Pirmasis puslapis
Pasaulis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Darbai
Žvilgsnis
Kinas
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Istorijos vingiai

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Dinderio mušikai

Dabartinis lietuvių kalbos žodynas posakį „dinderį mušti“ aiškina kaip dykinėjimą, o „dinderiuoti“ – tuščiai barškėti, skambinti ir pan. Panašu, kad toks dinderio mušimas tapo daugelio labai aukštų politikų ir šiaip apsukrių veikėjų kone pagrindiniu užsiėmimu. Ypač prasidėjus naujam politiniam sezonui. Galima drąsiai sakyti, jog tas sezonas prasidėjo kur kas anksčiau – per pačius vasaros karščius, kai buvo išaiškinti (ar specialiai pakišti) net keli politiniai skandalai. Visų pirma milžiniški žemėtvarkininkų apetitai, pasisavinant ir pasidalijant po keliasdešimt žemės sklypų gražiausiose ir pelningiausiose Lietuvos vietose. Ištisa grupė Lietuvos diplomatų apkaltinama kyšininkavimu, nors kalbama, kad Valstybės saugumo departamento surinktoje medžiagoje apie tų diplomatų veiklą kyšininkavimas tebuvo tik šiaip sau – papildomas užmokestis už kur kas pavojingesnę veiklą svetimos valstybės naudai. Matyt, nereikia aiškinti kokios valstybės. Pagaliau „atskleistas“ aiškus nusikaltimas, kai keli teismų pirmininkai globojo kontrabandininkus. Tiesa, tai nebuvo jokia paslaptis, tačiau šis dalykas pridėjo nemažai populiarumo balų Prezidentui ir Prezidentūrai, ypač patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Remigijui Ačui, kuris, dar prieš prasidedant aukštųjų valdžios pareigūnų atostogų sezonui, pažadėjo, kad, šefui grįžus iš atostogų, ištrauksiąs iš stalčių dar ne tokių skandalų. Na, o užsigardžiavimui buvo paliktas V.Šustauskas ir jo tariami ryšiai su nusikalstamo pasaulio atstovais. Prezidentas, paprastai labai greitai reaguojantis į aiškiai specialiai sukeltus skandalus, į „patogių“ parlamentarų išdaigas visiškai nereaguoja. Užtat ėmėsi ryžtingai vykdyti savo patarėjo R.Ačo pažadą „ištraukti iš stalčių“ kur kas didesnių aferų tariamus kaltininkus. Aišku, tai visų pirma primityvus rinkimų kampanijos eilinio visuomenės dezinformavimo ir akių dūmimo eksperimentas. Vėl ištraukiant iš neokomunistų ir „Lukoil“ išlaikomų visokių borisovų ir uspaskichų bei vietinių prielipų bagažo „Mažeikių naftos“ privatizavimo aplinkybes. Vos grįžęs iš atostogų ir nuskubėjęs pasveikinti Visagino festivalio dalyvių, lyg tai būtų svarbiausias valstybės vadovo reikalas, Prezidentas išsikvietė generalinį prokurorą A.Klimavičių ir bemat po šio susitikimo generalinis nedviprasmiškai pareiškė, jog dėl „Williams“ kompanijos atėjimo baudžiamojon atsakomybėn bus patraukti eksministrai S.Kaktys ir R.Didžiokas. Didesnį absurdą sunku ir sugalvoti, bet Prezidentūra puikiai žino, jog nemažai visuomenės daliai jau iš pat pradžių Rusijos „Lukoil“ ir vietinių jo pagalbininkų bei samdytų „rašytojų“ pagalba sukurtas neigiamas „Williams“ įvaizdis tapo pagrindiniu R.Pakso koziriu ateinant į Prezidentūrą. Tuo koziriu bandoma lošti ir dabar. Generalinis prokuroras, nelaukdamas jokio teismo proceso dėl „Mažeikių naftos“ bylos, tuoj po pasitarimo su Prezidentu pasiskubino įvardyti „kaltuosius“ – du buvusius konservatorių ministrus ir vieną viceministrą. Tai buvo neregėtas akibrokštas: iš paties vyriausiojo teisėsaugininko išgirsti viešą kaltinimą žmonėms, kurių niekas dar nenuteisė. Bet žinant, kad daugelis dabar tvarkančiųjų nepriklausomos Lietuvos teisingumą buvo pagrindinis okupacinio režimo ir partijos ramstis, tuo nereikėtų nei stebėtis, nei piktintis. Apie tai tiesiai kalbėjo politologas Vytautas Radžvilas. Na, o Prezidento spaudos atstovo šnekos, jog Prezidentas liepęs generaliniam prokurorui nepolitikuoti dėl dirbtinai išpūstos „Mažeikių naftos“ bylos, tėra pigiausias prastos ekvilibristikos triukas. Juk pakankamai aišku, kad ši byla yra labiausiai politizuota, pirmiausia siekiant tokiu negarbingu lukošenkišku būdu išstumti iš politinės arenos konservatorius. Beveik aišku, kad valdančioji partija jau beveik nurašė savo koalicijos partnerius socialliberalus ir kurs naują koaliciją. Apie tai beveik atvirai kalbėjo ne kas kitas, o pats Česlovas Juršėnas, pareiškęs, kad būsimuosiuose rinkimuose pirmiausia remsis Rusų sąjunga ir „nepartiniais“, palaikančiais partiją. Taigi vėl atgaivinamas senas principas: „komunistų ir nepartinių blokas“. Tad aišku, jog socialliberalus tikriausiai pakeis prezidentiniai liberalai demokratai, kurie jau dabar vaidina labai rimtą politinę jėgą. Na, o savo „nepartiškumą“ Prezidentas dar kartą pademonstravo Liberalų demokratų partijos vasaros susibėgime. Beje, dėl generalinio prokuroro, tai keista, kad valdančioji dauguma nekalba apie jį, kaip apie kišeninį prokurorą, kaip buvo be paliovos trimituojama apie buvusį generalinį prokurorą K.Pėdnyčią. Ypač tą šnekėti mėgo nuteistasis seimūnas kyšininkas A.Butkevičius. Tai ir suprantama, K.Pėdnyčia ėmė domėtis kur kas didesne afera, pirmiausia Lietuvos laivyno išparceliavimu. Dabar apie tai nė žodeliu neužsimenama. O dėl to, kad generalinis prokuroras, STT vadovas V.Junokas ir būsimasis ambasadorius Ispanijoje Valstybės saugumo departamento vadovas M.Laurinkus staiga suskubo demaskuoti nusikaltėlius valdininkus ir diplomatus, irgi baltais siūlais siūtas aprėdas. Juk ne kam kitam, o Prezidento kompetencijai priklauso šių struktūrų vadovų skyrimas. Todėl ir buvo iškeltos viešumon kai kurių iešmininkų, bet, gink Dieve, ne pagrindinių aferistų ir jų užtarėjų „bylos“.
Šioje situacijoje labai keistai nuskambėjo tikriausiai nejučiomis prasprūdęs VSD vadovo leptelėjimas, kad su nusikalstamo pasaulio atstovais yra glaudžiai susiję kai kurie politikai. Nors jau kitą dieną vyriausiasis saugumietis „atitaisė“ šią savo klaidą, suvokęs ar kažkieno įspėtas, jog pasakė per daug. Tas atitaisymas įvyko ne veltui. Dabar Lietuvoje atsirado dar vieną pinigų kaulijimo įstaiga – lažybų punktai. Todėl galima drąsiai lažintis juose ne tik dėl sportinių varžybų rezultatų, bet ir dėl to, kad iš tų išreklamuotų korupcinių skandalų išeis didelis šnipštas. Niekas nubaustas nebus, nes, žvelgdamas į šias komedijas, faktiškas Lietuvos valdovas Premjeras tiktai atvirai šaiposi. Dėl viso pikto, Vyriausybė pakišo Seimui dar vieną „dinderį“ – vadinamąjį Tarnautojo elgesio kodeksą, kuriuo, anot vidaus reikalų ministro Virgilijaus Bulovo, turės vadovautis valstybės tarnautojai. Šio kodekso preambulėje tradiciškai tuščiažodžiaujama, jog, Seimui priėmus tą „kodeksą“, bus įtvirtintas „etiškos, lojalios ir garbingos tarnystės žmonėms“ principas. Tai kas gi sumanyta tame išreklamuotame kodekse? Ogi tai, kad už neetišką elgesį, korupciją ir panašius dalykus valstybės tarnautojas galės būti nubaustas pinigine bauda, kurios dydis – nuo vieno iki trijų minimalių gyvenimo lygių. Galima priminti, jog dabar minimalus gyvenimo lygis – 125 litai… Taigi valdžios pareigūnai, kuriems net kelios dešimtys tūkstančių litų tėra smulkmė, pagauti už rankos galės būti nubausti nuo 125 iki 375 litų bauda! Kaip kitaip, jeigu ne pasityčiojimu galima pavadinti tokį kodeksą. Tačiau, pasirodo, ir tai dar ne pati didžiausia bausmė „etiškos, lojalios ir garbingos tarnystės žmonėms“ pažeidėjams. Jiems gresia dar pastabos, papeikimai, griežti papeikimai… Tad štai kaip dabartinės valdžios dauguma demonstruoja savo tariamą principingumą. Bet ir tai dar ne viskas. Šis vidaus reikalų ministro išgirtas kodeksas, jeigu ir bus priimtas, negalios politikams, teisėjams ir prokurorams. Mat, pasirodo, politikų elgesio kodeksą rengia speciali Seimo darbo grupė. Jeigu toks ir bus parengtas, tai, galima neabejoti, jog bus labai panašus į tą, kurį jau pateikė Vyriausybė. Kitaip tariant – eilinis burbulas, mestas visuomenei apraminti, ypač prieš kitų metų rudens Seimo rinkimus.
Be abejo, bus išpūstas dar ne vienas panašus burbulas ir jų bus gana daug. Pirmuosius jau išpūtė Prezidentas ir generalinis prokuroras bei Vyriausybė. Pirmiausia iš tokių iniciatyvų ir kodeksų pasišaipė iš pradžių šiek tiek išsigandę valdininkai, tapę žemvaldžiais, ir apsiskandaliję korumpuoti diplomatai. Jie jau kreipėsi į teismus, pabrėždami nepažeidę jokių įstatymų ir nutarimų. Juos apsiėmė ginti garsiausi ir geriausiai apmokami advokatai. Ir, be abejonės, bylas laimės, net jeigu jos ir bus iškeltos. Paprasčiausiai nebus tradiciškai nustatyta nusikaltimų sudėtis. Vadinasi, vėl bus viskas užkonservuota, užglostyta, nes Lietuvoje kalčiausiais gali būti tiktai nepriklausantys valdančiajai partijai ir dabartiniam politiniam „elitui“. Tą aiškiausiai parodo Prezidento ir generalinio prokuroro inspiruojama „byla“ prieš buvusius konservatorių Vyriausybės ministrus. Kas davė šį politinio susidorojimo signalą, nesunku suvokti. Prezidentas ir generalinis prokuroras pasirinkti tik vykdymo įrankiais. Tie, kas juos padarė kišeniniais, puikiai žino, jog, vėl atkapsčius „Mažeikių naftos“ ir „Williams“ peripetijas, reikia užmaskuoti Premjero užmojus atiduoti strateginę bendrovę „Lietuvos dujos“ Rusijos „Gazprom“, kuris netrukus ims šokdinti visus Lietuvos dujų vartotojus, taip pat ir smulkiuosius. Daugeliui Lietuvos gyventojų tai atsilieps labai skausmingai. Kaip teigia nepriklausomi ekspertai, „Lietuvos dujų“ „pardavimas“ Rusijos koncernui kainuos Lietuvos vartotojams kasmet mažiausiai 50 milijonų litų, ir ta suma tolydžio didės. Aišku, joks prokuroras dėl to nedrįs net užsiminti. Juk kai kurie, ypač valdančiosios partijos veikėjai, kad ir ką jie darytų, yra neliečiami.

Petras KATINAS

© 2003 "XXI amžius"