Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 20 d.
Nr.63
(1167)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Darbai
Kultūra
Parodos
Literatūra
Atmintis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Europos parke – skulptūriniai žaidimai

Europos parko lankytojai kviečiami pažaisti

Linos Karosienės (ELTA) nuotrauka

1989 metais, kylant Atgimimo bangai, Lietuvą pasiekė džiugi žinia: Prancūzijos nacionalinis geografijos institutas nustatė, jog geografinis Europos žemyno centras yra netoli mūsų sostinės, Vilniaus rajone. 19 km atstumą nuo miesto centro iki geografinio Europos žemyno centro automobiliu galima pasiekti per 20 minučių. Nuo Santariškių ligoninių miestelio pasukus Žaliųjų ežerų kryptimi, tereikia sekti kelio nuorodas. Pats centras pažymėtas specialiais žymenimis ir kun. Prano Gavėno (1918 – 2000) rūpesčiu pastatytu aukštu ąžuoliniu kryžiumi.
Netoli nuo tos vietos, Joneikiškių kaime, 1991 metais mišku ir krūmiais apaugusioje vietoje buvo pradėtas kurti Europos parkas. Dabar tai yra vienas įspūdingiausių ir mėgstamiausių muziejų po atviru dangumi Lietuvoje. Šiame vaizdingame gamtos kampelyje surinkta unikali skulptūrų kolekcija, prilygstanti garsiausių pasaulio muziejų ekspozicijoms. Europos parke galima išvysti D. Oppenheimo, Sol Le Witto, M. Abakanowicz meno kūrinius. Skulptūrų muziejaus kolekcija išsidriekusi 55 hektarų plote, čia pristatoma daugiau nei 90 meno kūrinių. Ištisus metus veikiančiame muziejuje atspindėtas platus skirtingų kultūrinių tradicijų bei meninių išraiškos formų spektras. Skulptūrų muziejaus svečiai išvys Europos centro monumentą, kuriame pažymėti tikslūs atstumai bei kryptys iki visų Europos sostinių.
Čekų menininko Alešo Vesely skulptūra Šviesos rūmai buvo gaminama net trijose Lietuvos įmonėse, o specialios spyruoklės atgabentos iš Čekijos gamyklos. Tai beveik devynių metrų aukščio keturiasdešimt keturias tonas sverianti plieninė archajiškos namo formos konstrukcija. Įžengus į šį plieninį namą netikėtai po kojomis susiūbuoja grindys.
Nuo 1993 metų Europos parke pradėjus organizuoti tarptautinius simpoziumus, gauta daug meno kūrinių, stebinančių žiūrovus autorių išmone ir meno galia.
Europos parke galima pamatyti žymaus minimalizmo krypties atstovo Sol Le Witto skulptūrą Dvigubo negatyvo piramidė. Šis griežtų ir labai tikslių geometrinių formų kūrinys išsiskiria nepaprasta darna su jį supančia gamta. Skulptūra atsispindi plytinčiame priešais tvenkinyje, natūrali aplinka sušvelnina racionalią, minimalistinę geometriją.
Skulptūrų muziejaus kolekcijoje yra pora pasaulinio garso konceptualisto Denniso Oppenheimo kūrinių: Krėslas/Baseinas ir Gerianti struktūra su inksto formos baseinu. Pirmasis kūrinys primena milžinišką fotelį, pripildytą vandens. Skulptūra stebina savo masteliu ir netikėtu formos sprendimu. Kitame objekte D. Oppenheimas taip pat panaudoja vandenį. Tai didžiulė skulptūra - 10 metrų ilgio, 10 metrų aukščio ir 5,5 metrų pločio, - tarsi paradoksaliai balansuojanti vos ant vieno atramos taško. Susidaro įspūdis, kad ji it gyvas sutvėrimas iškišusi “liežuvėlį” atsigėrė vandens iš baseino.
Gintaro Karoso skulptūra LNK Infomedis 2002 metais buvo užregistruotas Gineso rekordų agentūros kaip didžiausias pasaulyje meno kūrinys iš senų televizorių. Iš daugiau nei 3000 į Europos parką atgabentų televizorių G.Karosas sukūrė medžio formos labirintą, užimantį net 3135 kv. m. plotą ir sveriantį daugiau nei 150 tonų.
1998 metais lenkų skulptorė Magdalena Abakanowicz sukūrė Europos parke mistinį landšafto kūrinį Neatpažinto augimo erdvė. Tai tarp kalvų, slėnyje, išdėstytos dvidešimt dvi skirtingo dydžio betoninės formos, jas papildo masyvūs rieduliai.
Ties kiekviena skulptūra verta sustoti ilgėliau, ne tik pasigrožėti, bet ir pamąstyti. R. G. Solbert kūrinys ženk švelniai šia žeme – tai apskritimu išdėstyti įvairaus dydžio sidabro atspalvio žmogaus pėdų atspaudai. Šalia mažų pėdučių – didelės. Tarsi stiprus ir galingas vestų mažą ir silpną.
Liepos pabaigoje muziejuje gausiai susirinkusiems žiūrovams buvo pristatyti Skulptūriniai žaidimai. Tai jauno skulptoriaus Mindaugo Tendziagolskio dinaminių skulptūrų projektas Mobile Games. Kūrinį sudaro penki savarankiški judantys įvairių formų objektai, skirti įvairaus amžiaus lankytojams - vaikams ir suaugusiesiems - žaisti po vieną, dviese ar didesnėmis grupėmis. Iš nerūdijančių plieno vamzdžių sukurtos įdomaus techninio sprendimo skulptūros nėra pritvirtintos prie žemės ir leidžia savo jėgomis judėti į priekį arba suktis vietoje aplink savo ašį, suptis sūpuoklėse su keturiais ratais ir kt. Kad skulptoriaus kūrinys iš eskizų ir brėžinių virstų tuo, kuo yra, daug prisidėjo Dailės akademijos vadybininkės diplomantės Vaida Sikorskaitė ir Inesa Ivanova, ieškojusios ir suradusios rėmėjus.
Visi žaidimai buvo išmėginti, dalyvaujant autoriui. Jis sakė: “Gali atrodyti, kad aš eksperimentuoju savo kūnu ar sąmoningai rizikuoju. Ne, man rizikuoti savo ar kitų sveikata yra nuodėmė. Viskas būtinai turi būti apskaičiuota, kad niekas nesusižeistų. Kiekvienas neapskaičiavimas ir pasikliovimas sėkme man jau yra moraliai nepriimtinas. Ir tai tik mano moralumo klausimas, nes aš viską turiu išbandyti pats. Pavojingas meno kūrinys man yra nuodėmingas. Bet ar geras apskaičiavimas apsaugo nuo nuodėmės? Kas kelia pavojų man, nebūtinai kelia pavojų kitam. Lygiai taip pat, kas man pavojaus nekelia, kitam gali skaudžiai atsirūgti. Aš apsiriboju savo galimybėmis. Noriu apsieiti be kaskadininkų. Savo kūrybą noriu koncentruoti ties kūnu, jo judesiais ir galimybėmis, bet neeksperimentuodamas, nekeldamas jam pavojaus. Savisaugos instinktas kiekvienam parodo ribas. Žiūrovas pats turi apsispręsti, ar jam pakaks vaizdinio suvokimo, ar jis norės autoriaus patirtį suvokti savo kūnu. Šis kūrybos etapas išplaukia iš piemenų žaidimų. Piemenų žaidimai taip pat buvo žaidžiami atsižvelgiant į žaidėjo pajėgumą ir jo fizines galimybes, o kai kurie buvo reikalaujantys didelio fizinio pasirengimo. Jei žaislas ar žaidimas žaidėjui ne pagal galimybes, tai jis lieka žiūrovu. Tuo, žinoma, jis nėra prastesnis suvokėjas negu tas, kuris žaidžia. Aš tiesiog noriu išprovokuoti žiūrovą veiksmui. Kiekvienas apsisprendžia – pasiduoti provokacijai ar ne. Nekuriu aš tais kūriniais kokių nors prasmių apie uždarą ratą ar dar kažkokį ciklą. Man tai iš vaikystės atsineštas noras verstis per galvą, noras išbandyti save, savo ribas. Žinoma, neperžengiant savisaugos ribos. Mano žaidimas nėra tas žaidimas, kurio funkcijos treniruoja darbui ar gynybai. Nėra tai ir energijos pertekliaus išliejimas. Tai, išeinant iš šių idėjų, savęs realizavimas.
Aš neapsiriboju vien žaislu, kad ir plačiąja to žodžio prasme. Kūrinys gali neturėti nieko bendro su žaidimu, gali būti šiaip žmogaus kūnui pritaikyti dalykai. Bet būtinai susiję su psichologiniu ar fiziniu išmėginimu, žiūrovui sukeliantys asociacijas”.
Skulptūrinius žaidimus nesunku rasti. Jie išdėstyti prieš administracinį pastatą esančioje aikštelėje, prie seno obelų sodo. Per atidarymą visus juos išbandė vaikai ir suaugusieji. Žaidimai patiks ypač tiems, kurie išsiilgę gilių ir stiprių emocijų. Galima neribotą skaičių kartų verstis per galvą, skraidyti, suptis.
Atsisveikindami su modernaus meno muziejumi po atviru dangumi, pakalbinome jo įkūrėją ir direktorių Gintarą Karosą. Jis sakė: “Nuo pat vaikystės jaučiu nerimą pasitikdamas ir baigdamas kiekvieną dieną dėl praleisto laiko prasmingumo. Intuityviai žinau, kad savo buvimą žemėje turiu įprasminti kažkuo nekasdieniu ir nebuitišku, tuo, kas yra aktualu ne tik man ir ne tik šiandien. Taip gimė mintis sujungti gamtą su žmogaus intelektu, išreikštu meno kūriniuose. Taip atsirado pirmieji amžini ženklai – skulptūros – viename žemės lopinėlyje, kur visai neseniai buvo apleistas miškas ir pelkės. Geografinio Europos centro idėja tapo įprasminta universalia meno kalba. Žmonės surado naują erdvę savo vaizduotei ir atsakymų ieškojimams. Kuriu objektus, kurie vadinami landšafto skulptūromis. Jie yra netinkami parduoti, o skirti tam tikrai erdvei. Jų kalba minimali; valau nuo nereikalingų apnašų ir tuščiažodžiavimo. Man yra prasmingi iš pažiūros paprasti daiktai ir reiškiniai, kurie atspindi jų esmę”.
Tiems, kurie ketina aplankyti Europos parką, rekomenduojame atidėti visą dieną. Čia puikiai dera nuostabi gamta, menas, pramogos ir poilsis. Galima klaidžioti vienam, galima prisijungti prie ekskursijos, kurios vedamos lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Alkį ir troškulį galima numalšinti restorane, kuriame gausus lietuviškų nacionalinių valgių pasirinkimas. Taip pat yra suvenyrų praduotuvė ir Europos parko paštas. Čia galima įsigyti gražių Europos parko dovanų – puodelių, marškinėlių, šratinukų, pieštukų, molio ir medžio dirbinių su skulptūrų muziejaus simbolika. Pasiųstas atvirlaiškis su Europos parko pašto antspaudu – dovana ne tik filatelistams, bet ir puiki pramoga apsilankiusiems turistams.

Aldona KAČERAUSKIENĖ
Vilniaus rajonas

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija