Pirmasis puslapis
Lietuva
Gimtas kraštas
Krikščionybė šiandien
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsniai
Poezija
Atmintis
Istorija ir dabartis
Nuomonės
Pasaulis
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Pažaislio muzikos fetivalyje
Tekančios saulės šalies atstovių balsai

Žinoma pasaulyje vokalistė ir Kanoko-Kai choro dirigentė Noriko Kato prie dirigento pulto

Japonijos chorinio meno atstovės dainavo įspūdingai Autoriaus nuotraukos

Pripažinkime, kad retai Kaune lankosi Japonijos, tekančios saulės šalies, kultūros atstovai, meno atlikėjų kolektyvai. Šį kartą Pažaislio tarptautinio VIII muzikos festivalio koncerto programoje - Japonijos pasiuntinių Kanoko-Kai moterų choro koncertas Kauno Šv. Jurgio bažnyčioje.
Kanoko-Kai choras įkurtas 1979 metais Nagojos mieste. Šiam muzikaliam kolektyvui (choro branduolį sudaro vyresnio amžiaus moterys) vadovauja solistė ir dirigentė Noriko Kato. Dabar chore dainuoja 27 dainininkės. Jau daugiau kaip 20 metų Kanoko-Kai dainininkės koncertuoja pasaulyje. Choras koncertavo su įvairiais orkestrais, taip pat ir su popmuzikos atlikėjais. Be to, Kanoko-Kai rengia ir labdaros koncertus ligoninėse, slaugos namuose, populiarina japonų dainas, bendradarbiauja su kitais savo šalies chorais ir įvairiomis užsienio muzikų organizacijomis.
1987 metais Kanoko-Kai koncertavo III tarptautiniame Kinijos ir Japonijos moterų susitikime Pekine bei Šanchajuje, 1989 metais gastroliavo Krokuvoje ir Varšuvoje. 1995 metais pasirodė Suomijoje - Helsinkyje ir Turku mieste. 1999 metais, kuomet Japonijoje koncertavo Lietuvos berniukų choras „Ąžuoliukas“, jam talkino Kanoko-Kai moterų choras.
Keletas žodžių apie N.Kato - šio choro vadovę. Šiai pasižymėjusiai atlikėjai už nuopelnus kultūrai įteikti Nagojos miesto menų (1987 m.) ir Aiči prefektūros kultūros ir meno (1993 m.) prizai. Kaip solistė (sopranas) N.Kato atliko įspūdingus vaidmenis miuzikluose ir operose “Sevilijos kirpėjas”, „Figaro vedybos”, „Don Žuanas”, “Užburtoji fleita “ ir kt. Ji koncertavo Suomijoje, Kinijoje Lenkijoje. Dainininkė – dažna viešnia televizijos ir radijo laidose vaikams bei jaunimui. Ji skiria daug dėmesio muzikos sklaidai ir edukacijai, rengia koncertus pradinėse, vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose.
Ką išgirdo žiūrovai? Daug Japonijos kompozitorių kūrinių, taip pat japonų liaudies dainų. Įsimintina kompozitoriaus Rentaro Taki ( 1879–1903) daina “Vyšnių žiedai”. Vyšnių žydėjimui Japonijoje suteikiama ypatinga reikšmė ir nuo seno plačiai tai vaizduojama japonų literatūroje ir mene, apdainuojama.
Šv. Jurgio bažnyčios skliautais sklido japonų liaudies dainos - „Itsukio lopšinė“, “ Sakura, sakura...”, ypač japonų mėgstama daina “Pilies griuvėsiai mėnesienoje”. Jas keitė kompozitorių Haseo Sugijamos (1889–1952) “Lėlė nuotaka “, Rijutaro Hirotos (1892–1952) „Lietus”, Nagajo Motoori (1885–1945) daina “Būk išbartas” ir kitų autorių kūriniai.
Gera akustika pasižyminti Šv. Jurgio bažnyčios erdvė atskleidė japonių muzikalumą, lyrizmą. Įdomi buvo egzotiška apranga – kiekviena atlikėja vilkėjo vis kitos spalvos derinio kimono, perjuostą plačia raudona juosta. Apsiavusios kurpaitėmis ant medinių kaladėlių dainininkės atrodė įspūdingai. Visi atlikti kūriniai buvo palydėti žiūrovų audringais aplodismentais.
Į vieną koncertinį audinį įsitraukė ir Vilniaus choras “Aidija”. Šį mišrų kolektyvą M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje įkūrė dabartinis jo meno vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis. Tai 16-28 metų dainininkai, daugiausia buvę šios mokyklos auklėtiniai. Nuo 1989 metų lietuviai surengė per 300 koncertų. Gastroliavo Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Anglijoje, Suomijoje, Švedijoje. Choras 1992 ir 1994 metais varžytuvėse Anglijoje laimėjo dvi pirmąsias vietas. Choro programoje – įvairių epochų muzikos kūriniai nuo grigališkojo choralo iki XX amžiaus veikalų. Koncerte žiūrovai ir klausytojai girdėjo K. Brundzaitės (1942–1971) dainas “Mįslės”, “Mėnulis. Debesis ir lietus”, “Dūmai. Šešėlis. Gaisras.”, taip pat išgirdome jaunųjų autorių Dainos Adamkevičiūtės, Nomedos Valančiūtės, Zitos Bružaitės ir Broniaus Kutavičiaus kūrybą.
Finalinėje dalyje abu chorai - japonų ir lietuvių – kartu atliko lietuvių liaudies dainas lietuvių kalba – M. K. Čiurlionio harmonizuotą “Lakštingalėlę” ir J. Gruodžio “Eglelę aukštuolę”. Išgirdome B. Kutavičiaus dainą “Tėviškės papartis” poeto S. Gedos žodžiais. Japonų dainininkės aiškiai tarė ir taisyklingai kirčiavo lietuviškus dainų žodžius.
Pabaigoje jau japonų kalba vilnijo erdve liaudies daina “Sakura, sakura”.
Maloni staigmena meno mylėtojams buvo šis bendras dviejų tautų atstovų dainavimas, suteikęs estetinio pasigėrėjimo. Švytintys veidai, dvasinė palaima ir realiai matoma lietuvių bei japonų kultūrinių sielų sąšauka. Daugiau tokių koncertų!

Kazimieras DOBKEVIČIUS

© 2003 "XXI amžius"