| Pasaulio
lietuvių dainų šventę pasitinkant
Didžioji tautos šventė
Niekas nežino, kas buvo
tas pirmas žmogus, pasiūlęs sukviesti į vieną būrį chorų dainininkus
ir dirigentus. Tačiau tai įvyko 1843 metais Šveicarijoje, kur ši
tradicija gyvavo net 92 metus. Paskutinėje, XXV dainų šventėje dalyvavo
net 166 chorai, 12 tūkst. dainininkų. Viena didžiausių dainų švenčių
Europoje buvo surengta 1928 metais Vienoje. Į ją suvažiavo apie
200 tūkst. dainininkų.
Praėjus 26 metams nuo pirmosios Europoje įvykusios dainų šventės,
savo pirmąją šventę surengė Estijos dainininkai, o 1873 metais
ir Latvijos. Lietuvoje pirmoji dainų šventė buvo surengta tik 1924
m. rugpjūčio 23 25 d. Kaune.
Lietuvių dainų šventė, vyksianti kitą savaitė pirmoji šventė XXI
amžiuje, taip pat pirmoji per visą švenčių istoriją, kai menines
programas jungia bendra tema, kokią nusako vienas žodis MES tai
visi tie, kurie čia gyvename, dirbame ir kuriame, ir pasauliui norime
prisistatyti tokie, kokie esame. Šventės rengėjai siekia, kad meninės
programos atlieptų visų amžiaus ir socialinių grupių žmonių lūkesčius,
sudomintų ir praturtintų, padėtų susivokti, kad mūsų kultūra, kalba,
papročiai, liaudies dainos pasaulio kontekste yra unikumas. Šokdami,
muzikuodami, rodydami savo kūrybą mes liudijame save kaip išsilavinusią
ir kultūringą tautą. Būtent taip elgėsi šveicarai, sukūrę dainų
šventę kaip reiškinį, kaip formą masiniam dainavimui, muzikavimui,
tuo sudominę kitas Europos valstybes. Lietuva su meile ir atsakomybe
tęsia daugiau kaip prieš 150 metų Europoje užgimusias kultūros tradicijas.
Šiais metais dainų šventėje dalyvaus 28 tūkst. šokėjų, dainininkų,
muzikantų, tautodailininkų, kitų žanrų atlikėjų. Apie tai, kuo ypatingos
šių metų Dainų šventės atskiros programos, kaip jos buvo rengiamos,
paklausėme Lietuvos liaudies kultūros centro specialisčių: LLKC
direktoriaus pavaduotojos, Folkloro dienos kūrybinės grupės vadovės
Vidos Šatkauskienės, Ansamblių vakaro koordinatorės Genovaitės Juknevičienės,
choreografijos poskyrio vadovės, Šokių dienos meno vadovės pavaduotojos
Snieguolės Einikytės ir muzikos poskyrio vadovės, Dainų dienos kūrybinės
grupės narės Aurelijos Andrejauskaitės.
Folkloro diena
Vida Šatkauskienė:
Folkloro dienos renginys per keletą
šventimų tarsi išsikristalizavo į pagrindinius svarbiausius dalykus.
Folkloro diena tai įvairių Lietuvos etnografinių sričių, įvairių
regionų, įvairių miestelių tradicinės kultūros reprezentacija. Folkloro
kolektyvų pasirodymai, t.y. jų atliekamos dainos, šokiai, instrumentinė
muzika, paprastai yra išdėliojami į mažą Lietuvos schemą, esančią
Sereikiškių parke ir pilių teritorijoje. Visa teritorija tarytum
suskirstoma į sritis čia galima pabūti Žemaitijoje, Aukštaitijoje,
Dzūkijoje, Suvalkijoje. Mes siekiame šalia dvasinės kultūros kiek
įmanoma parodyti ir mūsų paveldėtos tradicijos visumą. Todėl atsirado
tradicinė virtuvė. Įgyvendinti šį sumanymą mums padeda šeimininkės
iš visos Lietuvos. Vienos jų labai gerai moka paruošti šaltanosius,
kitos dešrą, skilandį ar tradicinį bulvių plokštainį, kuris kiekviename
Lietuvos krašte kepamas skirtingai, ir t.t. Žinoma, esame priversti
pasinaudoti šiuolaikine technika, bet siekiame kiek galima išlaikyti
tradicinę technologiją. Ypač stengiamės, kad tradiciniai gėrimai
būtų paruošti laikantis tradicinės receptūros. Didelį pasisekimą
paprastai turi alus, ypač aukštaičių, pagamintas tikrų kaimo aludarių.
Nežinau, kaip šiais metais bus, nes Vilniaus miesto savivaldybė
nebeleidžia alumi prekiauti.
Taip pat šiais metais pakvietėme didelį būrį meistrų, kurie pripildys
mūsų parką. Tai puodžiai, kalviai, medžio drožėjai, audėjai ir t.t.
O siekdami labiau suprasti kiekvieno krašto specifinę paprotinę
kultūrą, įrengsime sceną, kurioje įvairūs kolektyvai galės pademonstruoti
temines programėles. Visas parkas šiurmuluos, bus pilnas visokių
ansamblių, kiekvienas galės pasišokti, padainuoti.
