Atnaujintas 2003 m. liepos 2 d.
Nr.51
(1155)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Susitikimai
Krikščionybė ir pasaulis
Literatūra
Mums rašo
Istorijos vingiai
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pasaulio religinės muzikos genijus

Įžymusis muzikos genijus Kšyštofas Pendereckis

Michailo Raškovskio (ELTA) nuotrauka

Šįmet, minint pasaulio garsenybės – įžymaus lenkų kompozitoriaus ir dirigento Kšyštofo Pendereckio 70-ąsias gimimo metines, maestro autoriniai koncertai rengiami žymiausiose pasaulio salėse, taip pat ir Lietuvoje.

1998 m. lapkričio 20 d. Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, nuskambėjo lenkų kompozitorių kūrinių chorui koncertas. Į renginį, skirtą kovojusių už Lietuvos ir Lenkijos laisvę karių garbei, atvyko visų lauktas svečias iš Lenkijos – garsiausias XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios religinės muzikos genijus, kompozitorius ir dirigentas Kšyštofas Pendereckis. Jo vardas simbolizuoja šiandieninę pasaulio muzikinę kultūrą. Tai žmogus, kurio kūryba tapo pasauline vertybe, vertinama skirtingų tautų, šalių ir žemynų žmonių. Tai liudija patys aukščiausi įvairiausių šalių kultūrinių, mokslinių, politinių organizacijų apdovanojimai, kurių jis turi daugiau kaip 30, kompozitoriui suteikta penkiolikos meno ir mokslo akademijų garbės vardai, o kur dar žymiausių pasaulio universitetų bei aukštųjų muzikos mokyklų – Jeilio, Džordžtauno, Glazgo, Ročesterio, Bordo, Madrido, Belgrado, Maskvos, Poznanės, Krokuvos - garbės daktaro ir profesoriaus vardai. K.Pendereckis 2000 metais Kanuose laimėjo Metų kompozitoriaus vardą, o 2001-aisiais už pasiekimus meno srityje buvo apdovanotas Prince Asturia Award premija.
K. Pendereckiui už muzikinius nuopelnus buvo įteiktas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinas. Žymusis maestro po kelių dienų šventė 65-erių metų sukaktį. Šv. Jonų bažnyčioje K.Pendereckis dirigavo Varšuvos nacionalinės filharmonijos chorui. Iškilmingą Viduramžių epochos muzikinę dvasią papildė dvi XVI amžiaus lenkų kompozitoriaus, kurį laiką dirbusio Lietuvos kunigaikščio Radvilos Juodojo dvare, renesansinės kompozicijos. Klausydamas K.Pendereckio kūrybinės retrospektyvos – nuo 1996 metais sukurto „De Profundis“ iki „Stabat Mater“, sukurto dar 1962 metais, – jauti, kaip šių kūrinių kompozicinius kontrastus, skirtingus muzikinius sprendimus jungė 1987 metais parašytas opusas, dedikuotas Mstislavui Rostropovičiui, bei 1981-aisiais kardinolo kankinio Stefano Vyšinskio gedulingiosioms atminimo Mišioms sukurtas „Agnus Dei“.
Žymusis muzikas minėjo apie savo hobį - botaniką, Lenkijos istorijos ir kultūros ypatumus, lėmusius vienokį ar kitokį muzikinį sprendimą.
Pasakodamas apie savo naujausią to meto sakralinės muzikos kūrinį „Credo“, minėjo, kad jam panaudojo liturginį šv. Mišių Credo dalies tekstą, Didžiosios savaitės himną, psalmių tekstus (lotynų ir lenkų kalba). Opusas parašytas J.S.Bacho akademijos Štutgarte ir Oregono J.S.Bacho 1996 metų tarptautinio festivalio užsakymu, o pirmą kartą atliktas šiame festivalyje 1998 metais. Jame dalyvavo ir Lietuvos atlikėjai.
K. Pendereckio muzikos ryšiai su Baroko epocha akivaizdūs jau seniai, todėl ir šis užsakymas nebuvo atsitiktinis. Apie K. Pendereckio muziką lenkų muzikologas Miečyslavas Tomaševskis rašo: „K.Pendereckis neįprastai naudoja iš pasąmonės ateinančius kūrybos būdus ir tropus, kuriuose rasime senąsias exclamatio, abruptio anabasis gradatio formules.
Norėdamas valdyti ekspresijos gyvastį, kompozitorius pasitelkia tradicines formas. Taip pasiekiama paradoksalaus efekto, muzikos retorikos laikų figūros vis dar stiprina išraiškos galias. „Credo“ gali tapti dar vienu šių teiginių pavyzdžiu. Rašydamas „Credo“, autorius buvo įsitikinęs savo, kaip religinės muzikos kūrėjo, misija.
