Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 27 d.
Nr.65
(1169)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Pasaulis
Lietuva
Kultūra
Krikščionybė ir pasaulis
Darbai
Žvilgsnis
Kinas
Atmintis
Mums rašo
Nuomonės
Istorijos vingiai


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Juodojo kaspino mitai ir pasekmės

1988 metų rugsėjį, kai Sąjūdžio raumenys ėmė stebėtinai greitai kasdien stiprėti, sovietų propagandos aparatas suaktyvino dezinformacijos srautus. Tuo siekta daugelio tikslų, tačiau pats svarbiausias buvo nuneigti slaptojo suokalbio su nacionalsocialistine Vokietija egzistavimo faktą, peršant jau gerokai nuvalkiotus mitus apie sinchroniškai prasidėjusias ir pasibaigusias „taikias liaudies revoliucijas, nuvertusias fašistinius režimus” Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, apie tariamą „sovietų valdžios” atkūrimą, apie tai, kaip „fašistinė Vokietija” užpuolė Lenkiją, o „taiki“ Sovietų Sąjunga atsiėmė baltarusių ir ukrainiečių žemes. Apie tai, piktokai pakeiksnodama prancūzus ir anglus, rašė maskviškė „Pravda” 1988 m. rugsėjo 1 d., o diena kita vėliau nevienoda apimtimi atkartojo įvairaus kalibro „tiesos” visoje Sovietų Sąjungoje. Vieni populiaresnių išvestinių mitų buvo „liaudies seimo rinkimai” ir „išvaduotos lietuvių liaudies atstovų” kelionė iš raudonarmiečių divizijomis užtvindytos Lietuvos į Maskvą „prašyti”, kad okupuota Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungą.
Iš tikrųjų suokalbio scenarijus stebėtinai banalus ir gangsterių praktikoje dažnai naudojamas. Didžiausieji XX amžiaus karo nusikaltėliai Stalinas ir Hitleris su savo keturiais parankiniais 1939 m. rugpjūčio 23 d. Maskvoje sudarė ypač slaptą nusikalstamą suokalbį – pasidalijo Rytų Europą. Hitleris dalyvavo neakivaizdžiai – naudojosi ryšių paslaugomis. Lietuva ir vakarinė Lenkijos dalis turėjo atitekti Vokietijai, o Sovietų Sąjungai – Suomija, Estija, Latvija, Besarabija ir rytinė Lenkijos teritorija, tarp jų – ukrainiečių ir gudų žemės. Planas buvo įgyvendintas be nukrypimų. Vokietija pirmoji įsiveržė į Lenkiją. Tiesą pasakius, vienas Vermachto generolas įsikarščiavęs užėmė Lvovą, kuris turėjo atitekti sąjungininkams rusams. Teko skubiai atsitraukti. Po to jau nukraujavusiai Lenkijai į nugarą smogė sovietai. Abu agresoriai, jungtinėmis pastangomis sutriuškinę Lenkiją, tų pačių metų rugsėjo 28 dieną pasirašė „Draugystės ir sienų sutartį” vienu konfidencialiu ir dviem slaptais protokolais. Šį kartą Lietuva buvo išmainyta į Liublino ir dalį Varšuvos vaivadijų. Vokiečiai pasiliko sau Sūduvos kraštą, kurį vėliau pardavė rusams už 7,5 mln. dolerių auksu.