sodo šeimininkus pasveikino Kauno miesto
bei rajono merai Arvydas Garbaravičius ir Petras Mikelionis, Lietuvos
kūno kultūros akademijos prorektorius Remigijus Gulbinas, Estijos
Talino botanikos sodo generalinis direktorius Veiko Lahmus. Šis,
be savų sveikinimo žodžių, perdavė Talino miesto mero sveikinimus,
kuriuos perskaitė lietuviškai: Talino miestas sveikina Kauno botanikos
sodą. Sveikinimą palydėjo gausūs plojimai. Sveikintojai ėjo vienas
po kito. Be dovanų, kiekvieno rankose buvo ir puokštės gėlių, kurias
teikė jubiliatams. Tad ir šiaip žydinti visa aplinka pasipuošė naujų
spalvų įvairove. Gal nelabai tinka gražių gėlių augintojams įteikti
gėlių... - juokavo svečiai. - Bet tikriausiai tinka viskas, kas
nuoširdu.
Šventės dalyvius savo dainomis ir šokiais linksmino Vytauto Didžiojo
universiteto saviveiklininkai.
Benjaminas ŽULYS
© 2003 "XXI amžius"
|