Pirmasis puslapis
Ora et labora
Aktualijos
Krikščionybė ir pasaulis
Katalikų bendruomenėse
Atmintis
Ūkis
Nuomonės
Lietuva
Gimtas kraštas

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Mirė kardinolo mama
A†A Ona Galvydaitė–Bačkienė (1907-2003)

Ona Galvydaitė–Bačkienė

Birželio 19 dieną, eidama 97-uosius metus, į Dangiškojo Tėvo namus iškeliavo Ona Galvydaitė–Bačkienė.
O.Bačkienės ilga ir nuostabi gyvenimo kelionė atskleidžia ją kaip brandžią asmenybę, uolią katalikę, aktyvią visuomenininkę, Lietuvos diplomatijos šefo dr. S. A. Bačkio žmoną, pagalbininkę bei motiną, įdiegusią meilę Dievui ir Tėvynei abiem sūnums – ambasadoriui Ričardui Stasiui ir kardinolui Audriui Juozui.
O.Bačkienė puikiai suprato save, kaip krikščioniškos šeimos židinio puoselėtoją ir ugdytoją, ji kalbėjo: “Šeima yra gražiausia Dievo dovana žmonėms. Ji, šeima, yra žemė, kurioje bręsta nauji daigai, yra pirmoji meilės apraiška. Bet meilei, kaip ir laisvei palaikyti, yra reikalingas didelis pasiaukojimas, nesuinteresuotas jautrumas gėriui… Vaikas ateina į pasaulį meilės dėka, kurią tėvas ir motina turi iš Amžinybės…”
Būdama diplomato žmona, velionė aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, kurioje pirmiausia išryškėdavo jos meilė Tėvynei Lietuvai. Nuo pat jaunystės O.Bačkienė įsijungė į ateitininkų veiklą, buvo lietuvybės diegėja Žemaičių Naumiesčio evangelikų pradžios mokykloje, nuolat garsinusi Lietuvos vardą tarptautiniuose susitikimuose, diplomatiniuose priėmimuose.
Ona Galvydaitė–Bačkienė gimė 1907 m. gegužės 25 d. Utenos apskrities, Užpalių miestelyje. Mokėsi Utenos “Saulės” progimnazijoje. Aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje. 1926 metais baigė Panevėžio mokytojų seminariją ir dirbo pedagoginį darbą Žemaičių Naumiesčio evangelikų pradžios mokykloje. 1927 metais įkūrė ir iki 1930-ųjų vadovavo Lietuvių katalikių moterų draugijos Žemaičių Naumiesčio skyriui. 1933 metais su dr. Stasiu Antanu Bačkiu sukūrė šeimą ir 1934–aisiais susilaukė sūnaus Ričardo, o 1937–aisiais – Audrio Juozo.
Kartu su vyru 1938 metais išvyko į Paryžių, kur 1940-1944 metais studijavo Vokiečių kalbos institute. Paryžiuje ji įsijungia į lietuvišką veiklą ir 1948-1958 metais buvo išrinkta Prancūzijos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininke. 1947–aisiais atstovauja Lietuvai Visuomeninio ir socialinio moterų susivienijimo rengiamame trečiajame kongrese. Tais pačiais metais įsijungia ir į Pasaulinį motinų sąjūdį, o nuo 1953–iųjų tampa Sąjūdžio tarybos nare.
1960 metais persikelia į Lietuvos pasiuntinybę Vašingtone. 1976–1987 metais dirba reikalų patikėtinio raštvede pasiuntinybėje. Skaito paskaitas, rengia priėmimus, bendradarbiauja lietuviškoje spaudoje – rašo straipsnius „Ateityje“, „Naujojoje Vaidilutėje“, „Moteryje“, „Drauge“.
1989 metais su vyru sugrįžta į Paryžių, o nuo 1993–iųjų atvyksta ir apsigyvena Vilniuje.
Velionė artimųjų bei ją pažinojusių žmonių atmintyje išliks mylinti ir rūpestinga, darbšti ir pamaldi. Teranda jos tauri širdis Viešpaties namuose poilsį ir ramybę.
O.Galvydaitė–Bačkienė palaidota Antakalnio kapinėse.

Vilniaus arkivyskupijos kurija

© 2003 "XXI amžius"