Muzikologo M. Tomaševskio tvirtinimu, K. Pendereckiui niekada nebuvo būdinga atsiskyrėlio laikysena, atvirkščiai, kūryba jis visuomet pabrėžia savo pilietinę poziciją. Gal čia, greta muzikinio meistriškumo, ir slypi muzikos dramaturgo talento ir populiarumo paslaptis.
Prisiminkime kompozitoriaus „Lenkų Requiem“ atlikimą 1980 metais Gdanske,kur stovi 43 metrų aukščio kryžius, – kryžiaus aukštis metrais atitinka aukų skaičių – kuris priminė manifestaciją prieš komunistus ir sutraukė milijonus žmonių. (Nors autorius teigia neturįs nieko bendra su politika.)
Kiekvienam darbui savas laikas, įsitikinęs maestro.Dar 1987 metais kalbėjęs apie būtinybę gaivinti komunistinės sistemos nuniokotas sacrum tradicijas, šiuo metu muzikos avangardistas pranašauja išliksiant vien muziką, įkūnijančią pastarųjų dešimtmečių patirties sintezę. Vienas šios estetikos K. Pendereckio kūrinių - oratorija „Septyni Jeruzalės vartai“, parašyta Jeruzalės 3000 metų jubiliejui, skambėjo pernykščiame Tarptautiniame Pažaislio VII muzikos festivalyje, suteikdama jam Europos muzikos švenčių didybės ir gilaus turinio.
Maestro pasakojo apie kūrybinius planus, kurie sudaryti iki pat 2011 metų. Anot lietuvių kompozitorės ir muzikos kritikės Audronės Žigaitytės, K.Pendereckis genialiai pasinaudojo visomis karjerai būtinomis situacijomis, ir tai davė puikių rezultatų.
Šiandien maestro pranašauja būsiąs vienas paskutiniųjų mohikanų, rašančių tradicinius kūrinius. XXI amžius, pasak jo, taps naujų instrumentų, naujos muzikos era. Kokią, jeigu žinotų, pats rašytų.
Birželio 28 dieną Kauno Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje muzikos gerbėjai vėl turėjo puikią galimybę klausytis, be kitų kūrinių, ir K.Pendereckio kūrinį „Te Deum“. Dirigavo pats kompozitorius.
– Man visada malonu atvykti į Lietuvą, – sakė garbusis kompozitorius, – o dabar jau antrą kartą lankausi Kaune. Tai aštuntasis mano apsilankymas Lietuvoje. Kaune išvydau tokią įspūdingą Prisikėlimo bažnyčią, kuri kažkodėl taip ilgai neatgauna savo architektūrinio žavesio. Labai puiki akustika.
Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, o ypač su Kauno valstybiniu choru mane sieja labai geri kūrybiški santykiai. Kauno valstybinis choras sugeba atlikti sudėtingiausius kūrinius, jis žinomas pasaulio muzikinei visuomenei ir labai aukštai vertinamas. Ir šiandien choras dainavo puikiai.
– Esate minėjęs, kad negalite paaiškinti tiksliai, kodėl pasirinkote muziko kelią?
– Tikrai sunku pasakyti. Užaugau katalikiškoje šeimoje. Sakyčiau, tai nėra didelė retenybė, turint galvoje, kad Lenkija yra išskirtinai katalikiška šalis. Gimiau mažame miestelyje, kuriame pusė gyventojų buvo žydų tautybės žmonės, tad gal todėl religija, žmogaus egzistencijos klausimai, karo pasekmės turėjo įtakos mano pasirinkimui.
– Anksčiau jums neleido atvykti į Lietuvą, o dabar, kai jau galima, ar jus traukia Lietuva?
– Su malonumu visada vykstu, jei esu kviečiamas. Apie Kauną dar nelabai daug turiu istorinių faktų, bet, laikui bėgant, šias spragas užpildysiu. Mūsų tautas sieja ilgas istorinis valstybingumas, buvome viena valstybė. Kultūriniai saitai mus ir toliau turi sieti. Esame artimi kaimynai. Puiku, kai kaimynai gražiai sugyvena, bendrauja. Greitai būsime Europos Sąjungoje, kurioje privalome išlaikyti tautinį indentitetą, savo kultūrą, kalbą, likti saviti.
Sveikiname kompozitorių ir dirigentą K.Pendereckį su artėjančiu 70-mečiu. Linkime tikrai daug įdomių kūrybinių sumanymų, o pirmiausia naujų kūrinių. Žinoma, ir sveikatos,malonių įspūdžių Lietuvoje.

Kazimieras DOBKEVIČIUS

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija