Atnaujintas 2003 m. liepos 25 d.
Nr.58
(1162)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Darbai
Ora et labora
Lietuva
Liudijimai
Mums rašo


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Valstybė ar tik Vilnius?

Karaliaus Mindaugo valstybės 750-mečio jubiliejaus renginiai jau pasibaigė. Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius, teigdamas tokių renginių reikšmę ir svarbą piliečių visuomenės brendimui, įžvelgia tam tikrą dėmesio nesubalansuotumą Metropoliui ir Provincijai. Šiuo atveju pastarojo termino atitikmuo – visa Lietuva be sostinės Vilniaus. Didžiuma politiko samprotavimų dar ilgai nepraras aktualumo.

Kažkada (...) rašiau apie dvi Lietuvas. Dabar drįstu pasakyti, kad Valstybės diena virsta Vilniaus diena, nes kuo toliau, tuo labiau visa valstybė virsta vienu Vilniumi. Visa kita yra nelabai įdomi provincija, kurioje nieko svarbaus nevyksta, kuri nešvenčia valstybės jubiliejų ir todėl negauna pinigų prospektams renovuoti ar naujiems tiltams statyti.
Per pastaruosius penkerius metus skirtumas tarp vidutinių atlyginimų Vilniaus ir Tauragės apskrityse išaugo dvigubai. Šiandien jis jau siekia 400 litų. Švenčiant tūkstantmetį, jis sieks ne mažiau kaip 1000 litų. Ir tai įskaitant atlyginimus Šalčininkuose, Širvintose ir kituose į Vilniaus apskritį įeinančiuose rajonuose. O jeigu palygintumėme atlyginimus pačiame Vilniaus mieste su atlyginimais Tauragėje?.. Gerai, kad Statistikos departamentas nepateikia tokių skaičių.
Didžioji dalis (apie 70 proc.) į Lietuvą patenkančių užsienio investicijų taip pat nusėda Vilniuje. Bėgant metams ši dalis taip pat nesustabdomai auga. Nenuostabu, kad Vilniuje “statybų kranai dainuoja”, kaip nesenai sakė vienas valstybės vadovų. Tuo tarpu kolega iš Kupiškio sako, kad po 1990-ųjų čia gimę vaikai nebežino, kas yra bokštiniai kranai, nes tokių nėra matę.
“Nesėkmės” rajonai, tai yra nuo sėkmingo Vilniaus atsiliekančioji provincija, yra pakliuvusi į užburtą ratą, dėl kurio atsilikimas tik didėja. Provincijos protas migruoja į Vilnių ar Airiją ir provincijos žmogiškieji resursai vis labiau menksta. Didelis nedarbas, tačiau provincijos verslui didžiausia problema - kaip surasti gebančiųjų dirbti. Iniciatyvos kurti savo verslą, verslumo kultūros provincijoje nebelieka. Smulkių įmonių skaičius tūkstančiui gyventojų Utenoje yra beveik du kartus mažesnis nei Vilniuje.
Antroji Lietuva nėra apimta šventiškų nuotaikų. Šiandiena nėra džiugi, perspektyva - pakankamai miglota. Galima būtų svajoti, kad Europos Sąjungos finansinė parama iš struktūrinių fondų išspręs visas provincijos problemas, tačiau tai priklausys nuo to, kaip šie pinigai bus skirstomi, tai yra nuo to, ar valstybė turės sąmoningą regioninę politiką ir pakankamai politinės valios tokiai strategijai įgyvendinti.
Jeigu bus palikta savieigai - didžioji dalis europinių pinigų vėl nusės Vilniuje. Ir ne todėl, kad vilniečiai yra miklesni prasimušti biurokratiniuose koridoriuose, o todėl, kad tokie pinigai patys savaime žymiai greičiau eina į sėkmės regionus. Nes ten žymiai stipriau yra išvystyti žmogiškieji resursai ir administraciniai gebėjimai. Tą galima pamatyti iš SAPARD programos įgyvendinimo - paramos žemės ūkiui pinigai eina į Vidurio Lietuvos rajonus, kur ūkininkai santykinai ir taip yra stiprūs, o ne į Šalčininkus ar Akmenę. Nes stiprūs ūkininkai patys gali parengti projektus, o silpni patys gali tik padejuoti.
Lietuvoje daug šnekų apie regioninę politiką, bet reikalai nepajuda. Europos Sąjungos regioninė politika – struktūriniai fondai ir jų panaudojimas atsiliekantiems regionams padėti. Lietuvoje kol kas struktūriniai fondai nepanaudoti regioninei politikai. Jeigu valstybė šiandien nepadės tauragiškiams ar kupiškėnams sukaupti žmogiškuosius resursus ir administracinius gebėjimus, tai rytoj pasirodys, kad nei vieni, nei kiti nesugeba parengti tinkamų projektų. Ir tada vieninteliu tinkamu beliks Vilniaus greitaeigio tramvajaus projektas, kurio atidarymas bus suplanuotas Valstybės dienai 2009 metais. Kai Vilnius švęs Lietuvos tūkstantmetį.

Andrius KUBILIUS,
Seimo narys,
Tėvynės sąjungos pirmininkas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija