| Smagiame
kelionių vežime
 |
Teodora Dilkienė funikulieriumi
kyla
į Pilato kalną Šveicarijoje |
 |
Akvilė Šaikūnienė Monake,
kaktusų parke |
 |
Vandentiekis, statytas
prieš 2000 metų Segovijoje |
 |
Lurde |
Esu keliavusi viena ir su sūnumi
dar anuomet po SSRS ir vadinamąsias kapitalistines šalis. O kai
SSRS suiro kaip senas sutrūnijęs laivas, atsirado galimybė keliauti
po visą Europą ir Ameriką.
Po Europą keliavau pasirinkdama įvairias Lietuvos turizmo agentūras.
Iš jų išskirčiau agentūrą Titano vartai. Malonu bendrauti su jos
darbuotojomis - direktore ir kelionių vadove Teodora Dilkiene bei
gide Akvile Šaikūniene.
Paklausta, nuo ko viskas prasidėjo, Teodora sako, kad žmogaus gyvenimą
lemia atsitiktinumai. Kai dar mokėsi Vilniaus universiteto Ekonomikos
fakultete, vieną vasarą dirbo vadove moksleivių stovykloje Juodkrantėje.
Ta nuotaikinga vasara visiškai pakeitė merginos gyvenimą. Ji ekonomiste
netapo, o sumanė studijuoti geografiją Pedagoginiame institute.
Baigusi institutą, tapo Jaunimo centro metodininke, bendravo su
vaikais ir mokytojais, visada bandydama įrodyti, kad nuobodžioje
kasdienybėje galima rasti daug nauja. Ir, žinoma, keliavo. Skersai
išilgai išmaišė Rusiją, atsivėrus sienoms patraukė į Vakarus. Ir
įkūrė kelionių firmą Titano vartai, kurioje kiekvienam apsilankiusiam
jos bendradarbės ir ji pati, jei nebūna išvykusi, suteikia išsamią
informaciją apie kiekvieną kelionę ir maršrutą visą dieną, o ne
vien tik darbo laiku teikia informaciją nurodytais telefono numeriais.
Titano vartai rengia ne tik turistines apžvalgines, poilsines,
bet ir piligrimines, taip pat mokomąsias pažintines keliones po
Lietuvą ir užsienį, rūpinasi svečių priėmimu Lietuvoje, organizuoja
užsienio kalbų praktinio mokymo stovyklas Lietuvoje ir užsienyje,
individualias ar šeimynines keliones, specializuotas ar dalykines
keliones, keliones lėktuvu. Įdomu, kad rengiamos kelionės maršrutu,
kurį gali pasiūlyti firmos klientas.
Su kelionių vadove A.Šaikūniene teko bendrauti vykstant į piligriminę
kelionę po Italiją, Ispaniją, Portugaliją, taip pat ir šiemet, keliaujant
į Lurdą per Šveicariją.
Akvilė baigusi Dailės akademijoje menotyros specialybę, gerai kalbanti
italų, portugalų, vokiečių, anglų, rusų kalbomis. Tobulinasi Italų
kultūros institute. Bendradarbiauja su Titano vartais nuo agentūros
įsikūrimo pradžios. Tai aukštos erudicijos, žavinti savo žiniomis
ir vidine kultūra moteris. Meno istorijos studijos paskatino ją
artimiau susipažinti su kitų šalių menu.
Vasarą A.Šaikūnienė ypač mėgsta keliauti po Austriją ir Šveicariją,
nes pietinėse šalyse - Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje tuomet
karšta. Austrija ir Šveicarija kiekvieną apstulbina savo aukšta
kultūra. Čia yra itin darni gamtos, architektūros ir žmogaus harmonija.
Važiuodami per šias šalis į Lurdą, grožėjomės snieguotų kalnų viršūnėmis,
kalnų ežerais, kriokliais, šaltiniais, trykštančiais iš uolų, tarpekliais,
kurių gausu tose šalyse. Ten niekur nepamatysi ne tiktai elgetaujančio
vaiko, bet ir iš namų išvaryto šuniuko ar kačiuko. Tose šalyse išsaugotos
visos krikščioniškos vertybės. Ten realiame gyvenime yra tai, kas
Lietuvoje tik deklaruojama. Mus žavėjo daugybė nuostabių pilių,
austrų ir šveicarų namai, pastatyti pagal senas liaudiškas architektūros
tradicijas. Atrodo, ten viskas priderinta prie gamtos.
Vykdami į Šveicariją, aplankėme vieną mažiausių pasaulyje Lichtenšteino
kunigaikštystę, kurios plotas - 160 kv.km (plotis - 25 km, ilgis
- 6 km). Sostinė Vaducas turi 5000 gyventojų. Dabartiniai jos valdovai
- kunigaikštis Hansas Adamsas ir princesė Marija. Sosto paveldėtojas
yra jų sūnus Aloyzas.
Atvykę į Šveicariją, apsigyvenome Liucernos senamiestyje. Pro langus
grožėjomės puikia panorama, Reu ir unikaliais senoviniais tiltais.
Plaukėme laivu Maironio apdainuotu Keturių kantonų ežeru, kėlėmės
stačiausia pasaulyje funikulieriaus trasa - į Pilato kalną, pėsčiomis
pakilome į 2132 m aukštį. Stebėjomės kalnų panorama, snieguotomis
viršūnėmis, žemiau nusileidę - alpinėmis pievomis, Liucernoje aplankėme
senamiestį, jėzuitų ir parapinę bažnyčias. Didelį įspūdį paliko
paminklas Mirštantis liūtas, skirtas šveicarų gvardiečių, gynusių
savo vadą, atminimui.
Italijoje, Milane, grožėjomės gotikos šedevru - katedra su 2000
skulptūrų, aplankėme teatrą La Scala, Sforcų rūmus, kuriuose gyveno
karalienė Bona. Turino mieste meldėmės katedroje prie Drobulės,
į kurią buvo įvyniotas Jėzaus Kristaus kūnas, aplankėme Šv.M.Marijos
apsireiškimo bažnyčią ir vienuolyną, kur apaštalavo šv.Jonas Boskas,
saleziečių vienuolijos pradininkas.
Vykome ir į Monako kunigaikštystę, kurią valdo Grimaldžių dinastijos
atstovas Renjė III. Visus sužavėjo egzotiškų kaktusų parkas. Čia
žemes ant uolų supylė žmonės, o kaktusai buvo atvežti iš Pietų Amerikos.
Vaikštinėjome po kunigaikščių rūmus, parkus. Dar apsilankėme Okeanologijos
muziejuje, ilsėjomės ir maudėmės Viduržemio jūroje. Pakeliui į Lurdą
pravažiavome pietų Prancūzijos kurortus Nicą ir Kanus.
Lurde apsigyvenome viešbutyje, netoli tos vietos, kur neturtingai
mergaitei Bernadetai apsireiškė Švč.M.Marija. Su mumis važiavęs
kunigas aukojo šv.Mišias. Žemutinėje bažnyčioje meldėmės ir meditavome.
Bažnyčioje ir prie grotos, kur apsireiškė Marija, ėjome Kryžiaus
kelią, dalyvavome naktinėje procesijoje su žvakėmis, kur eina tūkstančiai
maldininkų, kalbančių maldas ir giedančių.
Pernai rugsėjį keliavau su vadove Akvile į piligriminę kelionę po
Italiją, Ispaniją ir Portugaliją. Jau keliaujant per Lenkiją, gidė
įdomiai pasakojo apie šią šalį. Čenstakavoje aplankėme XV a.pabaigos-XVI
a.pradžios vienuolyną su stebuklingu Juodosios Madonos paveikslu.
Toliau per Vieną vykome į Italiją, Padujos miestą, kur apaštalavo
šv.Antanas. Venecijoje apžiūrėjome gražiausią pasaulyje Šv.Morkaus
aikštę su bizantiškąja katedra ir Dodžų rūmais. Toliau keliavome
į Montichiarį, kur apsireiškė Rožinio Marija.
Ispanijoje susipažinome su Madridu, Barselona, iš kurios kadaise
išvyko garsusis K.Kolumbas. Čia jam pastatytas didingas paminklas.
Aplankėme Antonijaus Gaudžio šedevrą - tebestatomą Šv.Šeimynos bažnyčią,
o Figuere apžiūrėjome Salvadoro Dali namą-muziejų.
Per stačius kalnus nuvykome į Monserato vienuolyną, statytą 1236
metais. Tuose kalnuose ispanai slėpėsi, kai juos puolė maurai -
arabų gentys. Ten buvo pastatytas benediktinų vienuolynas. Kartą
vienuoliams prisisapnavo, kad jei ten bus pastatyta katedra su Juodąja
Madona, maurai pasitrauks iš Ispanijos. Čionai pamatyti Juodosios
Madonos paveikslą atvyksta maldininkai iš viso pasaulio.
Vienas seniausių Ispanijos miestų, Segovija, yra viduramžių miestas,
pastatytas ant aukštos kalvos dviejų upių Erezmos ir Klamorezo santakoje,
kur iškyla didinga tvirtovė, statyta XII-XIV amžiais. Netoli tvirtovės
siaura gatvelė veda į gotikinę katedrą, kur buvo karūnuojami Kastilijos
karaliai. Segovijoje išlikęs romėnų akvedukas, t.y. vandentiekis,
romėnų statytas prieš du tūkstančius metų.
Portugalijos sostinėje Lisabonoje grožėjomės paminklu, pastatytu
Atlanto vandenyno pakrantėje jūrų kelių atradėjams. Apsilankėme
Šv.Jeronimo vienuolyne ir Šv.Jurgio tvirtovėje. Pavaikštinėjome
senu Aljamos kvartalu. Kelionės tikslas - Fatima - meditacijos,
maldos, Kryžiaus kelias, naktinės procesijos.
Grįždami užsukome į krikščionių labai lankomą Santjago De Kompastela,
meldėmės katedroje prie šv.Jokūbo kapo. Dieną pailsėję San Sebastiano
mieste prie Atlanto vandenyno, išvykome į Lurdą.
Strasbūre aplankėme katedrą ir senamiesčio kvartalą, dar vadinamą
Mažuoju Paryžiumi. Čia patenki lyg į pasakų šalį su vokiško stiliaus
nameliais. Jų palangės ir balkonai papuošti raudonomis pelargonijomis
ir petunijomis. Aplink namus driekiasi kanalai, susijungiantys sudėtinga
šliuzų sistema, senuoju malūnu ir didžiuoju pylimu.
Agentūros Titano vartai direktorė T.Dilkienė sako: Ne kiekvienam
duota būti ekskursijos vadovu. Kelionės - ne vien renginiai, pasivaikščiojimai
po kalnus, miestus, sėdėjimai gatvės kavinaitėse. Ekskursijos vadovo
darbas labai sunkus ir atsakingas. Neretai vadovė neturi laiko net
pavalgyti, akių sumerkti - vis globoja ekskursantus, stebi, kokiu
keliu važiuojama. Nėra kelionės, kurios metu netektų patirti rūpesčių,
kuri praeitų be įtampos. Kad galėtum dirbti, tas darbas turi patikti,
kitaip neištvertum. Monotonija kol kas negresia, - teigia Teodora.
- Kiekvieną kartą žmonės, su kuriais važiuoju, man tampa lyg vienos
šeimos nariai.
Piligriminės kelionės į šias vietas bus rengiamos ir rugsėjo mėnesį.
Aldona GASPARAVIČIENĖ
© 2003 "XXI amžius"
|