Atnaujintas 2003 m. liepos 23 d.
Nr.57
(1161)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė ir pasaulis
Laikas ir žmonės
Kultūra
Žvilgsnis
Proza
Literatūra
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis
Istorija ir dabartis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Išlaikyti tautos gyvybę
Ką svarstė Pasaulio lietuvių bendruomenės XI Seimas?

Išrinktos naujos Pasaulio lietuvių bendruomenės Valdybos nariai

Vladimiro Gulevičiaus (ELTA) nuotrauka

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis PLB Seimą sveikino ir kaip buvęs šios bendruomenės narys, ir kaip Lietuvos pilietis

Sauliaus Venckaus (ELTA) nuotrauka

Pasaulio lietuvių bendruomenės ( PLB) vėliavos nuleidimo ceremonialu Nepriklausomybės aikštėje baigėsi PLB vienuoliktasis Seimas. Jo posėdžiai nuo liepos 8 dienos vyko Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seimo III rūmų salėje

Algirdo Sabaliausko (ELTA) nuotrauka

Nuskambėjus paskutiniesiems Pasaulio lietuvių dainų šventės „Mes“ akordams, liepos 7-ąją LR Seimo rūmuose prasidėjo Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) XI Seimas, intensyviai dirbęs iki liepos 11-osios. Per keturias dienas įvyko septyniolika šios sesijos posėdžių, per kuriuos aptarti svarbiausi darbai, aktualijos, priimta daug rezoliucijų, išrinkta nauja valdyba, Kontrolės komisija, Garbės teismas. Į XI Seimą atvyko 132 delegatai iš 35 pasaulio šalių. Seimo trečiųjų rūmų Konferencijų salė buvo pilnutėlė.
Priminsime, jog po pasaulį išsisklaidžiusius lietuvius bandyta vienyti 1932 metais. Tuomet Kaune buvo įsteigta Draugija užsienio lietuviams remti. Po trejų metų laikinojoje sostinėje įvyko Pirmasis pasaulio lietuvių kongresas. 1937 metais Kaune pradėtas leisti „Pasaulio lietuvis“. Antrasis pasaulinis karas, bolševikų okupacijos grėsmė ir ilgai užtrukusi okupacija privertė palikti tėvynę šimtus tūkstančių lietuvių. Europa, Šiaurės ir Pietų Amerika, Australija, Azija. Į visus žemynus siūbtelėjo lietuvių banga. 1949 m. birželio 14 d. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas tremtyje paskelbė Lietuvių Chartą, kurioje aiškiai pasakyta: „Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio lietuvių bendruomenę“. Ir dar: „Lietuvių tauta, užsigrūdinusi amžių kovose dėl teisės laisvai ir nepriklausomai gyventi savo tėvų žemėse, vieninga valia siekia savo gyvybę, kalbą, tautines bei valstybines tradicijas išlaikyti, kurti ir ugdyti, kad, savo tautine kultūra visuotinei žmonių giminės pažangai bendradarbiaudama, vykdytų Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą“. Iki šiol visi trylika Lietuvių Chartos punktų nepaseno. Jais tebesivadovauja PLB, jungianti visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius, siekianti išlaikyti lietuvių tautos gyvybę: kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas, remianti nepriklausomos Lietuvos valstybę. PLB dirba lietuviško švietimo, tautinės kultūros, šalpos, jaunimo, ekonominės, socialinės, visuomeninės veiklos bei įvairios pagalbos Lietuvai baruose.
Pirmasis PLB Seimas įvyko 1958 metais Niujorke. Kiti - Toronte (Kanada), Vašingtone, Čikagoje (JAV). Paskutinieji trys Seimai įvyko Vilniuje, LR Seimo rūmuose.
PLB XI Seimo sesiją invokacija pradėjo lietuvių katalikų išeivijoje vyskupas Paulius Baltakis. Į atidarymo posėdį atvyko ir sveikinimo kalbas pasakė LR prezidentas Rolandas Paksas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, Atkuriamojo Seimo pirmininkas Seimo narys prof. Vytautas Landsbergis. PLB vicepirmininkė Milda Lenkauskienė supažindino su Kraštų lietuvių bendruomenėmis, kurių atstovai atvyko į PLB XI Seimą.

Kas padaryta per ataskaitinį laikotarpį?

Į šį klausimą atsakė PLB Valdybos pirmininkas Vytautas Kamantas, patikinęs, jog buvo vykdomi PLB X Seimo nutarimai. Jis pasidžiaugė, kad įsisteigė naujos Norvegijos, Ispanijos, Graikijos ir Čekijos lietuvių bendruomenės, pagyvėjo Italijos ir Naujosios Zelandijos LB, šių metų pradžioje susijungė Rusijos ir Sibiro LB. Pirmininko ataskaitinį pranešimą papildė Valdybos vicepirmininkų ir narių pranešimai.
Milda Lenkauskienė, PLB Valdybos vicepirmininkė: Mūsų pagrindinis tikslas ir darbų atrama yra nepriklausoma Lietuvos valstybė ir už jos ribų gyvenančių tautiečių lietuvybė. Iki 1990 metų kovo 11-osios mes, užsienio lietuviai, skelbėme pasauliui Lietuvą, dabar mūsų pareiga – būti geros valios ambasadoriais ir gyvenamuose kraštuose kelti Lietuvos vardą, išlaikyti savitą lietuvių kalbą, skleisti lietuvišką kultūrą. Visa tai, kas sudaro mūsų tautinį charakterį, tautines tradicijas, tautinius bruožus, turi būti nuolatinis akstinas, stiprinantis kiekvieną lietuvį kovoje už savo tautos ir valstybės laisvę bei išlikimą. Pareigingai palaikiau ir puoselėjau ryšius su Pietų Amerikos - Argentinos, Urugvajaus, Brazilijos, Venesuelos ir Kolumbijos - kraštų lietuviais. Praeityje esu lankiusi Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių telkinius ir įsitikinau, kad tarp ten gyvenančių keliolikos kartų lietuvių Lietuva ir lietuvių kalba bei kultūra yra gyva.
Bronius Makauskas, PLB Valdybos vicepirmininkas: Vienas pirmųjų žingsnių buvo organizavimas PLB ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) kraštų pirmininkų suvažiavimo Seinuose 2001 m. rugpjūčio 12-15 d. Tai buvo gera proga susitikti, pajusti vieningumą su Lenkijos lietuviais, suprasti Suvalkų krašto lietuvių bėdas. PLB Valdyba ir suvažiavimo nariai pasisakė už gerus Lietuvos ir Lenkijos santykius, kartu atkreipė Lenkijos centrinių ir vietinių valdžios organų dėmesį į Lenkijos lietuvių rūpesčius, ypač švietimo gimtąja kalba problemas.
Primintas buvo ir pasienio užkardos įkurdinimas lietuviškos gyvenvietės Punsko sveikatos apsaugos būstinėje, kaip nedraugiškas lietuvių atžvilgiu veiksmas.
Intensyvėjant parengiamiesiems žingsniams dėl Lietuvos narystės NATO, teko aktyviau į šiuos veiksmus, vykdant PLB Seimo nutarimus, padedant LR ambasadai Varšuvoje, įterpti ir Lenkijos lietuvių bendruomenę.
PLB Valdybos poziciją LLB reikalais bei LLB rūpesčius teko pristatyti įvairių oficialių susitikimų metu tiek Lietuvos, tiek Lenkijos vyriausybių nariams bei susitikimuose su abiejų šalių prezidentais Lenkijoje.
Arčiau teko susipažinti su Lietuvos mokslo įstaigų, tiriančių valstybės ir tautos praeitį, problemomis, apie kurias informavau PLB Valdybą. PLB Valdyba dėjo pastangas, tikiu, ir ateityje tai darys, kad tvirčiau būtų paremti rimti istorinių tyrimų, publikacijų projektai. Tuo klausimu reikia glaudžiai bendradarbiauti ypač su Lietuvių fondu, Tautos fondu, Vydūno fondu ir kt.
Algis Rugienius, PLB Valdybos vicepirmininkas: JAV lietuvių bendruomenė yra išvysčiusi formalius ryšius su LR Seimu, turi sudariusi bendrą LR Seimo ir JAV LB komisiją. Dalyvavau visuose komisijos posėdžiuose.
Vienas svarbiausių klausimų, kurie buvo diskutuojami LR Seimo ir JAV LB komisijos posėdžiuose ir svarbūs viso pasaulio lietuviams, buvo LR pilietybės praradimo, įgijus kito krašto pilietybę, klausimas. PLB Seimas tuo klausimu buvo priėmęs rezoliuciją, vėliau pakeistą į nutarimą. Komisija šį reikalą svarstė kiekviename iš savo posėdžių ir priėmė atitinkamas rezoliucijas. Tuo reikalu pasisakydavome komisijos posėdžiuose kartu su PLB atstovu Lietuvoje Gabrieliu Žemkalniu. LR įstatymiškai buvo įteisinta „lietuvių kilmės“ sąvoka. Įstatymas buvo priimtas, nes jį rėmė visos pagrindinės partijos LR Seime, daug tuo reikalu pasidarbavo LR Seimo komisijos atstovai. Šio įstatymo įteisinimas yra ypač svarbus išeivijos lietuviams, nes įstatymiškai suteikiant jiems pilietines teises ir privilegijas yra išreiškiama užsienio lietuvių svarba.
Kitas svarbus klausimas, kurį LR Seimo ir JAV LB komisija svarstė kiekviename iš savo posėdžių, buvo Lietuvos stojimas į NATO. Komisijos posėdžiuose teko daryti pranešimus apie PLB pastangas.
Parlamentinės asamblėjos surengimas Lietuvoje buvo labai reikšmingas įvykis, nes daugeliui politikų iš Vakarų tai buvo pirmas apsilankymas Lietuvoje; prieš tai jie apie Lietuvą galvojo kaip apie atsilikusį kraštą, o atvykę stebėjosi nepaprastai geru Parlamentinės asamblėjos Lietuvoje organizavimu ir lietuvišku nuoširdumu. Šioje asamblėjoje teko bendrauti ne vien su JAV Kongreso atstovais, bet taip pat pasisekė užmegzti ryšius su Kanados valdžios atstovais ir su jais pasikalbėti NATO plėtros klausimais. Vėliau teko dalyvauti Toronte, Kanadoje, rengtame simpoziume NATO reikalais. NATO klausimas buvo keliamas PLB pirmininkų suvažiavimuose, teko tuo klausimu padėti organizuoti posėdžius. 2001 m. rugpjūčio 14 d. Punske PLB Valdyba, visų kraštų LB ir LJS pirmininkai pasirašėme bendrą pareiškimą, kreipėmės į išeivijos ir Lietuvos lietuvius, ragindami siekti bendro tikslo - būti pakviestiems į NATO. 2002 m. rugpjūčio 14 d. Druskininkuose vėl iškėlėme šį klausimą. Suvažiavimas priėmė nutarimą dėl Lietuvos pakvietimo į NATO. Nutarimas buvo išverstas į kraštų, kurie priklauso NATO, kalbas, pasirašytas tų kraštų LB pirmininkų ir išsiųstas jų ambasadoriams prie NATO. Iš trylikos ambasadorių buvo gauta vienuolika teigiamų atsakymų. Jaudinanti proga buvo 2002 metų lapkritį būti Vilniuje, kuomet Lietuva buvo pakviesta į NATO, ir taip pat asmeniškai stebėti JAV prezidento Džordžo Bušo kalbą bei Lietuvos žmones, kurių ne vieno veidu riedėjo ašaros. Tai buvo dar vienas įrodymas, kad nors ir esame maža tauta, bet, dirbdami kartu, galime daug ką pasiekti.
LR Seimo ir JAV LB komisija taip pat aptarė Lietuvos gyventojų genocido reikalus. PLB X Seimas šiuo klausimu buvo priėmęs rezoliuciją (nutarimą). Šis klausimas yra labai sunkiai sprendžiamas, nes Lietuva sulaukia įvairių sprendimų iš išorės. Kaip ir kiti posovietiniai kraštai, Lietuva intensyviai rengiasi dėstyti jaunimui apie holokaustą, tačiau nėra rengiamasi sistemingai mokyti apie sovietų vykdytą genocidą.
Vykstant globalizacijos procesui, Lietuvai tampant atvira valstybe ir diasporai kasdien didėjant, vis stipresnė tampa tautos išnykimo problema. Kaip išlikti ir išsaugoti tautos paveldą, turėtų būti pagrindinis mūsų visų uždavinys, svarstomas mūsų lietuviškoje visuomenėje ir PLB Seimuose.
Laima Žliobienė, PLB Valdybos vicepirmininkė: 2000 metų PLB X Seime buvo priimta mano pateikta rezoliucija pažymėti vyskupo Motiejaus Valančiaus 200-ųjų gimimo metinių jubiliejų, stengiantis iškelti jo reikšmę lietuvių tautiniam apsisprendimui krikščioniškųjų, humanistinių ir tautinių idėjų šviesoje. Šia tema buvo organizuoti rašiniai spaudoje, įvairiuose užsienio lietuvių telkiniuose organizuoti renginiai, paskaitos bei parodos, ji buvo įtraukta į daugelio lituanistinių mokyklų programas.
Rūpindamasi archyvais, užmezgiau ryšius su asmenimis, kuriems likę mirusių kultūrininkų Petro Babicko, Algirdo Gustaičio ir Algimanto Šalčiaus archyvai, dėl jų išsaugojimo ir persiuntimo į Lietuvą. Padėjau keliems Lietuvos muziejams užmegzti ryšius su kolekcininkais, kurie praturtino muziejus savo surinktais eksponatais.
Atsiliepiau ir pildžiau mane prašiusių kompozitorių, muzikantų, dainininkų, ansamblių, filmuotojų, fotografų, rašytojų, mokslininkų, studentų, radijo vedėjų, laikraščių leidėjų, netgi ir labdaros bei medicinos pagalbos ieškančiųjų prašymus.
Padėjau Pasaulio lietuvių dainų šventės organizatoriui Dariui Polikaičiui, palaikydama ryšius, registruodama, parūpindama rašinių spaudai.

Ar reikalinga PLB?

Dėl vietos stokos pateikėme tik nedidelę dalį per ataskaitinį laikotarpį atliktų darbų aprašymų. Išklausius visų norinčiųjų kalbėti pasisakymus, abejonės neliko – PLB reikalinga. Tokios pat nuomonės buvo ir garbieji svečiai, dalyvavę Seimo atidarymo posėdyje. Prezidentas Rolandas Paksas sakė: „Buvote terpė, kurioje gyvastį išlaikė idealizmas. Nesugebėjome jums sudaryti gerų sąlygų įsijungti į valstybės gyvenimą. Lietuvai reikia jūsų patirties, žinių, investicijų. Padėkite naujiesiems imigrantams, kad nepasiklystų, rinkdamiesi vertybes. Tautos dvasia yra gyva - branginkite ir puoselėkite ją“. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis, dėkodamas už mokslinę, dvasinę, finansinę, ūkinę paramą, priminė, jog Lietuva grįžta į suvienytą krikščionišką Europą. Tačiau visuomenė sužalota. Susigrąžinant prarastas dvasines vertybes, itin svarbu, kad šeima perduotų vaikams meilę žmogui ir tėvynei, taip pat kultūros paveldo svarbą. Stovyklos, lietuviškos mokyklos, gera katalikiška spauda, Bažnyčia - susitelkimo centras, kuris padeda jaunimui augti darbščiam ir sąžiningam. ”Priimkite naujus emigrantus iš Lietuvos, padėkite jiems. Mes svarstome, kaip pasiųsti pas jus kunigų“, - sakė kardinolas.
Prof. Vytautas Landsbergis pastebėjo, jog, griuvus blogio imperijai, PLB išaugo. Ji apima visą Žemės rutulį - nuo Vladivostoko iki Argentinos. „Išgyvename išsilaisvinimą nuo išorinių ir vidinių nelaisvių. Darbo yra daug. PLB mums daug gali padėti. Bendras mūsų siekis - išlaikyti lietuvybę“, - kalbėjo profesorius.
Tikras lietuviškumo židinys užsienyje yra Vasario 16-osios gimnazija, po karo įsikūrusi Vokietijoje. Praėjusiais mokslo metais ją lankė 168 mokiniai iš Vokietijos, Brazilijos, Urugvajaus, Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos. Per metus gimnazijoje jaunimas išmoksta kalbėti lietuviškai. Tėvai ir seneliai, siųsdami savo vaikus ir vaikaičius į Vasario 16-osios gimnaziją, tikisi sulaukti tikrų lietuvybės skleidėjų. Visi prelegentai buvo tos nuomonės, jog šią gimnaziją būtina visokeriopai remti.
Pasigirdo pastebėjimų, jog PLB turėtų naudotis moderniomis komunikacijos priemonėmis, megzti ryšius su verslininkais, steigti lietuviškas mokyklas suaugusiems. Kunigų stygių galėtų kompensuoti diakonai, turintys teisę teikti kai kuriuos sakramentus, vadovauti pamaldoms (šv. Mišių aukoti jie negali).

Jaunimo reikalai

Jaunimo lietuvybę lemia šeima. Aušra Venckutė iš Los Andželo sakė, kad jos gimtoji kalba yra lietuvių, nors ji ir jos tėvai yra gimę Amerikoje. Tėvai savaitgalius skiria lietuviškai veiklai. Ji pati angliškai išmoko kalbėti vaikų darželyje. Šeimoje kalbama lietuviškai. Lina Džikija iš Gruzijos sakėsi su motina nuo pat vaikystės kalbanti lietuviškai. Ji - Gruzijos lietuvių jaunimo sąjungos (GLJS) pirmininkė, lietuviškos mokyklos mokytoja. Lina kalbėjo: „Pagrindinis mūsų uždavinys - priimti į savo būrį ir įtraukti į GLJS veiklą dabartinius sekmadieninės mokyklos abiturientus, stiprinti lietuvybę. Norėtume atsivežti lietuvių folkloro ansamblį į Gruziją, kad galėtume supažindinti su mūsų tautiniu menu. Labai svarbu, kad jaunimas turėtų galimybę dalyvauti išeivijos stovyklose, tai ypač skatina lietuvybę“.
Lietuvių jaunimo sąjungų pirmininkai pasakojo Seimui apie savo veiklą. Australijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Girius Antanaitis tvirtino, kad Australijoje yra nuo 250 iki 300 aktyvių jaunų lietuvių. Organizuota daug renginių: sporto varžybos, minėjimai, koncertai, vakarėliai, X Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas. Dalyvauta Australijos lietuvių dienų renginyje Adelaidėje. JAV lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas Aras N.Mattis pastebėjo, jog JAV LJS veiklos aktyvumas sumažėjęs, nors ir keliamas tikslas išlaikyti lietuviškos veiklos kultūrą ir tradicijas JAV tarp lietuvių jaunimo. „Jaunimas dalyvauja ateitininkų bei skautų veikloje, šokių grupėse, mokosi lituanistinėse mokykloje, žaidžia tinklinio ir krepšinio komandose. Todėl ne visiems lieka laiko dalyvauti pačioje LJS“, - sakė pirmininkas. Kanados LJS pirmininkas Saulius Simonavičius prisiminė 2002 metais Toronte vykusias XVII Pasaulio jaunimo dienas, kurias pradėdamas popiežius Jonas Paulius II paragino prie katalikybės pritraukti jaunimą iš viso pasaulio, kad jis galėtų išreikšti ir stiprinti savo tikėjimą. Šio renginio metu KLJS talkininkavo Lietuvių komitetui, kuris priėmė jaunimą iš Lietuvos, iš įvairių Šiaurės Amerikos vietovių. „Parūpinome jiems nakvynę visai savaitei, kartu aplankėme Toronto įžymybes ir, svarbiausia, dalyvavome pačioje Pasaulio jaunimo dienų šventėje. Popiežiaus vigilijoje ir šv. Mišiose dalyvavo daugiau nei 300 lietuvių jaunimo“, - teigė S.Simonavičius.
Karaliaučiaus LJS įsteigta tik prieš ketverius metus. Jos pirmininkas Maksimas Čajauskas yra įsitikinęs, jog veiklos laukas Karaliaučiaus krašto LJS yra palankus ir kupinas galimybių. Jie norėtų daugiau dėmesio kreipti į lietuvių kalbos, kultūros ir švietimo židinius.
Jaunimas skubėjo į Pasaulio lietuvių jaunimo XI kongresą, vykusį Lietuvoje, Lenkijoje ir Vokietijoje. Kongresui pasirinktas šūkis: „Iš ateities stiprybę semiame“. Kongreso rengimo komiteto pirmininkas Vytas Lenkė sakė: „Studijų dienų paskaitų temos bus nukreiptos ne tiesiogiai į dabartį, o į ateitį, paskaitininkų prašome orientuoti temas į 2020 metus, nes, kalbėdami apie ateitį, neišvengiamai kalbame apie dabartį“.

Ateiviai, atvykėliai, naujakuriai

Niekas tiksliai nesuskaičiavo, kiek žmonių, ieškodami darbo ir palankesnių gyvenimo sąlygų, išvažiavo iš Lietuvos. V.Kamanto nuomone, apie 250 tūkstančių. Vokietijos LB pirmininkas Antanas Šiugždinis juos pabandė sugrupuoti pagal atvykimo tikslus. Po pasaulį keliaujantys turistai dažnokai užsuka į LB renginius; nelegalūs darbininkai atvyksta laikinai užsidirbti pinigų. Lietuvybė jiems nerūpi, jų tikslas - susikaupti turto, studentams rūpi mokslas ir uždarbis, ištekėjusios moterys su vaikais ieško kontaktų su LB; atvykę specialistai - gydytojai, mokslininkai, informatikai - nuoširdžiai rūpinasi lietuvybės išlaikymu. Liūda Rugienienė mano, jog į Ameriką yra atvykę 200 mokslininkų iš Lietuvos. Su jais lengvai mezgasi kontaktai, surandama bendra kalba. Tačiau lazda turi du galus. Tai Lietuvos smegenys. Reikia rimtai susirūpinti proto nutekėjimu iš Lietuvos. Lietuvos Vyriausybė turėtų sudaryti geras sąlygas mokslininkams: pakelti atlyginimus, laboratorijas aprūpinti šiuolaikine technika, sudaryti sąlygas kontaktuoti su pasaulio mokslo elitu.
Kilo diskusija, kaip pavadinti naujus atvykėlius iš Lietuvos. Ateiviais jie patys nenori būti vadinami. Naujieji atvykėliai - taip pat esama nepagarbos. Gal naujakuriai? Tačiau ne visi nori pastoviai įsikurti. Gal trečioji emigracijos banga? Tačiau pavadinimas per ilgas.
Iškilo klausimas, kaip elgtis su nelegaliai atvykusiaisiais. Vieni sakė, jog tai neturi būti svarbu. Jeigu esi lietuvis, jeigu ieškai ryšių su LB, ateik, būk savas, dalyvauk veikloje. Kiti teigė, jog reikia daryti skirtumą tarp legalų ir nelegalų. Kitaip - nusikalsi šalies įstatymams.
Buvo aptartas dar vienas skaudulys. Venesueloje neseniai buvo sučiupti keli lietuviai, vežę narkotikus. Jie buvo pasodinti į kalėjimą, pateko į labai prastas sąlygas, LB iškilo dilema. Vieni buvo įsitikinę, jog tie, kurie vežė žmonėms mirtį, turi pelnytai atkentėti. Kiti prisiminė Evangelijoje užrašytus Kristaus žodžius: „Buvau kalinys, ir mane aplankėte“. Šie tautiečius lanko, neša jiems maisto, lietuviškos spaudos.
Visi kalbėjusieji buvo už tai, jog trečiosios bangos imigrantams reikia rodyti dėmesį, įtraukti į LB veiklą, ištikus nelaimei ištiesti pagalbos ranką. Įsitraukę į LB jie ją atnaujina, kai kurie net renkami vadovauti kraštų LB.

Nutarimai, rezoliucijos

Paskutinioji Seimo sesijos diena buvo skirta organizaciniams klausimams spręsti. Prisiminta daug nutarimų ir rezoliucijų: dėl naujos PLB vizijos kūrimo, dėl Valdovų rūmų atkūrimo, dėl Lietuvos įvaizdžio pasaulyje gerinimo, dėl švietimo reikalų, dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai, dėl lietuvių katalikų ir evangelikų sielovados, dėl politinių kalinių ir tremtinių sugrįžimo į Lietuvą, dėl PLB Fondo ir kt.
Buvo išrinkta nauja Valdyba. Daugiausia balsų gavo kun. Edis Putrimas, Gabrielius Žemkalnis, dr. Bronius Makauskas. L.Rugienienė ir kt. Valdyba išrinko pirmininką. Juo tapo G.Žemkalnis. Per trisdešimt dienų naujai išrinkta Valdyba iš senosios perims pareigas. Priminsime, jog visi PLB darbai atliekami nemokamai, už einamas pareigas niekas negauna atlyginimo. G.Žemkalnis sakė: „Dirbsime pagal protą ir išgales labui visų lietuvių, išsibarsčiusių po platųjį pasaulį ir gyvenančių Lietuvoje. Susirinkę sukursime pačią geriausią darbų programą“. Ilgais plojimais buvo padėkota V.Kamantui, kelių kadencijų PLB Valdybos pirmininkui.
Įspūdingi buvo PLB XI Seimo sesijai pirmininkavusio Juozo Polikaičio žodžiai. Jis sakė: „Pasaulio lietuvių bendruomenė - tai kiekvienas mūsų, tai dalelė Lietuvos. Sieksime gėrio savo tautai. Kristus pasirinko ir į pasaulį pasiuntė dvylika apaštalų. Jie ėjo ir nešė Gerąją Naujieną: teisingumą, meilę ir pasiaukojimą. Neškite Lietuvą į pasaulį, būkite Lietuvos ambasadoriai ir atstovai, parodykite, koks nuostabus kraštas yra Lietuva. Su meile, atlaidumu, pasiryžimu tarnausime Lietuvai“. Tarnaukime. Tarnauti Lietuvai - tai tarnauti vieni kitiems.

Aldona KAČERAUSKIENĖ

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija