| Pažaislio
muzikos fetivalyje
Festivalio dienoraštyje pasaulio titulai ir romantika
Garsusis kompozitorius neapvylė
Lygiai prieš metus Pažaislio vienuolyne
nuskambėjus Kšyštofo Pendereckio simfonijai Septyni Jeruzalės vartai,
rimtosios muzikos mylėtojai ir maestro gerbėjai ėmė tikėtis, kad
šiuolaikinės muzikos genijus atvyks ir į aštuntąjį Pažaislio muzikos
festivalį šiais metais. Juolab kad didysis lenkų kompozitorius ir
dirigentas neslėpė, jog jį sužavėjo Pažaislio vienuolyno dvasia
ir Pažaislio festivalį gaubianti aura.
Šiais metais maestro K.Pendereckiui sukanka 70 metų, renginiai jo
garbei vyks visame pasaulyje. Ar ras pasaulinio garso muzikos superžvaigždė
laiko savo gerbėjams Lietuvoje? Jau skelbdami festivalio pradžią,
jo organizatoriai pradžiugino muzikos mylėtojus maestro ištartu
taip.
Šį kartą lenkų kompozitorius ir dirigentas Lietuvoje atrado sau
naują erdvę Prisikėlimo bažnyčią Kaune, kurioje dirigavo Lietuvos
nacionaliniam simfoniniam orkestrui, Kauno valstybiniam chorui ir
solistams: Astai Krikščiūnaitei (sopranas), Laimai Jonutytei (mecosopranas),
Audriui Rubežiui (tenoras), Ignui Misiūrai (bosas), atlikusiems
K.Pendereckio Te Deum, A.Bruknerio Te Deum ir M.Zielenskio Magnificat.
Koncertas neapvylė ne tik publikos, bet ir pačių muzikantų. Lietuvos
nacionalinis simfoninis orkestras įkurtas dar 1940 metais Balio
Dvariono, o nuo 1964 metų jam vadovauja dirigentas Juozas Domarkas.
Orkestras gastroliuoja užsienyje, dalyvauja festivaliuose. Su šiuo
kolektyvu yra bendradarbiavę daug muzikos pasaulio įžymybių: M.Rostropovičius,
V.Tretjakovas, V.Spivakovas, D.Geringas, J.Francas, O.Miuleris.
Nuolatinis orkestro partneris Kauno valstybinis choras, kuriam
vadovauja Petras Bingelis. Choras nuolat dalyvauja žinomiausiuose
Europos muzikos festivaliuose, koncertavo Ispanijos, Italijos, Prancūzijos,
Vokietijos, JAV prestižinėse salėse, kūrybinę draugystę palaikė
ir palaiko su dirigentais lordu Yehudi Menuhinu, J.Frantzu, M.Rostropovičiumi.
Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas profesorius Petras Bingelis
visą koncertą išklausė su partitūra rankose, stovėdamas už sėdinčių
klausytojų nugarų suprantamas vadovo jaudulys ir atsakomybės jausmas.
Ir tik auditorijai niekaip nenorint paleisti nuo scenos maestro
K.Pendereckio ir kitų atlikėjų, pakilo į sceną priimti ir jam skirtų
pelnytų plojimų... Teisūs muzikos žinovai profesionalai teigdami,
kad be tokio brandaus kolektyvo kaip Kauno valstybinis choras tokia
sudėtinga festivalio programa nebūtų įmanoma.
Sužavėjo ir lietuviai atlikėjai
Kitą dieną, sekmadienį, festivalio
organizatoriai pakvietė į romantiškų dainų ir duetų koncertą Zapyškio
Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje Kauno rajone. Skambėjo S.Šimkaus,
J.Gruodžio, F.Šuberto, F.Mendelsono Bartoldo, G.Donicečio, F.Kampanos,
G.Verdžio, G.Rosinio kūriniai. Išvakarėse K.Pendereckio koncerte
solistė Asta Krikščiūnaitė (sopranas) publiką sužavėjo kitokiu dainavimu
Zapyškio bažnytėlėje kartu su solistu Algirdu Janutu (tenoras) ir
pianiste Audrone Kisieliūte, demonstruodama klausytojams savo talento
gilumą ir įvairumą. Šių trijų menininkų repertuaras - nuo kamerinės
muzikos iki operų, oratorijų, kantatų šiame festivalio vakare
nuteikė romantiškai skambėjo vokalinės miniatiūros, praskaidrinusios
nuotaiką ir nuteikusios laukti kitų festivalio vakarų.
Lietus lyja, festivalis
tęsiasi...
Nepaisydamas vasariškos darganos,
Pažaislio festivalis įsibėgėja. Trečiąjį birželio savaitgalį, penktadienio
vakarą, pradėjo ir Pažaislio festivalio dalyvius maloniai priglaudė
Kauno Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčia.
Po bažnyčios skliautais suskambo sopranas Nomeda Vilkanauskaitė
ir Kauno styginių kvartetas, nuolat kviečiamas dalyvauti ne tik
šiame, bet ir kituose Lietuvoje vykstančiuose festivaliuose: Iš
arti, Kaunas Jazz, Jauna muzika, Gaida, Kopa, Vilniaus
styginių kvartetų festivalyje ir kt. Kolektyvas yra koncertavęs
Suomijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje,
Vokietijoje, Šveicarijoje ir užsirekomendavęs kaip didelį dėmesį
skiriantis šiuolaikinių lietuvių kompozitorių muzikai propaguoti.
Neapvylė savo klausytojų ir šį kartą, Pažaislio festivaliui pateikęs
premjerą kompozitorės D.Kairaitytės kūrinį styginių kvartetui
Balto žmogaus sapnas. Tai neįprastas kūrinys, gal net ironiškas,
todėl ir klausytojų priimtas nevienodai nuo audringų plojimų iki
santūrios tylos ir pečių gūžčiojimo su pasidairymais į aplinkinius.
R.Štrauso Vėlinės, G.Bizė Rytas, J.Bramso Sapfo odė ir Serenada,
Š.Guno Repentire ir Serenada, F.Šuberto Mirtis ir mergelė
buvo išklausyti ir įvertinti su pagarbiu dėkingumu atlikėjų darbui,
talentui ir meistriškumui.
Paprastos muzikos alkis
Festivalio programa sekmadienį
tęsėsi netradiciškai. Vytauto Didžiojo universiteto salėje koncertavo
Maskvos čigonų teatro Romen koncertinė trupė (vadovas Moisiejus
Oglu). Vienintelis pasaulyje profesionalus čigonų teatras Romen,
vadovaujamas Nikolajaus Sličenkos, gyvuoja jau 70 metų, prieš tris
dešimtmečius yra koncertavęs ir Vilniuje. Per tiek metų užaugo nauja
artistų karta, bet išliko būdingos šiai tautybei dainos, romansai,
šokių plastika ir judesiai, išskirtinis dėmesys smuikui ir gitarai.
To, matyt, tikėjosi ir žiūrovai, bemaž sausakimšai užpildę universiteto
salę, ne tik stovėjo pasieniuose, bet ir tupėjo, klūpojo, sėdėjo
praėjimuose ant grindų, laiptų aikštelėse. Priklausau tiems Romen
žiūrovams, kurie kažkada (kai vykstant į Rusiją dar nereikėjo vizų)
turėjo galimybę pamatyti visos šio teatro trupės vaidinimą. Įspūdis
liko neišdylantis. Po jo šiandieninis koncertas atrodo taip, lyg
būtų atliktas puse lūpų arba visai kito lygio artistų. Visgi gerai,
kad festivalio organizatoriai įtraukė į programą ir tokį koncertą,
nes iš publikos reakcijos buvo matyti, kad mūsų bumbsikų vartotojų
kultūros sąlygomis esame pasiilgę paprastų dainų apie meilę, mamą
ir gyvenimo kelius, kartais vedančius nežinia kur. Ir nesvarbu,
čigoniškai ar rusiškai jos dainuojamos...
Džiuljeta KULVIETIENĖ
© 2003 "XXI amžius"
|