Kadangi 2003-iųjų Dainų šventė siejama su karaliaus Mindaugo karūnavimo
750 metų jubiliejumi, tai mes dar papildomai ant Gedimino kalno
ketiname parodyti istorinių dainų programą, ją dedikuodami šiam
valstybės jubiliejui. Tiesą pasakius, tokia programa nėra naujas
sumanymas. 1990 metais labai panašų renginį jau surengėme. Tada
visi kolektyvai, kurie pageidavo, galėjo užlipti ant kalno, ten
padainuoti karo dainas, papūsti ragą. Panašiai sieksime ir šiais
metais.
Folkloro dienos pabaigoje, apie 19 val., planuojame visų šventės
dalyvių ir žiūrovų suėjimą į Katedros aikštę. Čia bus pabaigtuvės,
kurios vadinsis Ant karaliaus dvaro. Visi norintieji galės padainuoti,
pašokti, kartu pasilinksminti.
Ansamblių vakaras
Genovaitė Juknevičienė:
Ansamblių vakarui jau pradėjome
rengtis 1998 metų rudenį, iškart po praėjusios Dainų šventės. Scenarijų
parašė Saulius Prusevičius. Metus buvo kuriami šokiai, dainos, o
pirmoji peržiūra įvyko 2001 m. kovo 24 d. Susirinkę visos Lietuvos
tautinių ansamblių ir kapelų vadovai programą įvertino palankiai.
Tik buvo daug baimės ir diskusijų, nes repertuaras gana sudėtingas.
Žinoma, vieniems jis yra mažiau sunkus, kitiems labai sunkus, bet
visiems labai įdomus. Šiuo metu atlikėjai įtemptai dirba. Tikiuosi,
kad suspės pasirengti ir sėkmingai Vilniuje koncertuos.
Programa ypatinga tuo, kad yra vientisa, sukurta visiškai naujai.
Originalus sumanymas eiti per metų ciklus nuo pavasario iki žiemos.
Gal scenoje ir netinkamai atrodytų, tačiau aikštėje, ir dar su apšvietimu,
turėtų būti įspūdinga.
Vakaras prasidės iškilmingais liaudies dainų motyvais, daudyčių
ir birbynių ringuotėmis, lamzdelių šaukiniais ir šokių pynėmis...
Programoje numatome daug netikėtumų: folkloras bus jungiamas su
kitų žanrų muzika, tradicinės kanklės su elektronika, bus moderni
choreografija. Žiūrovai gali būti šokiruoti tokių naujovių, todėl
iš anksto jiems bus parengtos programėlės, kad, prieš prasidedant
vakarui, jie jau turėtų savo nuostatą.
Šokių diena
Snieguolė Einikytė:
Šokių diena bus tarytum gyvybės
žalias medis. Medžio šakos ir šaknys yra vaizdinys. Gyvybės medžio
vaizdiniu nuo seniausių laikų mes, žmonija, suvokėme save pasaulyje,
susiejančiame dangų ir žemę, dievus ir žmones, pulsuojančiame amžinąja
gimimo vaisingumo mirties atgimimo galia. Šokių dienoje dalyvaus
visų amžiaus grupių Lietuvos ir pasaulio lietuvių šokėjai.
Programa bus šešių dalių. Pirmoji dalis Prologo Jievaras. Tai
sakrališkas medis, ypač garbinamas saulės sugrįžimo šventėse. Antroji
Verba. Verba puokštė iš kadagio, gluosnio ar kitų šakelių
laikyta šventa. Ypatinga reikšmė buvo teikiama sprogstančiam bei
žydinčiam medžiui, įkūnijančiam derlingumą, vaisingumą, amžiną gyvenimą.
Šita dalis yra skiriama pačiai brandžiausiai kartai mūsų seneliams.
Trečioji Beržas. Tai Sekminių šventė. Per Sekmines, gražiausią
piemenų šventę, beržų šakomis buvo kaišiojamos pirkios durys, varteliai.
Namai ir kiemas tapdavo sakraliai apeigai skirta žalia šventove.
Tikėta, kad beržo šakelės gali ne tik suteikti žmogui gyvybinių
galių, bet ir apsaugoti nuo nelaimių, ligų. Ketvirtoji dalis tautos
vienybės ir tvirtybės įvaizdis Ąžuolas. Lietuvių mitologijoje
jis yra stiprybės, ilgaamžiškumo, nepalaužiamos galios simbolis.
Šitoje dalyje matysime susirinkusius lietuvius išeivius iš viso
pasaulio. Penktoji Obelis. Obels dalis bus moterų, merginų ir
pačių mažiausių mūsų vaikų. Lietuvių mitologijoje šis medis gretinamas
su mergele, būsimąja gimdytoja, motina, o sidabro, aukso ir deimanto
obuoliai tai vaisingumo simbolis.
