Atnaujintas 2003 m. liepos 18 d.
Nr.56
(1160)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Darbai
Ora et labora
Liudijimai
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Ūkis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Karalius Mindaugas – krikščionis

Tokiu pavadinimu liepos 5 dieną buvo surengta konferencija Vilniaus arkivyskupijos kurijoje.
Atidarydamas konferenciją kardinolas A. J. Bačkis pabrėžė, kad ji surengta norint prasmingai prisidėti prie Lietuvos valstybingumo jubiliejaus paminėjimo, stabtelėti ir atgaivinti krikščioniškosios karalystės atminimą. “Valstybingumo netektys, - sakė kardinolas, - yra lemtingieji mūsų likimo atskaitos taškai. Kaip šie klausimai buvo keliami istorijos eigoje? Ką valstybingumas duoda bei užkrauna? Kas buvo prarandama, kai buvo prarastas mūsų valstybingumas? Dažnai ignoruojami klausimai “Iš ko kyla valstybingumas? Kas yra valstybingumo sutvirtintojas?” Atsakymas į šiuo klausimus – krikščionybė”. Kardinolas kvietė ne tik analizuoti išorinius ženklus, bet žengti ir žvelgti giliau: kalbėti apie karalių Mindaugą krikščionį ir apie krikščioniškąją valstybę.
Pirmasis pranešimą tema “Mindaugas ir Morta – pirmoji krikščionių šeima Lietuvoje” skaitė prof. Edvardas Gudavičius. Iš išlikusių istorinių šaltinių fragmentų prof. E. Gudavičius sugebėjo pristatyti vientisą ir analitišką karaliaus Mindaugo, jo šeimos ir aplinkos vaizdą. Prof. E. Gudavičius taip pat vaizdžiai pristatė vėlyvųjų viduramžių karalių karūnavimo apeigas. Dr. Darius Baronas kalbėjo apie “Karalių krikščionį Mindaugą popiežių akimis”. Pranešime buvo išskirti du aspektai: karaliaus institucija ir savarankiška krikščionių Bažnyčia. Istorikas pabrėžė, jog Mindaugo apsisprendimas ir savo sūnaus siūlymas į karaliaus sosto įpėdinius 1253 metais – drąsus žingsnis, rodantis Mindaugo apsisprendimą už krikščionybę, nes daugelis kitų naujakrikštų karalių, bijodami pagonių pavaldinių keršto, savo vaikų nekrikštydavo ir tikėjimo Kristumi nedeklaruodavo.
Iš kitos perspektyvos kalbėjo istorikas Liudas Jovaiša. Jo pranešime “Mindaugo krikšto laikų Bažnyčia” buvo atskleista, ne kokį Mindaugą matė Bažnyčios ganytojai, bet į kokią Bažnyčią įžengė Lietuvos karalius. Istorikas pristatė to meto Bažnyčios ir istorijos įvykius, minėjo svarbiausias istorijos ir Bažnyčios istorijos datas, vykusius karus, visuotinius Bažnyčios Susirinkimus, kryžiaus žygius, pirmuosius vienuolius - misionierius, jų veiklą ir apaštalavimą Lietuvoje – visa tai, kas jaunai krikščioniškai valstybei tuomet ar po keleto šimtų metų turėjo reikšmės, kas lėmė jos būtį ir valstybingumą.
Istorikas prof. Alfredas Bumblauskas kalbėjo tema “Mindaugo krikštas ir valstybės krikštas: regioninis ir universalus žvilgsnis”. Istorikas lygino, kaip Lietuvos krikštai, sąlyginai vadintini Mindaugo pirmuoju ir Jogailos - antruoju, yra pristatomi istoriografijoje ir kodėl kalbama apie du krikštus, kai tuo tarpu Lenkija ir Rusija turi vieną krikštą, o Vakarų Europos šalys neturi nė vieno? Lygino kitų Europos valstybių ir karalių žengimą krikščionėjimo keliu. Atsakydamas į klausimą, ar šių dviejų krikštų įvardijimas bei bandymas vienam ar kitam teikti didesnę reikšmę yra teisingas, istorikas teigė, kad šios dvi datos tiesiog atskleidžia ilgus amžius trukusį christianizacijos procesą Lietuvoje.
Vytautas Ališauskas apžvelgė “Valstybės šventes ir istorijos pamokas: Mindaugo vainikavimą, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją”.
Liepos 6 dieną Vilniaus Arkikatedroje buvo aukojamos iškilmingos šv. Mišios, minint karaliaus Mindaugo vainikavimo 750-ąsias metines. Šv. Mišias aukojo kardinolas A. J. Bačkis, koncelebravo apaštalinis nuncijus P. S. Zürbriggen, Lietuvos vyskupai. Šv. Mišiose dalyvavo Lietuvos valstybės vadovai, užsienio šalių prezidentai, svečiai ir vilniečiai.
Pamokslo metu kardinolas A. J. Bačkis kalbėjo: “Šiandien lietuvių tauta mini didį įvykį – Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimą. Šis įvykis svarbus ir valstybei. Krikščionybė tapo visų žmonių likimu, jos dėka buvo sukurtas gražiausias paveldas ir atverta ateitis. O ką reiškia krikščionybė Lietuvai šiandien? Ar išoriškai didingos renginių iškilmės neužgožia Kristaus žingsnių tautos istorijoje? Žmonės džiaugiasi naujais tiltais, paminklais, naujomis gatvėmis, bet Dievui kur kas labiau rūpi atnaujintos mūsų širdys. Jis gyvena ne tik Švenčiausiajame Sakramente, bet ir kiekviename iš mūsų. Lietuva kartu su besivienijančia Europa negali užmiršti krikščioniškųjų savo šaknų. Šiandien noriu ypatingai už krikšto dovaną padėkoti Dievui šv. Pauliaus žodžiais: “Kad Kristus padarytų mus vertus savo pašaukimo”. Viešpatie, palaimink mūsų tautą, apšviesk ją savojo Veido šviesa ir suteik jai savo ramybę!”

VR, XXI

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija