Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 16 d.
Nr.62
(1166)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Krikščionybė šiandien
Mums rašo
Laikas ir žmonės
Visuomenė
Atmintis
Gimtas kraštas
Istorijos vingiai
Nuomonės
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Atradimų žemėje
Didieji Šv. Marijos Magdelietės atlaidai sukviečia
į Vyžuonas po pasaulį išsibarsčiusius kraštiečius

Iš Amerikos atvykusią Vyžuonų bažnyčios rėmėją Oną Keraminienę pagerbė ir pasveikino Seimo narys Algimantas Matulevičius bei Vyžuonų seniūnas Vytautas Vanagas

Algirdas Indrašius prie jo paties sukurto Vyčio kryžiaus karaliaus Mindaugo
750 metų jubiliejui paminėti

Autorės nuotraukos

Kasmet, žydint liepoms, į Vyžuonų miestelį suvažiuoja po visą Lietuvą ir svetimas šalis išsibarstę kraštiečiai, kuriems Vyžuonos yra ir bus brangiausia vaikystės ir didžiausių atradimų žemė, traukianti Vyžuonos ir Šventosios sruvenimu, balta it gulbe bažnyčia, Kartuvių kalnu ir jame piemenukų pastatytu paminklu Vytautui Didžiajam, Vyžuonų šilo ošimu, medžių prieglobstyje amžinai besiilsinčių artimųjų kapais ir didžiaisiais Marijos Magdelietės atlaidais Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje.

Padėkos knygoje - garbiausių žmonių pavardės

Vyžuonų seniūnijos seniūnas Vytautas Vanagas pasveikino visus vyžuoniškius, kurie į Kultūros namų salę susirinko pabendrauti, pasišnekučiuoti, pasidžiaugti gražėjančiu miesteliu. Į kraštiečių susitikimą atvyko ne tik Kaune, Vilniuje ar kituose Lietuvos miestuose gyvenantys vyžuoniškiai. Vyžuonas aplankė ir tolimojoje Amerikoje bei Australijoje gyvenantys kraštiečiai. Susitikime dalyvavęs Seimo narys Algimantas Matulevičius pasidžiaugė, jog žmonės nori bendrauti ir supranta, kad Lietuva yra kraštas, visada laukiantis savo vaikų.
Kaip ir kasmet, į Vyžuonų seniūnijos Padėkos knygą įrašyti labiausiai Vyžuonų bendruomenei nusipelnę žmonės. Šioje knygoje jau įamžinti Leonas Juozelskis, šviesios atminties rašytojai Antanas Masionis ir Bronius Radzevičius, skulptorius Henrikas Orakauskas, tautodailininkė Zofija Bartašienė, dailininkas Algirdas Indrašius, kraštotyrininkė Bena Baravykienė. Pernai už nuopelnus Vyžuonoms į seniūnijos Padėkos knygą įrašyti Ona ir Jonas Keraminai. Deja, tąkart jie nebuvo atvykę, o šiemet į iškilmes iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Vyžuonas atvažiavo tik Ona. Jos vyras Jonas amžinajam poilsiui atgulė savo gimtųjų Vyžuonų kapinaitėse. „Pati aš esu žemaitė, bet vyro dėka įsimylėjau Aukštaitiją ir Vyžuonas. Mano širdis liepė atvažiuot į atlaidus ir būti kartu su jumis, - su ašaromis akyse sakė O.Keraminienė, kurią seniūnas V.Vanagas apjuosė tautine juosta. - Mes su vyru nuolat padėdavome Vyžuonų bažnyčiai, bet anksčiau apie tai nebuvo galima garsiai kalbėti. Kol galėsiu ir toliau remsiu bažnyčią, o jums visiems esu dėkinga už pagarbą ir šilumą, kurią čia patiriu”.
Į Padėkos knygą šiemet įrašyti Elena ir Juozas Straižiai, prisidėję prie Vyžuonų bendruomenės sukūrimo. Deja, J.Straižys nesulaukė šios dienos. Jis staiga mirė vaidindamas spektaklyje, vaizduojančiame gimtojo miestelio gyvenimą. Jo žmona E.Straižienė, kalbėdama kraštiečiams, prisipažino: „Vis svajojau, kokios bus mūsų auksinės vestuvės ir kokias dainas dainuosim. Mums nebuvo lemta sulaukti tos šventės. Prie brangių daiktų vyro piniginėje radau ir mano sukurtą posmelį, nes mes buvome labai artimi ir labai supratome vienas kitą. Žmonės stebisi, kad ir po jo mirties vėl aktyviai dirbu bendruomenės labui - rašau projektus, rengiu renginius. Bet taip ir turi būti, tai stiprina ir mane, ir jus”.
Už literatūrinę kūrybą, garsinančią Vyžuonas, į Padėkos knygą įrašytas poetas Antanas Žilinskas. Garbiesiems vyžuoniškiams užrištos tautinės juostos, gėlių puokštes įteikė seniūnijos atstovai bei Seimo narys A.Matulevičius.

Padėkos už grožio puoselėjimą

Vyžuoniškiai garsūs ne tik literatūrinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis. Jie puošia savo gimtinę medžiais ir gėlėmis, nori, kad jų sodybos būtų jaukios ir trauktų praeivio akį žiedų margumynu.
Pasak V.Vanago, reikėjo aplankyti net nuošaliausius seniūnijos kaimus ir vienkiemius, norint išrinkti gražiausiai besitvarkančias pavyzdingiausias sodybas. Seniūnijos padėkos raštais už grožio puoselėjimą apdovanoti Dalia ir Algirdas Balaišiai, Antanina Vaškelienė, Romualda ir Alvydas Skrebūnai, Galina ir Mykolas Marcinkevičiai, Zita Ramoškienė, Regina ir Alfonsas Kadžiuliai. Gražiausiomis ir pavyzdingiausiomis šiemet pripažintos Leokadijos Danutės ir Danieliaus Kęstučio Tutinų bei Romos ir Algirdo Noreikų sodybos.
Po oficialiosios susitikimo dalies kraštiečiai dalijosi mintimis apie knygos, skirtos Vyžuonų miestelio istorijai ir dabarties gyvenimui, leidybą, o mokytoja Angelė Putrimaitė - Vaičiulienė kvietė visus bendrauti, nes nieko vertingesnio už dvasines vertybes nėra. Daugelis vyžuoniškių aplankė Leono Sedelskio surengtą uogų parodą, kurioje buvo galima pamatyti įvairių rūšių juodųjų bei raudonųjų serbentų, braškių, aviečių.

Kūrybos ištakos slypi gimtinėje

Naujausią savo poezijos knygą „Vakarės tylos atmintis” kraštiečiams pristatė dabar Obeliuose gyvenantis vyžuoniškis literatas Antantas Žilinskas. Jo eilėraščiuose ryškus dvasinis ryšys su gimtuoju kraštu, amžinųjų tiesų apmąstymai, žvilgsnis transcendentinės Paslapties link.
„Gimtojo Vyžuonų kaimelio trauka yra begalinė. Aš čia gimiau ir aštuoniolika gražiausių mano gyvenimo metų prabėgo čia. Čia mokiausi pažinti žmones ir pasaulį. Pirmojoje savo knygelėje „Kalbėjimai” rašiau apie tėviškę, apie joje patirtus jausmus ir išgyvenimus. Ir dabar didžiausias mano knygos skyrius „Kur kalvos Aukštaitijos” skirtas gimtinei,” - sakė A.Žilinskas. Vyžuoniškiams jis skaitė eilėraščius apie Šventosios gelmėj sidabruojančią delčią, apie šlamesį pievos žolių, aukštaičių svajas ir godas, giesmėm plasnojančius rytmečio laukus:

Pareinu gatvele vakarėjant -
Žiburiai languose - taip ramu...
Tik negeski, žvaigžde gimtinės,
Virš belaukiančių tėvo namų.

A.Žilinsko eilėraščiai taip pat skambėjo dailininko Algirdo Indrašiaus sodyboje.

Vyčio kryžius - karaliui Mindaugui

Dailininko A.Indrašiaus sodyboje atidengta skulptūra „Vyčio kryžius karaliaus Mindaugo 750 metų jubiliejui paminėti”. Skulptūrinį ansamblį sudaro trys akcentai. Pirmasis paminklas - tai medinis Vyčio kryžius, puoštas skulptūromis. Pirmoje juostoje - dvi datos: 1253 metai - Mindaugo karūnavimo metai, 2003 metai - jubiliejaus metai. Juostą puošia skulptūros, vaizduojančios karalių Mindaugą, glaudžiantį prie savęs kardą, ir lietuvius su lelijomis sveikinančius karalių. Antroje juostoje - 1918-ieji - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metai ir 1990-ieji, kai Lietuva visų mūsų pastangomis it baltas paukštis išsprūdo iš nelaisvės gniaužtų. Šį laikotarpį simbolizuoja lietuvė moteris su gėlėmis ir balto paukščio skulptūra.
Kiek tolėliau stovi dar dvi monumentalios skulptūros, skirtos išnykusioms kuršių ir sėlių gentims. „Smėlį pustė ir pustė... Iš pradžių dingo takelis, tvoros, stogai. O po to visas kaimas” - iškalta vienoje skulptūroje. Kitoje įamžinti žodžiai: „Gęstant saulei, dar virpės oras gyvybe, o slėnyje padvelks vėsa ir viskas nugrims į tamsą.”
„Skulptūras dirbau kietai užsispyręs, nes kitaip nieko nepadarysi.Bet ir vien užsispyrimu nieko nepadarysi, dar reikia mylėti savo tėvynę... - kalbėjo A.Indrašius. - Jei nemylėsim savo mažo Lietuvos krašto, miestelių, klonių, miškų, tai nieko ir nebus.Išliksim tik žinodami savo istoriją, tik išlaikydami savo papročius ir kalbą...”
Vyčio kryžių karaliaus Mindaugo 750 metų jubiliejui paminėti pašventino Vyžuonų parapijos klebonas kun. Eugenijus Staleronka. Pasak jo, Lietuva Europoje garsi kaip kryžių šalis, o netoli Šiaulių esantį Kryžių kalną aplankė ir jame meldėsi popiežius Jonas Paulius II.

„Sveiki, kaimynėliai“

Pavakare Vyžuonų kultūros namų kiemelyje šurmuliavo tradicinė penkių seniūnijų šventė „Sveiki, kaimynėliai”, kurioje koncertavo Vyžuonų, Užpalių, Debeikių, Svėdasų ir Kamajų seniūnijų meno mėgėjų kolektyvai. Beveik tris su puse valandos vyžuoniškius ir miestelio svečius linksmino solistai ir ansambliai, šokių kolektyvai ir kaimo kapelos. Daina keitė dainą, šokis - šokį, liaudišką pasakojimą - tranki polka ar lyriškas valsas...
Penkių seniūnijų meno mėgėjai susitinka ir surengia bendrą koncertą jau šeštąjį kartą. Pirmoji šventė „Sveiki, kaimynėliai” taip pat vyko Vyžuonose. Tąkart meno saviveiklininkų eisena su spalvingomis seniūnijų vėliavomis buvo nusidriekusi nuo miestelio simbolio žalčio Vyžo skulptūros iki pat Nepriklausomybes paminklo. Paskui kasmet koncertai vykdavo vis kitoje seniūnijoje, kol vėl sugrįžo į Vyžuonas. Šįmet koncerte dalyvavo daugiau nei šimtas meno mėgėjų.
Vakare vyko diskoteka, o prieš vidurnaktį dangų nutvieskė įvairiaspalvis šventinis fejerverkas.
Sekmadienį visais keliais ir takeliais vyžuoniškiai, jų giminės, artimieji, draugai ir pažįstami skubėjo į didžiuosius Šv. Marijos Magdalietės atlaidus. Žmonių buvo pilna ir bažnyčioje, kur šv. Mišias aukojo parapijos klebonas kun. E.Staleronka bei iš kitų parapijų atvykę kunigai, ir bažnyčios prieigose, kur šurmuliavo šventinė prekyba...

Rūta JONUŠKIENĖ
Vyžuonos, Utenos rajonas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija