| Ateitininkų
federacijos kongresas
atnaujinti, stiprinti, kurti
 |
Ateitininkų kongreso dalyviai
balsuoja |
 |
Naujuoju Ateitininkų federacijos
pirmininku išrinktas Liutauras Serapinas |
 |
Teatrinė kompozicija Pro memoriam dr. Adolfas
Damušis. Kairėje - jos autorė Laima Šalčiuvienė
Ričardo ŠAKNIO nuotraukos
|
Liepos 11-13 dienomis Kaune vyko
Ateitininkų federacijos (AF) XIV kongresas, kuriame dalyvavo daugiau
kaip 400 dalyvių iš visos Lietuvos ir išeivijos, Lietuvos Katalikų
Bažnyčios hierarchai, valstybės pareigūnai, kiti garbūs asmenys.
Kas trečius metus rengiamo kongreso tikslas organizacijos nuveiktų
darbų apžvalga bei AF tikslų ir vertybių atnaujinimas aptariant
aktualias visuomenės problemas.
Ateitininkų federacija, katalikiška jaunimo ugdymo organizacija,
vienijanti moksleivius, studentus bei sendraugius, šiuo metu yra
viena gausiausių ir sėkmingiausiai veikiančių jaunimo organizacijų
Lietuvoje. Ji siekia visapusiškai brandinti asmenybę, ugdyti jos
asmeninę ir visuomeninę atsakomybę, siekia atnaujinti, stiprinti
ir kurti pilietinę Lietuvos visuomenę, savo veikla dalyvauti visuomeniniame
ir religiniame gyvenime, visur vadovautis krikščioniškomis vertybėmis
ir pagrindiniu ateitininkų šūkiu: Visa atnaujinti Kristuje!, tarnaujant
artimui, Dievui ir Tėvynei.
Kaip sakė kongrese kalbėjęs AF pirmininkas Vidas Abraitis, vienas
procesas mus lydi visada tai savo tapatybės ieškojimas duotajame
laike.
Ateitininkų veiklos barai per ilgus organizacijos egzistavimo metus
šiandien jau susiformavo kaip tradicija. Sukaupę didelę darbo su
jaunimu patirtį, ateitininkai kiekvienais metais įvairiose Lietuvos
vietose rengia jaunimo stovyklas (pagrindinė ateitininkų stovyklavietė
yra Berčiūnuose, Panevėžio apskrityje), organizuoja įvairius kursus,
seminarus, studijų savaites, akademijas moksleiviams ir studentams,
mokymo kursus vadovams ir globėjams. Šiuo metu įvairiuose Lietuvos
miesteliuose veikia per 90 organizacijos padalinių, o, atgavus Ateitininkų
rūmus Kaune, šiame mieste žadama įkurti Ateitininkų jaunimo centrą.
Kiekvieno kongreso metu yra aptariama organizacijos veiklos patirtis
ir įžvalgos. Šiais metais, susirinkusiųjų darbą palaiminus kun.
Vaclovui Aliuliui, jomis dalijosi AF pirmininkas V.Abraitis, AF
tarybos pirmininkas Vygantas Malinauskas bei pagrindinių sąjungų
pirmininkai.
Vykdant mūsų nuolatinę veiklą daugiausia tenka darbuotis sąjungų
valdyboms ir jų pakviestiems talkininkams, o taip pat vietovių (kraštų)
valdyboms. Drįstu teigti, kad ši veikla yra organizacijos esmė,
o visa kita turi pasitarnauti jos sėkmei, - sakė AF pirmininkas
V.Abraitis, svarbiausiu praėjusio laikotarpio bruožu išskyręs tvirtėjantį
suvokimą, kad organizacijos esmė yra ne vadai ir jų direktyvos,
o visi jos nariai ir bendra tarnystės dvasia.
Kol Lietuvoje nesusikurs gyvos parapijos, plėsti savo organizaciją
bus sunku. Kuopa yra maža bendruomenė, artimo meilės židinys, kurį
stato patys ateitininkai, todėl, kokia bus kuopa, tokie bus ir ateitininkai,
- savo pranešime antrino AF sendraugių sąjungos pirmininkas Liutauras
Serapinas.
Labai svarbu į mūsų organizuojamus renginius kviesti parapijos
žmones, kitų bendruomenių ar kitų katalikiškų organizacijų narius,
nes tik tada, kai mes susitinkame su kitais, galime suvokti savo
tapatybę, - savo trumpame pasisakyme akcentavo AF Studentų sąjungos
pirmininkė Eva Savickaitė.
AF Jaunučių sąjungos pirmininkė Janina Šalkauskytė ir AF Moksleivių
sąjungos pirmininkė Sigutė Sadzevičiūtė džiaugėsi organizacijos
narių bendros veiklos vaisiais ir dėkojo seserims bei broliams,
dvasios tėvui Panevėžio vyskupui Jonui Kauneckui, Ateitininkų šalpos
fondo pirmininkei Laimai Šalčiuvienei ir kitiems, atsidavusiems
ateitininkų idėjoms, žmonėms.
Šiais metais kaip niekad aktyviai dalyvavo gausiai į kongresą susirinkę
išeivijos ateitininkai iš Australijos, Šiaurės Amerikos, Vokietijos,
kurie taip pat dalijosi savo veiklos patirtimi ir nuveiktais darbais.
Kai Ateitininkų federacija buvo sugrąžinta į laisvą Lietuvą, Šiaurės
Amerikos ateitininkai turėjo persiorganizuoti, prisitaikyti prie
naujos veiklos struktūros. Tuo metu buvusi Ateitininkų sendraugių
sąjungos centro valdyba įsteigė Šiaurės Amerikos ateitininkų tarybą
(ŠAAT), apimančią visus Šiaurės Amerikos ateitininkus. Pirmasis
šios tarybos posėdis įvyko 2000 metų gegužės mėnesį Čikagoje. Ta
proga šv.Mišias atnašavo ŠAAT dvasios vadas kun. dr. Kęstutis Trimakas,
- sakė ŠAAT pirmininkė Nijolė Balčiūnienė.
Jos teigimu, ŠAAT siekia kuo artimiau dirbti su visomis ateitininkų
sąjungomis, kad ateitininkai būtų veikli ir auganti organizacija,
padėti atsikurti ateitininkams Kanadoje, palaikyti artimesnius ryšius
su ateitininkais Lietuvoje. ŠAAT yra atsakinga už Amerikoje leidžiamo
Draugo dienraščio ateitininkų skyrių, taip pat už Ateities žurnalo
administravimą Šiaurės Amerikai. Pastaruoju metu ŠAAT inicijuoja
peticijų akciją ir kreipiasi į Lietuvos Respublikos Prezidentą,
Ministrą Pirmininką bei Seimo Pirmininką, kad būtų sudarytos galimybės
surasti Adelės Dirsytės palaikus Sibire, juos grąžinti į Lietuvą
ir paskelbti šią moterį palaimintąja. Kun. dr. K.Trimako pastangomis
Amerikoje buvo išleista A.Dirsytės monografija ir jos rašyta maldaknygė.
Šių knygų išleidimą finansavo Ateitininkų šalpos fondas, kuris finansuoja
ateitininkų veiklą Šiaurės Amerikoje, Vokietijoje ir Lietuvoje.
Nors sąlygos skirtingos, mus visus jungia kalba, kraujas, idėja,
sakė Šiaurės Amerikos ateitininkų jaunųjų sąjungos pirmininkė
Ona Daugirdienė. Mūsų kuopos Amerikoje yra išsibarsčiusios nuo
Ramiojo iki Atlanto vandenynų. Dideli atstumai trukdo bendradarbiauti,
tačiau mus visus jungia Dainavos vasaros stovykla. Būtent Dainavos
stovyklos dėka esame bendruomenė ir šeima.
Ateitininkų veiklą Amerikoje pradėjo mūsų seneliai. Pagrindinis
organizacijos tikslas buvo išsaugoti lietuvybę. Daugelis moksleivių
ateitininkų šiandien lanko lietuviškas šeštadienines mokyklas, kuriose
diskutuoja aktualiais gyvenimo klausimais, švenčia pagrindines lietuvių
šventes, mokosi dainuoti, šokti, tačiau Dainava iki šiol išlieka
visų studentų bei moksleivių meka, - moksleivių vardu kalbėjo Šiaurės
Amerikos ateitininkų moksleivių sąjungos pirmininkas Liudas Landsbergis.
Gražius žodžius Dainavos stovyklai sakė ir Šiaurės Amerikos ateitininkų
studentų sąjungos pirmininkė Lina Šeštokaitė, kuri pasidžiaugė stiprėjančiais
ryšiais su Lietuva ir studentų ateitininkų žurnalo Gaudeamus atnaujinimu
Amerikoje.
Visos Vokietijos ateitininkų pirmininkės Marijos Šmitienės teigimu,
pagrindinė ateitininkų veikla Vokietijoje reiškiasi Lietuvių gimnazijoje.
Čia ateitininkai turi savo tinklapį, leidžiamas ateitininkų laikraštis
Bokštų šešėlyje. Tačiau pasigirti glaudžiais ryšiais su Lietuva
Vokietijos ateitininkai iki šio kongreso negalėjo. M.Šmitienė išreiškė
viltį, kad ateityje šis ryšys tik stiprės.
Beveik visus kongrese kalbėjusius užsienio lietuvius subrandino
minėtoji Dainavos vasaros stovykla Mičigano valstijoje, kurios
įkūrimą inicijavo ir visą kūrybinę galią iki pat savo gyvenimo pabaigos
palaikė dr. Adolfas Damušis. Jam atminti kongreso atidarymo iškilmėse
Kauno dramos teatre nuskambėjo Laimos Šalčiuvienės sukurta skaitinių,
muzikos ir vaizdo teatrinė kompozicija Pro memoriam dr. Adolfas
Damušis.
Adolfo Damušio našlė Jadvyga padėkojo L.Šalčiuvienei ir jos sudarytam
kolektyvui, taip jautriai pristačiusiems jos vyro Adolfo gyvenimo
kelionėje atliktus darbus ir jo asmens dvasinio gyvenimo bruožus.
Ateitininkų federacija išugdė daug iškilių asmenybių, tarp kurių
regime ambasadorių Vytautą Dambravą, poetą Kazį Bradūną, dr. Kęstutį
Girnių ir daugelį kitų. Po organizacijos vėliava subrendo ir savo
pranešimus kongrese skaitę dr. Daiva Kuzmickaitė, kun. dr. Arvydas
Žygas, Laisvosios Europos radijo Prahoje bendradarbis Darius Udrys,
Lietuvoje atnaujinto Ateities žurnalo pirmoji redaktorė, VDU ir
Strasbūro universitetų absolventė Emilija Pundziūtė bei savo knygą
Ateitininkai pristatęs dr. Vincas Rastenis.
Siekdama išlaikyti tradicinius pagrindinius ateitininkų veiklos
principus, AF tuo pačiu ieško naujų ideologijos įgyvendinimo kelių,
efektyvių gairių ateities sprendimams. Tuo tikslu konferencijos
metu jos dalyviai būrėsi į įvairias diskusijų grupes, kuriose buvo
diskutuojama tokiais pamatiniais klausimais: kas mes esame, ką matome
aplink save, kokios yra mūsų priedermės, siekiai, vizijos ir tikrovė?
Ką šiandien reiškia katalikiškumas, šeimyniškumas, tautiškumas,
inteligentiškumas, visuomeniškumas ir t.t.?
Išsirinkus naują AF valdybą, tarybą ir AF pirmininką, kuriuo šiemet
tapo L.Serapinas, kongresas patvirtino keletą rezoliucijų, susijusių
su AF strateginėmis veiklos gairėmis ir šiuolaikinės visuomenės
keliamais iššūkiais, kurių pagrindinis lytinio švietimo programos
įdiegimas Lietuvos mokyklose ir su tuo susiję padariniai.
AF šiandien stengiasi atsinaujinti. Turėdami kilnius tikslus ir
idealus, prisidėdami prie naujos visuomenės kūrimo, ateitininkai
stengiasi sudaryti argumentuotą atsvarą sekuliarizuotame pasaulyje.
Su kokiais iššūkiais, balansuodama tarp idealo ir tikrovės sandūros,
susiduria ši organizacija, plačiau skaitykite kitame XXI amžiaus
penktadienio numeryje.
Lina KLUSAITĖ
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"
|