Šokių dieną užbaigsime Joninių švente Kupolio Rože. Vasaros
saulėgrįžos, arba Kupolių, šventėje nepaprastą reikšmę turėjęs nupintas
vainikas. Vainikas yra prisikėlimo ir džiaugsmo simbolis, neatskiriama
gyvybės medžio dalis. Pasibaigus Joninėms, kaip yra įprasta, seka
pabaigtuvių suktinis. Stengsimės, kad mūsų suktinis šį kartą sujungtų
tą folkloro dalį, kuri pereis ir išaugs į šiuolaikinį suktinį. Tikimės,
kad mums pavyks. Šią Šokių dienos koncepciją parengė meno vadovė
Laimutė Kiselienė, tačiau į kiekvieną dalį labai daug darbo įdėjo
ir visa kūrybinė grupė.
Dainų diena
Aurelija Andrejauskaitė:
Turėčiau pasakyti, kad dainų šventės
yra išskirtinis kultūros reiškinys, Baltijos šalių fenomenas. Todėl
ketiname pateikti dokumentus UNESCO paveldui ir tikimės, kad mus
supras. Aš dainų šventes jau rengiu nuo 1980 metų. Puikiai žinau,
kad tai sunkus kasdienis darbas, kasdieniai ieškojimai, ilgos repeticijos,
ginčai, požiūrių, koncepcijų, sąmatų vertinimas ir t.t. Šiuo atžvilgiu
šiais metais nieko nauja, nes visais laikais trūko pinigų, visais
laikais atliktos dainos vieniems patiko, kitiems ne. Tačiau ryškesnis
ypatumas yra tas, kad socialiniai vėjai šiek tiek pakeitė pačių
dainininkų infrastruktūrą. Senieji, garbieji, pirmųjų dainų švenčių
dalyviai pamažu iškeliauja Amžinybėn. Tie, kurie dar gali šiek tiek
padainuoti, susiburia į politinių kalinių, tremtinių chorus. Aš
tai vadinčiau ne chorais, bet labai garbingų žmonių grupėmis, kurios
savo laisvalaikį praleidžia kartu su daina. O miestų ir miestelių
inteligentai jau pradeda suvokti, jog nei kompiuteriai, nei palydovinės
televizijos programos negali atstoti žmonių bendravimo. Todėl jie
pamažu sueina, atsiranda naujų kolektyvų, naujų bandymų. Labai malonu,
kad prie jų prisideda ir jaunimas. To pasekmė šių metų Dainų dienoje
ketina dalyvauti apie 19 tūkst. dainininkų. Pamenu sovietinių metų
statistiką, kai dalyvavo panašus skaičius dalyvių. Tai buvo 1985
metais. Vėliau, 1990, 1994, 1998 metais žymiai mažiau.
Tačiau dabar pasikeitus patiems žmonėms, pasikeitė ir mūsų darbo
sąlygos. Pirmiausia tenka koreguoti repertuarą. Jis gal nebe toks
kaip anksčiau, nebe tokie sudėtingi choriniai kūriniai, daugiau
populiarių dainų. Stengiamės neberengti tokio griežto chorinio koncerto,
tinkančio tik elitinei publikai ar muzikantams. Šių laikų repertuaras
turi būti lengvai išmokstamas dainininkams ir lengvai suvokiamas
klausytojams, o pats Dainų dienos koncertas šventinis, ne pompastiškas.
Žinoma, valstybės jubiliejaus progai parinkome gražių kūrinių apie
tėvynę, gamtą, Lietuvą. Atėję klausytojai išgirs ir gerai žinomų
melodijų, tokių kaip visiems gerai žinoma V. Kernagio Mūsų dienos
kaip šventė ar T. Makačino Berniukai. Tai nėra choriniai kūriniai,
tai tarsi maži mūsų dainos lobyno simboliai, kurie yra gerai pažįstami
ir tam žmogui, kuris yra arčiau muzikos, ir tam, kuris toliau. Koncerte
bus speciali dalis, kuri vadinasis Dainuokime drauge. Neturime
didelių vilčių, kad visi susirinkusieji su mumis užtrauks tas melodijas,
bet atsiras žmonių, kurie padės dainuoti, bent jau linguoti ar paploti.
Koncertą rengiame kiek galima demokratiškesnį.
Dainų dienos koncertai šiek tiek skiriasi, bet tai bus koncertas
kaip ir per kiekvieną dainų šventę: susirinks tūkstančiai žmonių,
kaip visada išmokę repertuarą kiek galima geriau. Lauksime publikos,
melsimės, kad nelytų. Susirinksime pagarbinti dainą, Lietuvą, pasidžiaugsime,
kad gyvename, kad sugebame mylėti vienas kitą. Būtent ir bus toks
koncertas, paremtas tradicija. Neišgalvojome, o ir nesistengėme
išgalvoti nieko nauja. Nebus nei žirgų, nei cirko, nei balionų.
Niekas negalės pasakyti kad ir nežmoniškai, bet tik kitoniškai.
Bus tradicinis Dainų šventės koncertas, nes mūsų pareiga puoselėti
tradiciją. O atspalviai, dainų niuansai, žmonių nuotaikos aišku,
skirsis, nes niekas nestovi vietoje.
Parengė Elona GUBAVIČIŪTĖ
© 2003 "XXI amžius"
|