Pirmasis puslapis
Darbai
Ora et labora
Liudijimai
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Ūkis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Šiaulių vyskupijoje

Joniškio dekanate

Naujosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčia

Tėviškės padangėje

Žagarė. Šiemet pasistengiau rasti laiko pasisvečiuoti savo tėviškėje per didžiuosius Šv. Petro ir Povilo atlaidus. Miestas yra šiaurės Lietuvoje, visai prigludęs prie sienos su Latvija. Jį į dvi dalis – Senąją ir Naująją Žagares – dalija Švėtės upė. Lygumų kraštovaizdį labai pagyvina šalia upės išsitęsęs ozas, kurio dalis senovėje buvo panaudota įrengiant piliakalnį, dabar dažniausiai vadinamą Žvelgaičio kalnu. Mat senovėje čia stovėjo pilis, valdoma kunigaikščio Žvelgaičio.
Prieškario Lietuvoje ir dar vėliau Žagarėje buvo net devyneri maldos namai (dvi katalikų bažnyčios, koplyčia Raktuvės kapinėse, evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių cerkvė, keturios sinagogos), aštuonerios kapinės (dvejos katalikų, po vienerias stačiatikių bei liuteronų, dvejos žydų, po vienerias sekminininkų ir laisvamanių).
Šiais metais atlaidai vyko dvi dienas (birželio 28-29 d.) ir abiejose katalikų bažnyčiose. Senosios Žagarės bažnyčioje abi dienas šv. Mišias aukojo Žagarės klebonas kun. Aldas Vinclovas. Antrąją atlaidų dieną Senosios Žagarės bažnyčioje iš sakyklos pamokslą sakė Kauno kunigų seminarijos IV kurso klierikas Algimantas Žibėnas.

Panevėžio vyskupijoje

Utenos dekanate

Primicijos

TAURAGNAI. Kai Lietuva minėjo Mindaugo karūnavimo 750 metų - Valstybės dieną, o sostinė šventė Pasaulio lietuvių dainų šventę, Tauragnų (Utenos r.) Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje jaunas kunigas, primiciantas Rytis Gurkšnys, SJ, aukojo pirmąsias šv. Mišias.
Algis ir Angelė Gurkšniai iš Gaidžių kaimo išaugino du sūnus – Rytį ir Egidijų – bei dukrą Rimą. Vyriausias sūnus Rytis prieš dešimt metų išgirdo Jėzaus kvietimą: ,,Sek mane” ir nuėjo į Lietuvos jėzuitų bendruomenę. Kitais metais vienuolijos vyresnieji išsiuntė jį studijuoti į užsienį.

Vilkaviškio vyskupijoje

Vilkaviškio dekanate

Kazimieras Rudzevičius dėkojo visiems nuoširdiems rėmėjams ir pagalbininkams

Laimingi įamžinę kankinių atminimą

Lankeliškai. Tai viena seniausių Sūduvos krašto vietovių, istoriniuose šaltiniuose minima dar XIV amžiuje. 1609 metais čia pastatyta pirmoji bažnyčia, 1817 metais - mūrinė Švč.Trejybės bažnyčia. Bažnyčios dokumentai bylojo, jog šiai parapijai priklausė labai didelė teritorija, net 25 kaimai. Nepriklausomos Lietuvos metais čia vyko aktyvus dvasinis gyvenimas, ypač daug naujo į kaimiečių gyvenimą įnešė kunigas Vaclovas Balsys. Jis ne tik būrė bažnytines organizacijas, bet ir pats buvo įvairių renginių siela. Vyresnioji karta mena jo režisuotus veikalus, organizuotas gegužines ir kt. Deja, užklupo netikėta lemtis: 1941 m. birželio 22-osios ankstų rytą į klebonijos duris pasibeldę enkavėdistai kleboną V.Balsį ir viešėjusius kunigus - Marijampolės gimnazijos kapelioną Joną Petriką bei Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorių Justiną Dabrilą - apkaltino nebūta kalte, kad jie nupjovę ryšio laidus. Prievarta susodinę į mašiną nuvežė į maždaug už dešimties kilometrų esantį Budavonės miškelį, kur įvykdė žiaurią egzekuciją, liudytojų teigimu, trukusią visą dieną.
Parapijos žmonės žiauriausiai išniekintus kunigų kūnus parsivežė ir pašarvojo Lankeliškiuose. Kun. J.Dabrilos amžinojo poilsio vieta iškart tapo gimtosios Alksnėnų parapijos kapinės.

Vilkaviškio vyskupijoje

Šakių dekanate

Perdažyta Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia

Šventė prie Vandupės

Barzdai. Birželio 22-oji Barzduose buvo ypatinga diena. Vyko Šv. Jono atlaidai, Devintinės, šešiolika jaunųjų barzdiečių priėmė Pirmąją Komuniją. Taip pat paminėta miestelio 315 metų sukaktis. Ta proga prie seniūnijos pastato buvo atidengtas miestelio herbas ir žemėlapis, žymintis žymias krašto vietoves. Šventės skirtos tam, kad suvienytų gyvenančius ir kilusius iš šio krašto žmones, kad jie, pajutę savo šaknų tvirtumą, įgautų dvasinės stiprybės.

Atsinaujinimo ženklai parapijoje

Prieš penkerius metus tuometė Barzdų seniūnė Ona Gudaitienė interviu rajoniniam laikraščiui „Draugas“ apie Kristaus Karaliaus bažnyčią, kuri užbaigta statyti 1934 metais klebono kun. Stanislovo Mikelkevičiaus rūpesčiu, kalbėjo: „Bažnyčia mūsų skurdžiai atrodo. Labai reikalingas kapitalinis remontas, nes sienos suskilusios, trūkęs skliautas, grindys medžio grybo suėstos. Jau ir dažyti reikia. Žodžiu, kapitališkai remontuoti. Sunku kunigui ką ir padaryti šiuo metu, be to, lėšų stygius. Pilviškių parapija nemaža, bet dar pusė mūsų seniūnijos kaimų jai priklauso. Mes negalime girtis savo parapijos dydžiu, joje apie 750 žmonių“.