| Ačiū
Dievui, kad dar ne visa Lietuva liberalų sukvailinta
Liepos 15-ąją minėjome Žalgirio
mūšio pergalę. Po 200 metų žiaurios ir negailestingos kovos Kryžiuočių
ordinas buvo palaužtas. Taigi didelė istorinė džiaugsminga šventė.
Kaip ją paminėjome? Gatvėje, kurioje gyvenu, buvo iškelta tik viena
vėliava. Visame Vilniuje - gal dešimt. Vilnius - Lietuvos sostinė.
Žmonės išsilavinę, paklausė liberalų, kad trispalvę reikia iškelti
tik per Vasario 16-ąją. Liūdna, bet akivaizdu, kad Maskva ir toliau
vedžioja mūsų žmones už nosies. Už trispalvę mirė tūkstančiai partizanų
ir Laisvės kovotojų bei politinių kalinių. Lageriuose tada išdavikų
beveik nebuvo, mergaitės išsiuvinėdavo trispalves ant pagalvėlių
ir galėjo viešai džiaugtis. Atsimenu, 1947 metais Vasario 16-ąją
minėjome Kauno KGB rūsių kamerose. Mergaitės, suplėšiusios sukneles,
iš trijų spalvų nupynė virvutes ir paslėpė prausykloje. Kiekvienoje
kameroje buvo paslėpta po virvelę ir, atrodo, prižiūrėtojai nerado
nė vienos. Kameroje padėjome prie sienos, kad nesimatytų per vilkelį,
ir suklaupę meldėmės. Kiekvienas davėme priesaiką neišduoti Lietuvos
ir nepakenkti Laisvės idealams.
Neseniai Obeliuose (Rokiškio r.) patriotai, suvažiavę iš įvairių
apylinkių, minėjo pergalę mūšyje prieš okupantus 1945 m. liepos
13 d. prie Obelių šilo. Apie 60 partizanų, vadovaujami vado Balio
Vaičėno - Pavasario, vėliau vadovavusio Vytauto apygardai, atmušė
net tris kariuomenės garnizono atakas. Ir, pasinaudodami priešo
sąmyšiu, pasitraukė iš apsupimo. Buvo sužeisti trys partizanai,
o priešas neteko pulkininko, kuris vadovavo užpuolikams, ir daug
kareivių. Žmonės matė, kaip garnizonas rinko žuvusiuosius į automašinas
ir vežė į Rokiškį.
Paminint šį įvykį Obelių miestelis buvo papuoštas trispalvėmis.
Pilnutėlėje bažnyčioje skambėjo giesmės ir Lietuvos himnas. Prie
atstatyto bunkerio dainavo kalinių choras. Nuotaika buvo puiki.
Vasarą Lietuvoje vyksta daug panašių renginių. Taigi ne visi tapo
liberalų propagandos auka. Tikėkime, kad ir kiti atsimerks ir supras,
kur veda šie vadovai, ir per kitus rinkimus reaguos į visa tai.
Liepos 11-ąją Kaune, Taikos gatvėje, prie B.Brazdžionio namelio,
buvo atidengtas poeto biustas. Pašventino Kauno arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius. Dalyvavo Kauno savivaldybės atstovai ir kultūros viceministras.
Apie renginį visuomenė mažai težinojo, todėl susirinkusiųjų buvo
nedaug. Ir tie patys vyresnio amžiaus. (Po minėjimo per Lietuvos
radiją diktoriai painiojo vyskupų ir kardinolo titulus: ekscelencija
ir eminencija.) Minėjimas buvo valdiškas. Tiems, kuriems B.Brazdžionis
artimas ir mielas, kurie net asmeniškai pažinojo poetą, neleista
pasisakyti, kad minėjimas neužsitęstų. Ir prieš metus valdžios
atstovai Vilniaus orouoste slėpė nuo susirinkusios publikos laiką,
kada bus parvežti velionio palaikai. Įsigaliojo nerašyta taisyklė,
kad nebūtų nei daugiau, nei mažiau, nes antraip kažkas gali supykti.
Prie namo Kaune nebuvo iškelta vėliava ir užmiršta sugiedoti Lietuvos
himną.
Kultūros viceministras kalbėjo apie B.Brazdžionio indėlį į mūsų
kultūros lobyną. Tą patį tvirtino ir Kauno rašytojų sąjungos atstovas.
Nė vienas nepasakė, kad B.Brazdžionis reikalingas ir šiandien, nes
Tauta dar yra KGB užguita. Ir nežinia, kada išsivaduos. Poeto eilėraštį
Šaukiu aš tautą reikia kartoti kasdien.
Neseniai komunistai ir genocido vykdytojai minėjo A.Sniečkaus, vieno
didžiausių Lietuvos budelių, 100-ąsias gimimo metinės Lietuvos mokslo
akademijos salėje Vilniuje. P.Cvirkos raštai leidžiami gražiai iliustruoti.
Rašytojas Marius Ivaškevičius išleido knygą Žali. Joje išjuokia
Lietuvos didvyrius. Vyčio kryžiaus kavalierių gen. Joną ŽemaitįVytautą,
plk. Juozą Kasperavičių, Žedgailą ir kt. Net bolševikai taip nesityčiojo
iš pavergtos ir kovojančios tautos. Šita knyga buvo pristatyta Frankfurto
knygų mugėje. Pasipylė gausūs pasipiktinimo straipsniai. Rašytojų
sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas tvirtina, kad ne pirmininkas,
o literatūros kritikai vertina romanus ir publikacijas.
Kultūros ministrė, atsakydama į kritiką, teigia, kad Lietuvoje nėra
cenzūros. Įdomu, kaip kalbėtų šie valdžios atstovai, jei būtų parašyta
knyga apie A.Hitlerį ir išjuokti sovietų karo belaisviai ar žydai.
Koks kiltų triukšmas iki Maskvos ir Palestinos! Ir vėl būtų atsiprašinėję
tie vadovai, kurie iki šiol neatsiprašė už komunistų padarytus ir
savus nusikaltimus.
Kauno valdžios vyrai, norėdami pagerbti nusipelniusius Lietuvai
žmones, pakvieskite ir Laisvės kovotojus: partizanus, politinius
kalinius, tremtinius ar išeivius. Priešingu atveju, ateityje mes
patys įsijungsime į minėjimus be jūsų leidimo.
Džiaugiasi Vilnius paminklu Lietuvos karaliui Mindaugui ir nauju,
šiek tiek gremėzdišku tiltu per Nerį. Žinoma, ir Mindaugo krikšto
jubiliejumi. Bet ir čia minėjimai valdiški, išskyrus kardinolo
A.J.Bačkio kalbą. Kiekvieną kartą oficialūs kalbėtojai tvirtina,
kad jie ryžtingai kovojo prieš okupantą, rizikavo savo gyvybe. Tik
pamiršta viena smulkmena, kad, kovodami už Lietuvą, turėjo kišenėje
okupanto partijos priimtą bilietą.
Valdžios vyrai taip įprato meluoti, kad visai neberausta tvirtindami:
mes kovojom, mes dirbom, mes išgelbėjom Lietuvą. Geriau tiktų arba
visai nekalbėti, arba sakyti: jie kovojo ir žuvo Lietuvos miškuose,
vežami į Sibirą gyvuliniuose vagonuose, lageriuose ir Sibiro taigoje
ar prie Laptevo jūros. Ir pridėti: O mes tuo tarpu
Nė vienas
genocido vykdytojas nepasakė, neišpažino kaltės, neprisipažino,
kad padėjo okupantams. Reikėtų prisipažinti, atgailauti, nes tik
tada galima grįžti į visuomenę visateisiu nariu. Kiekvienas nusikaltimas
turi būti išpirktas.
Liūdna, kad oficialiuose renginiuose ministrai išdidžiai sėdi su
savo meilužėmis. Jie sąmoningai griauna dorą ir duoda blogą pavyzdį
jaunimui. Visi žino, kad žuvis pradeda gesti nuo galvos.
Paklydę broliai, dėl atgailos palaidokite Tuskulėnuose bolševikų
nužudytas aukas. Nejaugi šie kankiniai taip ir gulės popieriniuose
maišuose Saugumo rūmuose? Perlaidojo sovietų karius, taip pat prancūzus,
o savuosius kankinių kaulus laiko maišuose. Palaidokite Antakalnio
kapinėse ar pačių Tuskulėnų teritorijoje. Tegul visi matys, ką padarė
bolševikai Lietuvoje. Nukelkite cvirkas ir sovietų karius nuo pjedestalų.
Naujosios klasės žmonės, susimąstykite ir nebenaikinkite Lietuvos
Mons. Alfonsas SVARINSKAS,
Laisvės kovotojas,
Vyčio kryžiaus ordino kavalierius
© 2003 "XXI amžius"
|