Atnaujintas 2003 m. liepos 2 d.
Nr.51
(1155)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Susitikimai
Krikščionybė ir pasaulis
Literatūra
Mums rašo
Istorijos vingiai
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Nenoriu tapti mafijos bosu!

Prieš papildomus rinkimus į keturias laisvas vietas Seime iš vieno kandidatų tapti Seimo nariu (Vilniaus Antakalnio rinkimų apygarda) gavau „meilės“ laišką. „Tigro“ kreipinį „Gerbiama(-s) Kojeliniai“ (taip parašyta originale, kurį siunčiu drauge su savo laišku) supratau kaip Virgilijaus Noreikos siūlymą man tapti mafijos vadeiva ir vadintis Kojelinių gauja. Nors Panevėžyje siautėja „Tulpiniai“, nesutinku ne tik tapti tokia „garbia“ asmenybe, bet ir žavėtis gerbiamo „Tigro“ lietuvių kalbos mokėjimu. Jau nebestebina, kad noras valdyti nustelbia pačius tauriausius žmogiškuosius jausmus, skatina politinių įsitikinimų neturėjimą: per vienus rinkimus remti krikščionis demokratus, o per kitus – liberalus demokratus. Nenustebau ir neseniai per LTV pamatęs Rusijos TV kompanijos sukurtą filmą „Gyvena toks vaikinas“. Stebina tik tai, kad šis kūrinys nesusilaukė (beveik nesukėlė) inteligentijos reakcijos. Toks „vaizdelis“, kai iš automobilio kėbulo kėdainiškių miniai tiesiog ant asfalto mėtomos ledų porcijos, kurias jie, bekovodami už savo „varganą dalią“, dar „pavolioja“ ant nešvaraus asfalto, turėtų būti suprastas kaip sąmoningas noras pažeminti ne vien kėdainiškius, bet ir lietuvių tautą buvusių „išvaduotojų“ akyse, nes filmas skirtas Rusijos visuomenei. Žiūrėkite, kaip lietuviai dėl dulkėse, o gal ir purve išvoliotos ledų porcijos klaupiasi prieš rusą! Skaudu, kad kėdainiškiai nesupranta, jog jie savo „geradariui“ už tuos ledus jau seniai sumokėjo savo darbu. Tarkim, Lietuvos inteligentai jau prarado savo prievolę žengti visuomenės priešakyje. Bet kurgi tada sanitarijos gydytojai, leidžiantys demonstratyviai pažeidinėti sanitarijos reikalavimus? Į šį klausimą iš dalies atsakė filmo „vaizdelyje“ pasirodęs Tėvas Stanislovas ir didysis tautos „gelbėtojas“ A.M.Brazauskas. Pirmasis jų keikė (o gal prakeikė) NATO ir amerikiečius, o antrasis V.Uspaskich šlovino, vadindamas jį talentingu politiku ir verslininku. Nenustebčiau, jeigu šio filmo rodymo diena taptų naujojo Lietuvos Kleščinskio gimtadieniu.
Į lietuvių tautos žeminimo orkestrą „puikiai“ įsiterpė ir LNK su savo laida „Maximanija“. Čia iš mūsų tautiečių pasityčiota daug subtiliau nei V.Uspaskich „ledų vaišėse“. Vis dar nesuprantantiems ar nenorintiems suprasti žmonėms siūlau atsiversti tarptautinių žodžių žodyną, kuriame parašyta: maksi – didžiausias; manija – psichikos sutrikimas, psichinių procesų pagreitėjimas. Komentarai nereikalingi. Vienintelis klausimas, kiek laiko tauta sutiks būti taip įžūliai žeminama, pažeminimą apmokėdama savo lėšomis ir vergišku nuolankumu?

Algimantas KOJELIS
Vilnius

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija