| Kariai
aptarė savo problemas
Visoje Lietuvoje dar liko legendinių
Vietinės rinktinės karių branduolys, kurį sudaro daug patyrę vargo,
žiaurumų, kančių žmonės, susibūrę į Lietuvos vietinės rinktinės
karių sąjungą. Šios sąjungos narių tėra apie penkis šimtus. Dalis
karių pasiligoję, silpnos sveikatos, tad į suvažiavimą Kauno įgulos
karininkų ramovėje atvyko tie, kuriems leido sveikatos būklė.
Iškilmingai įnešamos LVRK sąjungos ir Lietuvos valstybės vėliavos.
Suvažiavimo delegatai gieda Lietuvos himną. Visi taria Vietinės
karių rinktinės maldos žodžius, o jos pabaigoje skamba tokie žodžiai:
Tu, Viešpatie, vienas žinai, kiek jų žuvo kario mirtimi kovoje
prieš baisų priešą bolševizmą, kovodami savo žemėje ir toli nuo
jos... Būk jiems gailestingas, Viešpatie, ir leisk džiaugtis amžinąja
laime ir amžinuoju gyvenimu. Amžinąjį atilsį suteik, Viešpatie,
visiems kariams, kurie paaukojo savo gyvybes už brangią mūsų tėvynę
Lietuvą... Šią maldą jau tradiciškai veda Vietinės rinktinės veteranas
Teofilis Pilka. Nėra tų, kurie žuvo prie Ašmenos, kurie sušaudyti
guli Aukštuosiuose Paneriuose. Nėra ir tų, kurie dar pernai dalyvavo
gyvųjų būryje, o šiemet juos pasišaukė Viešpats, ir jie baigė savo
žemiškąją kelionę. Karių atminimas buvo pagerbtas tylos minute.
Į delegatus kreipėsi Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas
mjr. Gediminas Reutas, sakydamas: Būdami jauni, paragavę gimnazijos
mokslų ar pradėję studijuoti, ar dirbdami žemės ūkio darbus atsiliepėte
į savo vadovo generolo Povilo Plechavičiaus kvietimą. Visada tikėjote
savo tauta.
Netrukus bus atidengtas memorialas Aukštųjų Panerių vietovėje. Dėkoju
jums už tai, kad mus, jaunus karininkus, galite ir dabar pamokyti,
patarti.
LLKS štabo viršininkas Vytautas Balsys, Vietinės rinktinės Valdybos
pirmininkas Antanas Paulavičius, 1941 m. birželio 23 d. sukilėlių
sąjungos pirmininkas Alfonsas Žaldokas, LPKTS Kauno skyriaus pirmininkas
Antanas Lukša įteikė jau po mirties Kario savanorio medalį Juozui
Andriuškevičiui. Apdovanojimą priėmė sukilėlio dukra Lina Andriuškevičiūtė-Dydienė.
Savo pranešime LVRKS vadovas kalbėjo, kad jau greitai turėtų iškilti
paminklas Aukštųjų Panerių vietovėje. Juk čia SS budeliai sušaudė
apie šimtą LVR karių. Ten jau pastatyti memorialai žydų aukoms.
Lenkai irgi pastatė paminklą Armijos Krajovos kariams. Tiems, kurie
mus šaudė ir dar, svarbiausia, užrašė, kad jie žuvo už tėvynę. Dėl
lėšų stokos statyba vyksta lėtai.
Birželio 23-iosios sukilėlių sąjungos vadovas A. Žaldokas sakė,
kad lietuviai pirmieji sukilo prieš Rusijos bolševikinį imperializmą,
kartu ir prieš nacių okupaciją. Buvo paskelbta laisva Lietuva. Tuo
pačiu buvo paneigtas bolševikų melas, kad Lietuva laisvu noru įstojo
į SSSR. Sukilėliai nuplovė gėdą nuo valstybės, kuri 1940 metais
nebuvo ginklu pasipriešinusi. Tuo tarpu LVR kariai tęsė Lietuvos
kariuomenės tradicijas, buvo tvirtas junginys, pasirengęs kovoti
ir ginti Lietuvą, tačiau nacių klasta sutrukdė tai padaryti. Dauguma
Vietinės rinktinės karių perėjo į rezistencinę kovą partizanų gretose.
A. Žaldokas pasidžiaugė, kad pavyko aukščiausiu lygiu įtikinti Lietuvos
ir Kauno valdžią atkurti Karmelitų kapines Kaune. Pagaliau nebus
išgarsinto poilsio parko, kurį sovietai buvo įkūrę 1958-1959 metais,
užvertę ir neperkėlę tūkstančius mirusiųjų palaikų.
Dabar laikas pagalvoti, kad ir LVR kariai atrastų sau vietą šitame
panteone. Mes 1996 metais galvojome, kad rezistencinė veikla yra
baigta. Deja, klydome. Ją, pasirodo, būtina tęsti. Todėl, sakė A.
Žaldokas, kviečiu jau šiandien pradėti kovą prieš blogį, užkirsti
jam kelią.
Kalbėjo Marijampolės skyriaus pirmininkas Petras Gražulis, LVRKS
sekretorius Stasys Gvildys, Stanislovas Bartulis ir kiti. Susirinkusieji
priėmė rezoliuciją. Joje be kita ko, sakoma, kad laisvė atgauta
netikėtai greitai, o visa kita žlugo. Visų lygių valdžia nenori
nieko reikiamai spręsti. Propaguojamas kosmopolitizmas ir kt.
* * *
Įdomu ir tai, kad visą meninę programą
parengė savo jėgomis Lietuvos vietinės rinktinės kariai. Pasirodė
Kauno vyrų ansamblis Trimitas (vadovas Jurgis Strazdas), eiles
skaitė marijampolietis Anūpras Moruzaitis bei kaunietis Antanas
Bobinas, akordeonu griežė ir dainavo Antanas Paulavičius. Vilniaus
LVRKS oktetas (vadovas Juozas Vanagas) padainavo puikių dainų, o
labiausiai patikusi Bartkaus patriotinė daina Aras privertė
ne vieną karį ir ašarą nubraukti.
Dar turi parako generolo P. Plechavičiaus kariai, jie ir dabar reikalingi
mūsų valstybės atgimimui.
Kazimieras DOBKEVIČIUS
Kaunas
© 2003 "XXI amžius"
|