Atnaujintas 2003 m. liepos 25 d.
Nr.58
(1162)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Darbai
Ora et labora
Lietuva
Liudijimai
Mums rašo


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Dėl Rusijos karinio tranzito per Lietuvą
Pareiškimas

Europos Sąjungos ir Rusijos kompromisu išsprendus Rusijos keleivių judėjimo per Lietuvą klausimus, nevertėjo turėti iliuzijų, kad baigėsi ketinimai primesti Lietuvos Respublikai ką nors nepageidautina. Tokios būtų sutartys dėl Rusijos karinio tranzito į Karaliaučių–Kaliningradą, ko 1993–1994 metais, nepaisant ypatingo išorės spaudimo ir neypatingo Lietuvos valdžios atsparumo, vis dėlto pavyko išvengti. Dabar, atrodytų, Lietuvos tarptautinės pozicijos gerokai stipresnės, bet Rusijos diplomatija iš naujo pradėjo manevrus ir spaudimą dėl to paties karinio tranzito. Be abejo, Rusijai reikia išnaudoti paskutinę progą prieš visateisę Lietuvos narystę Europos Sąjungoje ir NATO. Galbūt manoma, kad ir Lietuvos vadovybė dabar silpnesnė arba „lankstesnė“, o visuomenė – naivesnė. Nerimą nuo birželio mėnesio kelia Rusijos politikų reikalavimai ir pareiškimai, neva „būtina“ tuoj pat pradėti derybas dėl karinio tranzito, nes „esamas susitarimas“ dėl karinių krovinių pasibaigs po dešimt mėnesių, ir panašiai. Aišku, jis gali būti ir vėl pratęstas metams, kaip būdavo daroma ligi šiol, bet Rusija vis dar nori gauti papildomų teisių Lietuvoje per ilgalaikę sutartį. Su šiuo aktyvumu susiję ir gandai, kad „kažkas atsitiko“ po Rusijos Federacinės Tarybos pirmininko S. Mironovo vizito pas Lietuvos Respublikos Prezidentą, kur išties aptarinėtas karinio tranzito klausimas. Ir Vidaus reikalų ministerijai vėl vadovauja V. Bulovas, anuomet stengęsis, kad Lietuvai būtų užnerta Rusijos karinio tranzito sutarties kilpa.
Susitarimai už uždarų durų, įvykę ar tik vaizduojami, nežinomo svorio galimi privatūs pažadai vėl šmėkščioja lyg atgiję praeities šešėliai. Lietuvos vadovams derėtų juos prasklaidyti viešumu, kuris prieš penkiolika metų tiesė kelius į demokratiją ir piliečių visuomenę, tad juolab neturėtų nunykti Europos Sąjungos slenkstyje.

Vytautas LANDSBERGIS
Seimo narys

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija