| Atradimų
žemėje
Didieji Šv. Marijos Magdelietės atlaidai sukviečia
į Vyžuonas po pasaulį išsibarsčiusius kraštiečius
 |
Iš Amerikos atvykusią Vyžuonų
bažnyčios rėmėją Oną Keraminienę pagerbė ir pasveikino Seimo
narys Algimantas Matulevičius bei Vyžuonų seniūnas Vytautas
Vanagas |
 |
Algirdas Indrašius prie jo
paties sukurto Vyčio kryžiaus karaliaus Mindaugo
750 metų jubiliejui paminėti
Autorės nuotraukos |
Kasmet, žydint liepoms,
į Vyžuonų miestelį suvažiuoja po visą Lietuvą ir svetimas šalis
išsibarstę kraštiečiai, kuriems Vyžuonos yra ir bus brangiausia
vaikystės ir didžiausių atradimų žemė, traukianti Vyžuonos ir Šventosios
sruvenimu, balta it gulbe bažnyčia, Kartuvių kalnu ir jame piemenukų
pastatytu paminklu Vytautui Didžiajam, Vyžuonų šilo ošimu, medžių
prieglobstyje amžinai besiilsinčių artimųjų kapais ir didžiaisiais
Marijos Magdelietės atlaidais Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčioje.
Padėkos knygoje - garbiausių
žmonių pavardės
Vyžuonų seniūnijos seniūnas Vytautas
Vanagas pasveikino visus vyžuoniškius, kurie į Kultūros namų salę
susirinko pabendrauti, pasišnekučiuoti, pasidžiaugti gražėjančiu
miesteliu. Į kraštiečių susitikimą atvyko ne tik Kaune, Vilniuje
ar kituose Lietuvos miestuose gyvenantys vyžuoniškiai. Vyžuonas
aplankė ir tolimojoje Amerikoje bei Australijoje gyvenantys kraštiečiai.
Susitikime dalyvavęs Seimo narys Algimantas Matulevičius pasidžiaugė,
jog žmonės nori bendrauti ir supranta, kad Lietuva yra kraštas,
visada laukiantis savo vaikų.
Kaip ir kasmet, į Vyžuonų seniūnijos Padėkos knygą įrašyti labiausiai
Vyžuonų bendruomenei nusipelnę žmonės. Šioje knygoje jau įamžinti
Leonas Juozelskis, šviesios atminties rašytojai Antanas Masionis
ir Bronius Radzevičius, skulptorius Henrikas Orakauskas, tautodailininkė
Zofija Bartašienė, dailininkas Algirdas Indrašius, kraštotyrininkė
Bena Baravykienė. Pernai už nuopelnus Vyžuonoms į seniūnijos Padėkos
knygą įrašyti Ona ir Jonas Keraminai. Deja, tąkart jie nebuvo atvykę,
o šiemet į iškilmes iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Vyžuonas atvažiavo
tik Ona. Jos vyras Jonas amžinajam poilsiui atgulė savo gimtųjų
Vyžuonų kapinaitėse. Pati aš esu žemaitė, bet vyro dėka įsimylėjau
Aukštaitiją ir Vyžuonas. Mano širdis liepė atvažiuot į atlaidus
ir būti kartu su jumis, - su ašaromis akyse sakė O.Keraminienė,
kurią seniūnas V.Vanagas apjuosė tautine juosta. - Mes su vyru nuolat
padėdavome Vyžuonų bažnyčiai, bet anksčiau apie tai nebuvo galima
garsiai kalbėti. Kol galėsiu ir toliau remsiu bažnyčią, o jums visiems
esu dėkinga už pagarbą ir šilumą, kurią čia patiriu.
Į Padėkos knygą šiemet įrašyti Elena ir Juozas Straižiai, prisidėję
prie Vyžuonų bendruomenės sukūrimo. Deja, J.Straižys nesulaukė šios
dienos. Jis staiga mirė vaidindamas spektaklyje, vaizduojančiame
gimtojo miestelio gyvenimą. Jo žmona E.Straižienė, kalbėdama kraštiečiams,
prisipažino: Vis svajojau, kokios bus mūsų auksinės vestuvės ir
kokias dainas dainuosim. Mums nebuvo lemta sulaukti tos šventės.
Prie brangių daiktų vyro piniginėje radau ir mano sukurtą posmelį,
nes mes buvome labai artimi ir labai supratome vienas kitą. Žmonės
stebisi, kad ir po jo mirties vėl aktyviai dirbu bendruomenės labui
- rašau projektus, rengiu renginius. Bet taip ir turi būti, tai
stiprina ir mane, ir jus.
Už literatūrinę kūrybą, garsinančią Vyžuonas, į Padėkos knygą įrašytas
poetas Antanas Žilinskas. Garbiesiems vyžuoniškiams užrištos tautinės
juostos, gėlių puokštes įteikė seniūnijos atstovai bei Seimo narys
A.Matulevičius.
Padėkos už grožio puoselėjimą
Vyžuoniškiai garsūs ne tik literatūrinėmis
ir kultūrinėmis tradicijomis. Jie puošia savo gimtinę medžiais ir
gėlėmis, nori, kad jų sodybos būtų jaukios ir trauktų praeivio akį
žiedų margumynu.
Pasak V.Vanago, reikėjo aplankyti net nuošaliausius seniūnijos kaimus
ir vienkiemius, norint išrinkti gražiausiai besitvarkančias pavyzdingiausias
sodybas. Seniūnijos padėkos raštais už grožio puoselėjimą apdovanoti
Dalia ir Algirdas Balaišiai, Antanina Vaškelienė, Romualda ir Alvydas
Skrebūnai, Galina ir Mykolas Marcinkevičiai, Zita Ramoškienė, Regina
ir Alfonsas Kadžiuliai. Gražiausiomis ir pavyzdingiausiomis šiemet
pripažintos Leokadijos Danutės ir Danieliaus Kęstučio Tutinų bei
Romos ir Algirdo Noreikų sodybos.
Po oficialiosios susitikimo dalies kraštiečiai dalijosi mintimis
apie knygos, skirtos Vyžuonų miestelio istorijai ir dabarties gyvenimui,
leidybą, o mokytoja Angelė Putrimaitė - Vaičiulienė kvietė visus
bendrauti, nes nieko vertingesnio už dvasines vertybes nėra. Daugelis
vyžuoniškių aplankė Leono Sedelskio surengtą uogų parodą, kurioje
buvo galima pamatyti įvairių rūšių juodųjų bei raudonųjų serbentų,
braškių, aviečių.
Kūrybos ištakos slypi gimtinėje
Naujausią savo poezijos knygą Vakarės
tylos atmintis kraštiečiams pristatė dabar Obeliuose gyvenantis
vyžuoniškis literatas Antantas Žilinskas. Jo eilėraščiuose ryškus
dvasinis ryšys su gimtuoju kraštu, amžinųjų tiesų apmąstymai, žvilgsnis
transcendentinės Paslapties link.
Gimtojo Vyžuonų kaimelio trauka yra begalinė. Aš čia gimiau ir
aštuoniolika gražiausių mano gyvenimo metų prabėgo čia. Čia mokiausi
pažinti žmones ir pasaulį. Pirmojoje savo knygelėje Kalbėjimai
rašiau apie tėviškę, apie joje patirtus jausmus ir išgyvenimus.
Ir dabar didžiausias mano knygos skyrius Kur kalvos Aukštaitijos
skirtas gimtinei, - sakė A.Žilinskas. Vyžuoniškiams jis skaitė
eilėraščius apie Šventosios gelmėj sidabruojančią delčią, apie šlamesį
pievos žolių, aukštaičių svajas ir godas, giesmėm plasnojančius
rytmečio laukus:
Pareinu gatvele vakarėjant -
Žiburiai languose - taip ramu...
Tik negeski, žvaigžde gimtinės,
Virš belaukiančių tėvo namų.
A.Žilinsko eilėraščiai taip pat
skambėjo dailininko Algirdo Indrašiaus sodyboje.
Vyčio kryžius - karaliui
Mindaugui
Dailininko A.Indrašiaus sodyboje
atidengta skulptūra Vyčio kryžius karaliaus Mindaugo 750 metų jubiliejui
paminėti. Skulptūrinį ansamblį sudaro trys akcentai. Pirmasis paminklas
- tai medinis Vyčio kryžius, puoštas skulptūromis. Pirmoje juostoje
- dvi datos: 1253 metai - Mindaugo karūnavimo metai, 2003 metai
- jubiliejaus metai. Juostą puošia skulptūros, vaizduojančios karalių
Mindaugą, glaudžiantį prie savęs kardą, ir lietuvius su lelijomis
sveikinančius karalių. Antroje juostoje - 1918-ieji - Lietuvos Nepriklausomybės
atkūrimo metai ir 1990-ieji, kai Lietuva visų mūsų pastangomis it
baltas paukštis išsprūdo iš nelaisvės gniaužtų. Šį laikotarpį simbolizuoja
lietuvė moteris su gėlėmis ir balto paukščio skulptūra.
Kiek tolėliau stovi dar dvi monumentalios skulptūros, skirtos išnykusioms
kuršių ir sėlių gentims. Smėlį pustė ir pustė... Iš pradžių dingo
takelis, tvoros, stogai. O po to visas kaimas - iškalta vienoje
skulptūroje. Kitoje įamžinti žodžiai: Gęstant saulei, dar virpės
oras gyvybe, o slėnyje padvelks vėsa ir viskas nugrims į tamsą.
Skulptūras dirbau kietai užsispyręs, nes kitaip nieko nepadarysi.Bet
ir vien užsispyrimu nieko nepadarysi, dar reikia mylėti savo tėvynę...
- kalbėjo A.Indrašius. - Jei nemylėsim savo mažo Lietuvos krašto,
miestelių, klonių, miškų, tai nieko ir nebus.Išliksim tik žinodami
savo istoriją, tik išlaikydami savo papročius ir kalbą...
Vyčio kryžių karaliaus Mindaugo 750 metų jubiliejui paminėti pašventino
Vyžuonų parapijos klebonas kun. Eugenijus Staleronka. Pasak jo,
Lietuva Europoje garsi kaip kryžių šalis, o netoli Šiaulių esantį
Kryžių kalną aplankė ir jame meldėsi popiežius Jonas Paulius II.
Sveiki, kaimynėliai
Pavakare Vyžuonų kultūros namų
kiemelyje šurmuliavo tradicinė penkių seniūnijų šventė Sveiki,
kaimynėliai, kurioje koncertavo Vyžuonų, Užpalių, Debeikių, Svėdasų
ir Kamajų seniūnijų meno mėgėjų kolektyvai. Beveik tris su puse
valandos vyžuoniškius ir miestelio svečius linksmino solistai ir
ansambliai, šokių kolektyvai ir kaimo kapelos. Daina keitė dainą,
šokis - šokį, liaudišką pasakojimą - tranki polka ar lyriškas valsas...
Penkių seniūnijų meno mėgėjai susitinka ir surengia bendrą koncertą
jau šeštąjį kartą. Pirmoji šventė Sveiki, kaimynėliai taip pat
vyko Vyžuonose. Tąkart meno saviveiklininkų eisena su spalvingomis
seniūnijų vėliavomis buvo nusidriekusi nuo miestelio simbolio žalčio
Vyžo skulptūros iki pat Nepriklausomybes paminklo. Paskui kasmet
koncertai vykdavo vis kitoje seniūnijoje, kol vėl sugrįžo į Vyžuonas.
Šįmet koncerte dalyvavo daugiau nei šimtas meno mėgėjų.
Vakare vyko diskoteka, o prieš vidurnaktį dangų nutvieskė įvairiaspalvis
šventinis fejerverkas.
Sekmadienį visais keliais ir takeliais vyžuoniškiai, jų giminės,
artimieji, draugai ir pažįstami skubėjo į didžiuosius Šv. Marijos
Magdalietės atlaidus. Žmonių buvo pilna ir bažnyčioje, kur šv. Mišias
aukojo parapijos klebonas kun. E.Staleronka bei iš kitų parapijų
atvykę kunigai, ir bažnyčios prieigose, kur šurmuliavo šventinė
prekyba...
Rūta JONUŠKIENĖ
Vyžuonos, Utenos rajonas
© 2003 "XXI amžius"
|