Atnaujintas 2003 m. liepos 2 d.
Nr.51
(1155)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Susitikimai
Krikščionybė ir pasaulis
Literatūra
Mums rašo
Istorijos vingiai
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Dėl Kazio Ladigos pavardės rašybos

Perskaitęs žurnalisto Vytauto Bagdono publikaciją „Nepagarba nepriklausomybės kovų dalyviui“ („XXI amžius“, 2003 m. birželio 11 d., Nr. 45), kur autorius atkreipia dėmesį, jog įvairiuose šaltiniuose ir netgi gatvių pavadinimuose Lietuvos karininko Kazio Ladigos pavardė rašoma skirtingai (Ladyga, Ladiga), teiraujasi, kaip iš tiesų reikėtų rašyti šią pavardę, norėčiau kai ką paaiškinti.
Kad mano tėvelio pavardė rašoma dvejopai, vienur su raide y, kitur – su i, kažin ar reikėtų taip sureikšminti šį faktą ir pavadinti nepagarba. Matyt, toji painiava dėl vienos raidės atsiranda dėl nežinojimo. Aišku, reikėtų, kad pavardė būtų rašoma vienodai, taip, kaip rašome mes, tėvelio palikuonys.
Liko atmintyje mamos pasakojimas, susijęs su Ladigos pavarde. Mama kurį laiką dirbo kalbininko Jono Jablonskio sekretore. Tada ji draugavo su karininku Kaziu Ladyga, rengėsi už jo tekėti. Kai mama pasakė lietuvių kalbos normintojui savo būsimojo vyro pavardę, J.Jablonskis pareiškė, kad teisingiau būtų vadintis ne Ladyga, o Ladiga, rašyti trumpąja ir kirčiuoti galūnę. Nežinau, kuo rėmėsi taip patardamas rašyti pavardę J.Jablonskis, gal norėjo, kad ta pavardė skambėtų lietuviškiau, būtų be slaviško atspalvio. Kai mama persakė kalbininko nuomonę savo jaunikiui, jis tam pritarė. Juk iš caro laikais rusiškai rašytų metrikų, transkribuojant pavardę lietuviškai, niekas nesuko galvos – ilgą ar trumpą balsę reikia rašyti. Vedęs ir sukūręs šeimą mūsų tėvelis ėmė rašyti savo pavardę taip, kaip patarė J.Jablonskis – Ladiga. Mama – Ladigienė, aš, pirmagimis sūnus, ir visi kiti jų vaikai – Ladigos. Dabar taip rašoma šita pavardė ir mūsų vaikų, vaikaičių dokumentuose.
Nežinau, kaip reikėtų aiškinti mūsų pavardės etimologiją. Rašydama apie senovės lietuvių deivę Ladą, profesorė Pranė Dundulienė mini vietovardžius Ladakalnis, Ladyga ir kt. Gal ir galima būtų ieškoti ryšio su tais vietovardžiais. Mes pasikliaujame didžiojo lietuvių kalbininko J.Jablonskio nurodymu, rašome savo pavardę be ilgosios balsės – esame Ladigos. Būtų gerai, kad taip mus įvardytų ir kiti, nebūtų dvejopos rašybos.

Algis LADIGA
Anykščiai

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija