| Vyksta
didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai
Trečiadienio rytą Telšių vyskupas
Jonas Boruta iš Kenstaičių išlydėjo maldininkų grupę į Žemaičių
Kalvariją. Prasidėjo didieji Žemaičių Kalvarijos Švenčiausiosios
Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai. Jie truks iki liepos 12 dienos.
Vyskupas J.Boruta į atlaidus einančius maldininkus iš Kenstaičių
išlydės kiekvieną rytą.
Šįmet sukanka 750 metų, kai Žemaičių Kalvarija, anuomet Gardai,
pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose. Tradiciniai Žemaičių
Kalvarijos atlaidai - svarbiausias jubiliejaus akcentas, sakė vyskupas.
Žemaičių Kalvarijos (Gardų) istorija, pasak parapijos klebono kun.
Narsučio Petriko, siejasi su Vytauto Didžiojo vardu - šią vietovę
jis užrašė Žemaičių vyskupams. Apie 1619 metus ant kalno buvo pastatyta
Šv. Jono Krikštytojo koplyčia ir visam kalnui prigijo Šv. Jono kalno
pavadinimas. Vyskupas Jurgis Tiškevičius į šią vietovę pasikvietė
dominikonus, kurie 1642 metais čia įrengė Kryžiaus kelią su devyniolika
koplyčių ir pavadino Žemaičių Kalvarija. Pamažu taip imta vadinti
ir visą Gardų miestelį. Kairiajame Varduvos krante vyskupas dominikonams
pastatė Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčią, į kurią 1649 metų
liepos 4 dieną, sekmadienį, iškilmingai įnešė relikvijorių su Šv.
Kryžiaus relikvija, gauta iš Liublino dominikonų. Bažnyčios centriniame
altoriuje yra stebuklais garsėjantis Švč. M. Marijos paveikslas,
prie kurio piligrimai meldžia Dievo Motiną užtarimo ir malonių.
Šis paveikslas, pasibaigus atlaidams, keliaus į Vilnių - bus perduotas
restauruoti Dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro specialistams.
1962 metais, primena klebonas kun. N.Petrikas, buvo bandoma Žemaičių
Kalvarijos koplyčias uždaryti, tačiau, žemaičiams atkakliai pasipriešinus,
jos išliko.
1988 metais popiežius Jonas Paulius II Žemaičių Kalvarijos bažnyčiai
suteikė Mažosios bazilikos titulą.
Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai - tai laikotarpis, sako kun.
N. Petrikas, kai nei dieną, nei naktį nenutyla giesmės - giedodamos
tradicinius žemaičių kalnus, procesijos dieną ir naktį eina Kryžiaus
kelią.
Pagal Eltą
© 2003 "XXI amžius"
|