| Imperijos
platybėse nieko nauja
Kijevo samitas
Ukrainos sostinėje vykusį NVS šalių
viršūnių susitikimą tebekomentuoja Rusijos žiniasklaida. Šiame susitikime
dalyvavo Rusijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Moldovos, Tadžikistano,
Armėnijos, Baltarusijos prezidentai ir Uzbekistano, Kirgizijos,
Turkmėnijos premjerai bei Kazachstano valstybės sekretorius. Rusijos
prezidentas V.Putinas atskirai susitiko su buvusių Kaukazo sovietinių
respublikų Gruzijos, Azerbaidžano ir Armėnijos - vadovais ir aptarė
su jais padėtį Užkaukazėje. V.Putinas taip pat pasirašė atskirus
susitarimus su Ukrainos prezidentu Leonidu Kučma dėl Ukrainos stojimo
į vadinamąją Eurazijos sąjungą. V.Putino pokalbyje su Gruzijos prezidentu
E.Ševardnadze, kaip pranešama, buvo svarstomi antiteroristinės
kovos klausimai. Su Moldovos prezidentu Voroninu V.Putinas aptarė
padėtį nepriklausomoje Padnestrėje. V.Putino pasiūlymu NVS tarybos
pirmininku išrinktas Ukrainos prezidentas L.Kučma.
Ukrainiečiai nepasitiki
prezidentu
Kijeve veikiantis fondas Demokratinės
iniciatyvos paskelbė visuomenės apklausos rezultatus. Skelbiama,
kad didžioji dauguma Ukrainos gyventojų į klausimą, kuo jie labiausiai
pasitiki, atsakė: Rusija ir Dievu. Prezidentu L.Kučma nepasitiki
53,4 proc. balsavusiųjų už jį prezidento rinkimuose. Ukrainos parlamentu
nepasitiki 50,2 proc., vyriausybe 43 proc. apklaustųjų. Daugiau
kaip 37 proc. pritaria Ukrainos glaudesniam suartėjimui su Rusija,
o daugiau kaip 50 proc. labiausiai pasitiki Dievu ir Bažnyčia.
Rusijos aviabazė Kirgizijoje
Kirgizijos prezidentas A.Akajevas
sutiko su Rusijos pasiūlymu įsteigti Kirgizijoje rusų karo aviacijos
bazę. Joje planuojama dislokuoti 700 rusų kariškių ir dešimt SU-25
ir SU-27 kovos lėktuvų, du karinio transporto lėktuvus ir sraigtasparnius
MI-8 (juos skandalingos bendrovės Avia Baltika vadovai įvardija
kaip civilinės paskirties).
Rusijos gynybos ministerijos pareigūnai teigia, kad pagrindinė rusų
aviacijos bazės Kirgizijoje paskirtis bus palaikyti iš oro vadinamąsias
kolektyvinės gynybos pajėgas, kurių štabas yra Kirgizijos sostinėje
Biškeke. Tačiau Rusijos dienraštis Novyje Izvestija rašo, kad
Maskva, įkurdama karo aviacijos bazę Kirgizijoje, siekia kur kas
svarbesnių tikslų nei kova su teroristais Kirgizijos ir Tadžikijos
teritorijose.
Maskva spaudžia, Minskas
tik žada
Rusijos dienraštyje Komsomolskaja
pravda politologas Aleksandras Potupa rašo, kad po Rusijos prezidento
V.Putino ir Baltarusijos prezidento A.Lukašenkos paskutiniojo susitikimo
nieko naujo neįvyko. Dar kartą paaiškėjo, anot A.Potupos, kad nėra
jokio bendro būsimosios Rusijos ir Baltarusijos sąjungos modelio.
Ir V.Putinas, ir A.Lukašenka stengėsi kiekvienas spręsti savo problemas.
V.Putinas aiškiai siekė paremti Rusijos finansinių-pramoninių grupių
įsitvirtinimą Baltarusijos ekonomikoje. Todėl abiejų prezidentų
susitikime vyravo dujų ir naftos perdirbimo įmonių, taip pat Minsko
automobilių ir traktorių gamyklų perleidimo Rusijai klausimai. Kaip
visada, A.Lukašenka žadėjo patenkinti Maskvos pageidavimus, tačiau
jokių konkrečių terminų nepateikė. Kaip teigia Rusijos politikos
apžvalgininkai, V.Putinas gal ir būtų linkęs palaukti A.Lukašenkos
pažadų išsipildymo, tačiau Rusijos finansų oligarchai visiškai nelinkę
laukti. Todėl prognozuojama, kad Kremlius artimiausiu metu imsis
priemonių rimtai paspausti Minską, siekdamas sudaryti Rusijos kapitalui
palankiausias sąlygas įsitvirtinti Baltarusijos ekonomikoje.
Rusijos realijos švedų
akimis
Pranešama, kad Švedija tapo vienintele
Europos valstybe, kurioje vyriausybė paskelbė buvusią slaptą informaciją
apie padėtį, susijusią su pagrindinių demokratinių laisvių ir žmogaus
teisių laikymusi įvairiose pasaulio šalyse. Švedijos ambasados Maskvoje
atstovas viešai paskelbė švedų turimus duomenis apie tai, kad situacija
Rusijoje, laikantis demokratinių normų ir žmogaus teisių, mažai
pasikeitė nuo sovietinių laikų. Pirmiausia paminėta situacija Čečėnijoje,
Rusijos armijoje klestintys nestatutiniai santykiai, kankinimai,
kuriuos masiškai vykdo milicijos pareigūnai, netgi milicijos poskyriuose
įrengtos specialios kankinimo kameros.
Švedijos vyriausybės analizėje pažymima, jog Rusijos valdžia praktiškai
nesiima jokių priemonių šioms blogybėms pašalinti. Rusijos laikraščiai,
komentuodami Švedijos vyriausybės pranešimą, pažymi, kad Lietuvoje,
Latvijoje ir Estijoje, irgi išsivadavusiose iš komunistinio režimo,
skirtingai nuo Rusijos, situacija kalėjimuose nepalyginamai pagerėjo,
policijoje žmonės nekankinami, o jeigu tokių atvejų ir pasitaiko,
tai policijos pareigūnai griežtai baudžiami. Rusijos politologas
Aleksejus Smirnovas pažymi, kad Baltijos valstybių kariuomenėse
nestatutiniai santykiai, rusiškai vadinami dedovščina, apskritai
neegzistuoja, o tai kasdien vyksta Rusijos armijoje.
Maskvos spaudimas Latvijai
Rusijos kompanija Transneft,
ne be Kremliaus iniciatyvos, paskelbė, kad beveik visiškai nutraukiamas
Rusijos naftos eksportas per didžiausią Baltijos valstybėse Ventspilio
uostą. Tai vertinama ne tik kaip atviras politinis šantažas Latvijos
atžvilgiu, bet ir Rusijos noras už centus įsigyti neužšąlantį Ventspilio
uostą. Transneft atstovai teigia, jog Rusijos nafta bus eksportuojama
per Primorsko ir Novorosijsko uostus, bet nieko nekalba, kad Novorosijsko
uostas neturi tokių pajėgumų kaip Ventspilis, o Primorsko uostas
užšąla tris mėnesius. Blokuojant Ventspilio uostą, kaip pažymi Didžiosios
Britanijos spauda, daromas spaudimas ne tik Latvijai, bet ir Vakarams.
Rusijos ir Baltarusijos
žmonės gyvena trumpiausiai
Europos Taryba paskelbė metinę demografinę
ataskaitą apie padėtį 46 Europos valstybėse. Joje sakoma, kad trumpiausiai
gyvena Rusijos ir Baltarusijos vyrai. Jų vidutinis amžius Rusijoje
59 metai, Baltarusijoje 62,8 m. Ukrainoje vidutinis vyrų amžius
63 metai.
Pernai 46 Europos šalyse gyveno 796,4 mln. žmonių. Per metus tų
šalių gyventojų skaičius išaugo keturiais milijonais. Kelia susirūpinimą,
jog Europos šalyse didėja nesantuokinių vaikų gimstamumas. Dešimtyje
Europos šalių gyventojų skaičius sumažėjo. Taip pat Europos Tarybos
demografinėje ataskaitoje pažymima, kad Vakarų Europos šalyse vaikų
mirtingumas penki vaikai iš tūkstančio per metus, o Rusijoje,
Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Rumunijoje, Užkaukazės šalyse
dešimt ir daugiau vaikų.
Rusijos turtuoliai
Dienraštis Komsomolskaja pravda
paskelbė duomenis apie turtingiausius Rusijos žmones, vadinamus
oligarchais. Jų turtas (eurais) vertinamas taip: Michailas Chodorkovskis
(Jukos), 39 metų. Turtas aštuoni milijardai eurų. Romanas Abramovičius
(Sibneft), 36 metų. Turtas 3,3 mlrd. eurų. Michailas Fridmanas
(Alfa grupė), 39 metų. Turtas 2,6 mlrd. eurų. Remas Viachirevas
(Gazprom), 68 metų. Turtas 1,8 mlrd. eurų. Vladimiras Potaninas
(Interros), 42 metų. Turtas 1,74 mlrd. eurų. Vagitas Alekperovas
(Lukoil), 52 metų. Turtas 1,7 mlrd. eurų. Vladimiras Bogdanovas
(Surgutneft), 51 metų. Turtas 1,45 mlrd. eurų. Viktoras Černomyrdinas
(Gazprom), 69 metų. Turtas 1,35 mlrd. eurų. Olegas Deripaska
(Ruskij aliuminij), 35 metų. Turtas 1,3 mlrd. eurų.
Petras KATINAS
© 2003 "XXI amžius"
|