| Britų
mokslininko mirtis gali turėti įtakos Didžiosios Britanijos politinei
situacijai
|
Britų mokslininkas Deividas
Kelis |
|
Premjerą Tonį Bleirą užgriuvo didžiausios
problemos per visus šešerius vadovavimo ministrų kabinetui
metus
EPA-ELTA nuotraukos
|
Sausio 28-ąją JAV prezidentas
Dž.Bušas Kongrese skaitė kasmetį pranešimą apie padėtį šalyje. Pagrindine
šio pranešimo tema tapo S.Huseino režimo keliama grėsmė bei galimas
amerikiečių atsakas. Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjeras T.Bleiras,
britų slaptųjų tarnybų surinktais duomenimis, dar 2002-ųjų rugsėjį
tvirtino neva Irakas pajėgus be jokios kitos valstybės pagalbos
per penkerius metus sukurti branduolinį ginklą, o įsikišus kokiai
nors kitai šaliai, šis procesas tetruktų vos metus ar dvejus. Tačiau
ir neturėdamas branduolinio ginklo Irakas kelia grėsmę ne tik Persijos
įlankos šalims, Turkijai, Graikijai ir Izraeliui, bet ir Kipre dislokuotiems
britų kariams. Cheminio ar biologinio ginklo S.Huseinas esą galėtų
griebtis net per 45 minutes.
T.Bleiro pranešimas parlamente privertė JT Saugumo Tarybą 2002 m.
lapkričio 8-ąją priimti 1441 rezoliuciją, kuri įpareigojo Irako
vadovybę nedelsiant įsileisti JT pareigūnus ir per 30 dienų pateikti
dokumentus apie draudžiamų tipų ginklų kūrimą. S.Huseinas dvylikos
tūkstančių puslapių deklaraciją suspėjo pateikti laiku, tačiau joje
nė žodžiu neužsiminta apie masinio naikinimo ginklus. Du mėnesius
Irako teritorijoje dirbę JT inspektoriai neaptiko nei masinio naikinimo
ginklų slėptuvių, nei jo gamybai būtinų komponentų saugyklų. Nebuvo
rasta ir iki 1991-ųjų Irake buvusių nuodingųjų medžiagų bei infekcinių
ligų sukėlėjų atsargų. Bagdadas teigė, kad jas jau seniai sunaikino,
tačiau to įrodyti arba nesugebėjo, arba paprasčiausiai nenorėjo.
Irako ir Nigerio sandėrio
nebuvo
Amerikiečių nuomonė, kad pulti
Iraką būtina, itin sustiprėjo po vasario 5-ąją JT Saugumo Taryboje
perskaityto JAV valstybės sekretoriaus K.Pauelo pranešimo. K.Pauelas
pateikė palydoviniu ryšiu užfiksuotų įtartinų Irako objektų fotografijų
ir mikrobiologinių laboratorijų piešinių. Tąkart nebuvo užsiminta
apie S.Huseino mėginimus įsigyti branduolinio ginklo gamybai būtino
urano vienoje iš Afrikos valstybių Nigeryje. Tuo tarpu ne vienas
oficialus asmuo šią informaciją pateikė kaip nenuginčijamą patvirtinimą,
jog būtina griebtis karinių veiksmų.
Vėliau atlikta kruopšti nepriklausomų ekspertų analizė parodė, kad
neva slaptą Nigerio ir Irako sandėrį patvirtinantys dokumentai viso
labo tebuvusi klastotė. Pavyzdžiui, vienas pateiktų dokumentų buvo
pasirašytas buvusio Nigerio užsienio reikalų ministro, kuris iš
tiesų šį postą paliko daugiau nei prieš dvejus metus. Kitame dokumente
buvo suklastotas Nigerio prezidento M.Tandži parašas. Tad nejaugi
britų ir amerikiečių slaptosios tarnybos neatliko dokumentų ekspertizės?
Na, o nenorėję savo pavardžių skelbti JAV slaptųjų tarnybų pareigūnai
žiniasklaidos atstovus tikino, kad šiuos dokumentus perdavė trečioji
šalis, Italija. Italijos žvalgyba ,,Sismi tokius gandus skubėjo
paneigti. Netrukus paaiškėjo, jog JAV ambasados atstovams juos pateikė
italų žurnalistė E.Burba. Dienraštis, kuriame ji dirbo, šią medžiagą
spausdinti atsisakė, abejodamas jos patikimumu.
Skandalingoji BBC laida
ir jos pasekmės
Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje
gegužės 29-ąją kilo dar vienas su slaptąja informacija apie Iraką
susijęs skandalas. BBC žurnalistas E.Hiliganas radijo laidoje paskelbė,
kad premjero T.Bleiro kalbos, esą Irakui tereikia vos 45 minučių
cheminiui bei biologiniui ginklui panaudoti, toli gražu neatitinka
tikrovės. E.Hiliganas teigė informaciją gavęs iš patikimo šaltinio.
Premjero T.Bleiro atstovas spaudai netruko pareikalauti viešo BBC
atsiprašymo, kurio taip ir nesulaukė. Birželio 19-ąją viename parlamento
komitetų kalbėjęs žurnalistas atsisakė įvardyti, kas yra tas slaptasis
informatorius. Jis tik paminėjo, kad tai gana aukštas pareigas užimantis
asmuo, puikiai susipažinęs su žvalgybos gautais duomenimis apie
Irako ginkluotę.
Netrukus vienas po kito Londono laikraščiai ėmė skelbti sužinoję
tą slaptąjį informatorių. Pasak pranešimų, tai mikrobiologas D.Kelis,
ankščiau dirbęs JT inspektoriumi Irake bei konsultavęs vyriausybę
masinio naikinimo ginklų klausimais, o dabar talkinantis Gynybos
ministerijai. D.Kelis esą pats pranešęs savo tiesioginiams viršininkams
apie pokalbį su E.Hiliganu, likus savaitei iki sensacingosios laidos.
D.Kelis teigė laidoje atpažinęs savo paties mintis, tačiau neigė
žurnalistui suteikęs informacijos apie slaptųjų tarnybų veiklą.
BBC ir tada nepatvirtino, kad šis žmogus bendravo su E.Hiliganu.
Liepos 15-ąją D.Kelis buvo pakviestas į parlamentą. Susirinkusieji
pamatė nedidelio ūgio vyriškį, kuris kalbėjo taip tyliai, jog teko
ne kartą prašyti jį kalbėti kiek galima garsiau ir net išjungti
triukšmingą oro kondicionavimo sistemą. D.Kelio apklausą televizija
transliavo tiesiogiai. Mikrobiologas pasakojo su žurnalistu E.Hiliganu
susitikęs tris kartus. Pirmasis susitikimas įvykęs prieš žurnalisto
kelionę į Iraką šios šalies vyriausybės kvietimu - D.Kelio buvo
prašoma patarimų kelionei. Kitų dviejų susitikimų metu daugiausia
kalbėta apie kelionės rezultatus. D.Kelis teigė nesuteikęs slaptos
informacijos, kurios, beje, ir neturėjęs. Jo turėta JT inspekcijos
medžiaga nebuvusi valstybės paslaptis. Parlamente D.Kelis du kartus
pabrėžė tvirtai tikėjęs, kad Irakas kelia grėsmę kaimyninių valstybių
bei Jungtinės Karalystės saugumui. Į klausimus, ar nemano, kad Gynybos
ministerija be reikalo paviešino jo asmenybę ir ar nelaiko savęs
nepelnytai nukentėjusiu, mokslininkas atsakė tai priimantis kaip
neišvengiamą būtinybę.
Savižudybė
Po dviejų dienų Didžiosios Britanijos
premjeras T.Bleiras išskrido į Vašingtoną. JAV Kongrese jo laukė
pats aukščiausias apdovanojimas Auksinis medalis. Tokį apdovanojimą
iki šiol buvo gavęs vienintelis britas V.Čerčilis. Dėkodamas už
jam suteiktą garbę, T.Bleiras pabrėžė, kad Didžioji Britanija ir
JAV kovoja ne tam, kad taptų pasaulio valdovėmis. Kovojama, kad
būtų užkirstas kelias bet kokioms religinio fanatizmo atmainoms.
T.Bleiras atmetė kaltinimus dėl suklastotų žvalgybos duomenų. Pasak
jo, net jei ir buvo klysta, svarbiausia, jog likviduotas režimas,
atnešęs itin daug aukų. Britų premjeras pareiškė tikįs, kad istorija
pateisins sąjungininkų karinius veiksmus Irake.
Vizitas Vašingtone turėjo tapti T.Bleiro triumfo žygiu, tačiau taip
neatsitiko. Skrydžio į Vašingtoną metu Didžiąją Britaniją sukrėtė
Oksfordo apylinkėse įvykusi tragedija.
Liepos 17-osios popietę D.Kelis išėjo iš namų, pasakęs žmonai, kad
eina pasivaikščioti. Tokie pasivaikščiojimai neretai tęsdavosi keletą
valandų, nes mokslininkas mėgdavo užsukti į pakelėje esančią užeigą
palošti kortomis. Kaimynai jį laikė kukliu ir doru piliečiu, daugelis
apie D.Kelio veiklą sužinojo tik iš televizijos reportažų.
Kitą rytą policijos pareigūnai rado D.Kelio lavoną. Žiniasklaidai
buvo pranešta, kad mokslininkas nusižudė persipjaudamas kairiosios
rankos venas. Šalia lavono buvo rastas peilis ir stipraus poveikio
nuskausminamųjų buteliukas.
Trumpas T.Bleiro triumfas
gali virsti vyriausybės krize
Premjeras T.Bleiras apie D.Kelio
mirtį sužinojo pakeliui į Tokiją. Japonijos sostinėje vykusios spaudos
konferencijos metu, vienam žurnalistui paklausus, ar krauju susitepęs
rankas premjeras neturėtų atsistatydinti, T.Bleiras išbalo ir nieko
neatsakė. Didžiosios Britanijos konservatorių lyderis D.Smitas paragino
premjerą kuo greičiau grįžti į tėvynę ir sušaukti neeilinę parlamento
sesiją. Pats premjeras neigia galimas permainas ministrų kabinete
ar savo atsistatydinimą, kurio norėtų politiniai oponentai.
D.Kelio mirties aplinkybes tirianti lordo B.Hatono komisija žada
apklausti ne tik premjerą, bet ir Didžiosios Britanijos gynybos
ministrą. Tuo tarpu BBC ir jai atstovaujantis E.Hiliganas tvirtina
teisingai pateikę iš mokslininko gautą informaciją, o esą parlamente
šis pateikęs tikrovės neatitinkančius duomenis. Turimus pokalbių
įrašus žadama pateikti tik teismui.
Sunku pasakyti, kas kalčiausias dėl D.Kelio mirties. Ekspertas patyrė
milžinišką spaudimą paviešinus jo asmenybę, juo domėjosi ne tik
tiesioginiai viršininkai, bet ir žiniasklaida bei politikai. Artimieji
sako, kad D.Kelis paskutinėmis gyvenimo dienomis buvo kankinamas
didžiulės depresijos. Tačiau kol kas dar nėra aišku, kas paskatino
jį griebtis peilio. Mokslininkas nepaliko jokio priešmirtinio laiško,
o iš jo elektroninio pašto dėžutės kelios valandos prieš mirtį išsiųsti
laiškai taip pat neatskleidžia ketinimų pasitraukti iš gyvenimo.
Mirties aplinkybes tirianti byla bus paini, tiesa, teisėjas lordas
B.Hatonas žada ją išnagrinėti kuo greičiau.
2004-ųjų rugpjūtį, metais ankščiau nei planuota, savo postą paliks
britų žvalgybos ,,MI-6 vadovas R.Dialavas. Žiniasklaida šį atsistatydinimą
sieja su vadinamuoju Irako dosjė bei D.Kelio mirtimi. Po pastarųjų
skandalų britai ėmė mažiau pasitikėti vyriausybe bei slaptosiomis
tarnybomis. Patylomis kalbama, kad žiniasklaidos atstovams D.Kelį
nurodė Gynybos ministerijos pareigūnai, nusprendę paaukoti savo
bendradarbį, kurio tikslios pareigos tebelaikomos paslaptyje. BBC
ir vyriausybės atstovai vieni kitų adresu negaili aštrios kritikos,
įvairiausių kaltinimų bei raginimų atsistatydinti tiek premjerui,
tiek ir BBC vadovui.
Be jokių abejonių, premjerą T.Bleirą užgriuvo didžiausios problemos
per visus šešerius vadovavimo ministrų kabinetui metus. Vyriausybės
veiksmus šiandien kritikuoja ne tik politiniai oponentai, bei ir
radikalesnių pažiūrų leiboristai. Todėl jei T.Bleiras nesugebės
pakreipti situacijos savo naudai, rugsėjo mėnesį vyksiančiame leiboristų
suvažiavime gali įvykti šios partijos skilimas.
Gražina MINKAUSKAITĖ
© 2003 "XXI amžius"
|
