Atnaujintas 2003 m. liepos 11 d.
Nr.54
(1158)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Katalikų bendruomenėse
Laikas ir žmonės
Darbai
Mums rašo
Atmintis
Žvilgsnis
Krikščionybė pasaulyje
Liudijimai
Nuomonės


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

„Be Dievo malonės esame kaip saulės neapšviestas mėnulis“

Kunigas Liudas Serapinas

Birželio 8 dieną aštuoniasdešimties metų amžiaus jubiliejų minėjo ilgametis Priekulės klebonas, dabar Palangos parapijos rezidentas kunigas Liudas Serapinas. Šis jubiliejus sutapo su 55 metų kunigystės sukaktimi, pažymėta balandžio 25 dieną Palangos bažnyčioje.
Kunigo gimtinė – Babrungėnų kaimas, netoli Platelių, – ežerais, miškingomis kalvelėmis ir slėniais padabintas kraštas. Gimtasis kaimas, prigludęs prie Babrungo upės krantų, alsavo gamtos ir Dievo artumos dvasia. Būsimasis kunigas Liudas pasaulį išvydo 1923 m. birželio 8 d. Jis buvo pirmagimis septynių vaikų šeimoje. Kunigas mena pirmąsias vaikystės šv. Mišias mažutėje Beržoro bažnytėlėje, netoli tėviškės. Jis dar vaikystėje jaunesniosioms sesutėms ir broliui procesijas rengęs.
Pirmieji mokslo žingsniai – Babrungėnų, vėliau Didvyčių pradžios mokyklose. 1934 metais būsimasis kunigas pirmą kartą išvyksta iš tėviškės - vienerius metus mokosi Plungės gimnazijoje, išlaikomoje kapucinų. Vienuolių kapucinų dvasia padaro gilų įspūdį jaunai imliai sielai. “Mane žavėjo šv. Pranciškaus dvasia: iki šiol menu vienuolyno vadovą tėvą Manfredą, pamokslininką bei dvasios tėvą Hermaną, kurie mano sieloje paliko gilų būsimų idealų formavimo pėdsaką”, – sakė kunigas.
Toliau metai, praleisti Plungės ir Telšių gimnazijose, studijuoja Telšių mokytojų seminarijoje, o prasidėjęs karas priverčia grįžti arčiau tėviškės: 1942-1944 metais vėl mokosi Plungės gimnazijoje ir ją baigia. Kunigas su didžiule pagarba mini tuometį gimnazijos kapelioną Petrą Jasą (vėliau ištremtą). Tai jis davė pirmąjį palaiminimą, rekomendaciją bei patarimus kunigystėn. Beje, tremtis neaplenkė ir kunigo šeimos - tėvų ir vienos jaunesniosios sesutės.
1944 metais prasideda studijos Telšių kunigų seminarijoje, o 1946 metais ją uždarius, studijas tęsia Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, kurioje 1947 m. liepos 7 d. gauna diakono šventimus. Valdžia sumažina klierikų skaičių perpus, ir visas kursas išleidžiamas savarankiškai baigti studijas.1948 m. balandžio 25 d. Panevėžio Katedroje vyskupas K. Paltarokas suteikė kunigystės šventimus.
Kun. L.Serapino savarankiškas kunigystės kelias prasidėjo Skuode vikaro tarnyste. Vėliau (1950–1958) – Skuodo parapijos klebonas, 1958–1976 metais – Luokės, 1976–1983–aisiais - Kaltinėnų, 1983–2002 metais – Priekulės parapijos klebonas. 2002 m. rugpjūčio 27 d. – rezidentas Palangos parapijoje. Po šia datų bei vietovių virtine slypi ištisas gyvenimas. Kas suskaičiuos, kiek likimų palietė jautri kunigo ranka, kiek širdies šilumos spindulių padalyta, kiek paguodos žodžių išsakyta, kiek taurių darbų nuveikta.

* * *

Šių eilučių autorė mena tolimą savo vaikystės vasarą, kai ji, maža mergaitė, dulkėtais Žemaitijos keliais nuo Plungės atviruose pakeleivingų mašinų kėbuluose savarankiškai atkeliavo Skuodan į bažnyčią Pirmosios Komunijos priimti. (Toliau nuo valdžios akių - taip reikėjo.)
Tyli tuštutėlės bažnyčios ramybė ir spindesys. Įstriži ryto saulės spinduliai, krintantys pro aukštus langus šventovės vidun. Ir toje tyloje po nuplautų kelionės dulkių suteikta Pirmoji Komunija iš kunigo Liudo rankų buvo kaip palaiminimas, gyvybės vandens gurkšnis sielai - tolesnei gyvenimo kelionei. Tas gilus neišdildomas atminties reljefas, išlikęs iki šių dienų, tebeveikia: lydi, laimina, stiprina.
Galbūt šita ypatinga patirtis simbolizuoja visų to meto kunigų, persekiotų, tardytų, tremtų, klupdytų –neparklupdytų, misiją – kelti Dievop tautos dvasią. Dabar jie vienas po kito švenčia garbingus jubiliejus. Kaip pasakė Telšių vyskupas Jonas Boruta, tokių kunigų dėka tauta iki šių dienų išsaugojo tvirtą tikėjimą.
„Be Dievo malonės esame kaip saulės neapšviestas mėnulis”, – iškilmių padėkos kalboje sakė jubiliatas, dėkodamas Dievui už 55 kunigystės ir 80 amžiaus metus.

Nijolė PUZANAUSKIENĖ
Palanga

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija