Atnaujintas 2003 m. birželio 25 d.
Nr.49
(1153)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsnis
Laikas ir žmonės
Atmintis
Darbai
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Ypatingas draugas ir retas poetas
Jono Juškaičio 70-mečiui

Jonas Juškaitis (stovi kairėje) ir Juozas Girdzijauskas poeto 70-mečio minėjime Jurbarko kultūros centro salėje birželio 5 dieną

Jonas Juškaitis yra mano draugas. Tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Susipažinome 1953 metais, kai įstojome į Vilniaus universitetą studijuoti lituanistikos. Buvome viename kurse ir vienoje akademinėje grupėje. Ne per toliausiai viena nuo kitos ir mūsų gimtinės. J.Juškaitis gimė Kuturiuose, netoli Jurbarko, prie Imsrės ir Nemuno. Apie 30 km į šiaurę nuo Kuturių, už Vadžgirio, už Bebirvos ir Šaltuonos, buvo mano gimtasis kaimas – Kalupiai. Mūsų vaikystės laikais pasiekti Jurbarką arkliais buvo ne taip jau lengva, bet vis tiek kartais atvažiuodavom čionai į Šv. Petro ir Povilo atlaidus. Mano gimtinė visą laiką priklausė Raseinių apskričiai, vėliau Raseinių rajonui, tik paskui, stambinant kolchozus ir sovchozus, atsidūrė Jurbarko rajone. Taip pasidariau J.Juškaičio ne tik bendraklasis, bet ir kraštietis – jurbarkiškis.


Dvi dailininkės sukaktys

Dailininkė Stasė Medytė

Žinoma dailininkė Stasė Medytė neseniai šventė dvi svarbias sukaktis: savo gyvenimo 55–ąsias ir kūrybinio darbo 35–ąsias metines. Šia proga panevėžietė galerijoje “2–asis aukštas” surengė savo brandžios kūrybos parodą. Jai yra pateikusi ekslibrisų, paveikslų, vieną portretą.
Dailininkė sako, kad vaikystėje jai didžiausia meno akademija buvusi it gulbė balta Panevėžio Katedra. Mergaitė taip užsižiūrėdavo į maldos namuose sukabintus paveikslus, jog užmiršdavusi, kada žegnotis, kada klauptis. Jai be galo buvo smalsu, kaip žmonės juos sugebėjo nutapyti.
Potraukį menui turėjusi S. Medytė tuomečiame Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume įgijo tekstilininkės specialybę. Studijavo vaizdinę agitaciją (dizainą) vienoje Klaipėdos aukštųjų mokyklų. Ji yra surengusi apie 20 personalinių ir dalyvavusi per 40 tarptautinių parodų. S. Medytė ypač mėgsta kurti ekslibrisus. Panevėžietė yra Lietuvos ekslibrisininkų klubo prezidentė. Savo darbuose ji įamžinusi daugybę garsių žmonių.


Šviesos ir pilietiškumo šauklė
Apie Lietuvos moterų lygos pirmininkę prof. Oną Voverienę

Ona Voverienė

Pirmieji gyvenimo siekiai

Ona Brazauskaitė-Voverienė gimė 1938 m. birželio 17 d. Raseiniuose, darbininkų šeimoje. 1956 metais eksternu baigė vidurinę mokyklą Tytuvėnuose.
Jau 1958 metais, baigusi technikos mokyklą, dirbo ir 1962-aisiais įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vakarinį skyrių studijuoti romanų germanų filologiją. Pažymėtina, kad, esant sunkioms materialinėms sąlygoms, visą laiką dirbo ir mokėsi.
1968 metais baigė Vilniaus universitetą. Jai pripažinta filologės, anglų kalbos mokytojos kvalifikacija. 1971-aisiais pasirodė Onutės pirmosios publikacijos.
Tai sausi autobiografiniai žodžiai. Už jų slypi nelengva buities kova, kupina tolesnių gyvenimo ir darbo apmąstymų.

Pirmieji darbai

Nepaisant, kad pokario metai buvo sunkūs, reikėjo ir mokytis, ir užsidirbti pragyvenimui, tad nutarė ir toliau gilinti savo žinias. Susirgusi tuberkulioze, Onutė nepasidavė pesimizmui. Ji dar su didesniu atkaklumu derino jai artimas žmogiškąsias savybes: dvasios ir gėrio siekimą.


Amžinai žaliuojančio birželio sūnus

Man taip reikia, kad širdį ramintum,
Kad skambėtum kaip lyros styga.
Žiedas vysta, vidudienį skintas,
Ir jo spalvos išblunka staiga…

Aš žinau: tu šią naktį ateisi, -
Bus tau langas atvertas plačiai.
Krinta žiedlapiai, mezgasi vaisiai –
Tu širdin man save įrašei…

Šiuose Valentino Vytauto Navicko eilėraščio-pokalbio* posmuose su savo mylimąja mūza Poezija turbūt ir atsiskleidžia autoriaus kūrybos pagrindinės sudedamosios – gimtoji žemė, gyvybinis ryšys su nuostabiąja jos gamta ir, žinoma, pačios kūrybos reikšmė poeto gyvenime