Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 27 d.
Nr.65
(1169)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Darbai
Žvilgsnis
Kinas
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Į Gedimino kalną - keltuvu

Vilniečiai ir miesto svečiai Gedimino kalno viršūnę galės pasiekti keltuvu

Praėjusį ketvirtadienį po pietų sostinėje pradėjusiu veikti keltuvu į Gedimino kalną pirmieji pakilo premjeras Algirdas Brazauskas su žmona Kristina, lydimi kultūros ir užsienio reikalų ministrų, kultūros paveldo saugotojų, statybininkų, žurnalistų. A. Brazauskas minėjo, kad prieš statybos pradžią įvertinti įvairūs galimi keltuvai, tarp jų ir pakabintas ant troso, kad būtų galima kylant į Gedimino kalną iš aukštai apžvelgti Vilnių. Tačiau, pasak Premjero, pasirinktas pigiausias ir saugiausias variantas - Austrijos firmos “ABS Transportbahnen” bėginis keltuvas. Premjeras prisiminė, kad pernai Seime svarstant šių metų valstybės biudžeto projektą buvo siūlymų tam projektui skirtus 3,5 milijono litų panaudoti kitoms reikmėms, bet Vyriausybė apgynė savo siūlymą finansuoti šią statybą. Pasidžiaugęs, jog jo šalies firma greitai - per pusę metų - suprojektavo ir pastatė keltuvą Lietuvos istorinėje vietoje, Austrijos ambasadorius Lietuvoje Michaelis Švarcingeris pabrėžė, kad iš pirmo žvilgsnio šis įrenginys atrodo paprastas, bet tai labai modernus ir sudėtingas gaminys, sudėtingas jo valdymas.


Dinderio mušikai

Dabartinis lietuvių kalbos žodynas posakį „dinderį mušti“ aiškina kaip dykinėjimą, o „dinderiuoti“ – tuščiai barškėti, skambinti ir pan. Panašu, kad toks dinderio mušimas tapo daugelio labai aukštų politikų ir šiaip apsukrių veikėjų kone pagrindiniu užsiėmimu. Ypač prasidėjus naujam politiniam sezonui. Galima drąsiai sakyti, jog tas sezonas prasidėjo kur kas anksčiau – per pačius vasaros karščius, kai buvo išaiškinti (ar specialiai pakišti) net keli politiniai skandalai. Visų pirma milžiniški žemėtvarkininkų apetitai, pasisavinant ir pasidalijant po keliasdešimt žemės sklypų gražiausiose ir pelningiausiose Lietuvos vietose. Ištisa grupė Lietuvos diplomatų apkaltinama kyšininkavimu, nors kalbama, kad Valstybės saugumo departamento surinktoje medžiagoje apie tų diplomatų veiklą kyšininkavimas tebuvo tik šiaip sau – papildomas užmokestis už kur kas pavojingesnę veiklą svetimos valstybės naudai. Matyt, nereikia aiškinti kokios valstybės.