Pirmasis puslapis
Ora et labora
Valstybė ir Bažnyčia
Katalikų bendruomenėse
Darbai
Ūkis
Istorijos vingiai
Mums rašo
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Panevėžio vyskupijoje

Anykščių dekanate

Šventė 500-ąjį jubiliejų

Seniūnas Valentinas Neniškis džiaugiasi sutikęs savo pirmąją mokytoją 80-metę Anelę Dubietienę, atvykusią į jubiliejų iš Vilniaus rajono, Riešės. (Svėdasuose mokytoja išdirbo daugiau kaip 40 metų.)

Anykščių rajono meras Darius Gudelis tautinę juostą užriša ilgamečiam Svėdasų parapijos klebonui, dabartiniam Kupiškio dekanui kanauninkui Vladui Rabašauskui

Svėdasai. Senoliai sakydavo, kad tie, kas per Žolinę nesueina draugėn, nesusitinka, bus „biedni“. Jeigu šia išmintimi tikėsime, tai svėdasiškiai turėtų būti labai turtingi. Rugpjūčio 15-ąją ir 16-ąją miestelyje šurmuliavo minios žmonių. Buvo minimos prasmingos - 500-osios miestelio metinės. Būtent 1503 m. rugpjūčio 15-ąją, patvirtinant žemės nuosavybės teises bajorui M. Grinkevičiui Užpalių krašte prie Svėdasų kelio, buvo pirmą kartą paminėtas Svėdasų vietovardis.

Net keturios parodos

Būta daug renginių. Ir vietiniai žmonės, ir atvykę svečiai turėjo progą apžiūrėti net keturias parodas. Kultūros namų vestibiulyje fotografijų parodą „Gaudžia Alaušo varpas“ parengė fotomenininkas vilnietis Vytautas Ylevičius. Bibliotekos meno galerijoje buvo atidaryta svėdasiškių tautodailininkų ir profesionalių menininkų Karolio Širvinsko, Romualdo Tarabildos, Juozo Davainio, Donato Šilinio, Vaclovo Merkio, Rūtos Mackevičiūtės-Smalskienės, Jono Kasčio, Linos Kastytės-Macaitienės, Broniaus Grižo darbų paroda. Taip pat bibliotekoje atidaryta vaikų piešinių paroda „Mano Svėdasai“ ir iš privačių kolekcijų parengta senų fotografijų apie Svėdasus paroda. Šios parodos dar veiks kurį laiką.

Svėdasai ir svėdasiškiai pagerbti bažnyčioje

Jubiliejaus minėjimas prasidėjo per Žolinę Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo septyni dvasininkai, susiję su Svėdasų kraštu: Svėdasų parapijos klebonas kun. Rimantas Kaunietis, šešiolika metų čia kunigavęs, gerai visiems pažįstamas dabartinis Kupiškio dekanas kanauninkas Vladas Rabašauskas, kurį laiką parapijoje kunigavęs karo kapelionas kapitonas kun. Jonas Tamošiūnas, Salako, Degučių ir Švedriškių parapijų (Zarasų r.) klebonas kun. Vidas Juškėnas, svėdasiškis Kauno Palemono parapijos vikaras salezietis kun. Ričardas Banys, buvęs Vyžuonų parapijos klebonas, dabar Utenos Dievo Apvaizdos parapijos klebonas kun. Henrikas Kalpokas, ne kartą aukojęs šv. Mišias Svėdasuose, Pabiržės Švč. Trejybės parapijoje kunigaujantis kanauninkas jubiliatas Antanas Balaišis, kuris kartu su kitais geros valios žmonėmis prieš kurį laiką ėmėsi atstatyti sovietinių ateistų išgriautą Juozo Tumo-Vaižganto motinos kapo antkapinį paminklą Svėdasų kapinėse. Klebonas kun.R.Kaunietis bei pamokslą sakęs kapelionas kun. J.Tamošiūnas linkėjo vieningai darbuotis savo kraštui, išsaugoti tautinį savitumą, siekti dorybės, vienybės, būti uoliais katalikais ir gražiais darbais ženklinti krašto gyvenimą. Jaunuoliai įnešė į bažnyčią Svėdasų vėliavą, kurios centre išsiuvinėtas vilniečio dailininko Rolando Rimkūno sukurtas ir praėjusių metų pabaigoje prezidento Valdo Adamkaus patvirtintas herbas. Vėliavą su herbu – Vaižganto aprašytu „Pragiedruliuose“ Alaušo varpu – pasiuvo Grikiapelių kaime gyvenanti tautodailininkė Egidija Miškinienė. Vėliavą pašventino kan. V.Rabašauskas.
Iš bažnyčios žmonės patraukė Nepriklausomybės paminklo link. Grojant anykštėnų pučiamųjų orkestrui, šauliai iškėlė miestelyje trispalvę, o šventės dalyviai turėjo progos apžiūrėti Svėdasų vėliavą, stabtelėti prie jubiliejui skirto didžiulio akmens.

Apdovanojimai, sveikinimai...

Prisipirkę lauktuvių, svėdasiškiai ir jų svečiai rinkosi į kultūros namų salę. Tarp svečių galėjai matyti Seimo narius prof. Vytautą Landsbergį, Rasą Juknevičienę, Antaną Baurą, rajono merą Darių Gudelį, vicemerą Sigitą Obelevičių, aktorius Tomą Vaisietą, Ferdinandą Jakšį, fotomenininkus Oną Pajėdaitę, Vytautą Ylevičių, etnologę Gražiną Kadžytę, garsųjį alpinistą Vladą Vitkauską, Vaižganto giminaitę kaunietę medikę Ireną Nakutytę-Bartusevičienę, rašytoją Kazį Almeną, žurnalistą ir gamtininką Leonardą Grudzinską ir kitus.
Scenai skendint žvakių šviesoje, karaliaus Mindaugo žodžiais iš Justino Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“, poetų Antano Baranausko, Antano Vienažindžio ir kitų eilėmis kreipėsi aktorius T.Vaisieta. Svėdasų istorijos faktus, datas apžvelgė, garsinusių Svėdasus Lietuvoje žmonių pavardes išvardijo Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojas Raimondas Guobis. Renginio vedėjai - Svėdasų J.Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Žėrutė Semaškienė ir Anykščių kultūros rūmų režisierius Erikas Druskinas į sceną pakvietė Svėdasų „šeimininką“ – seniūną Valentiną Neniškį ir Anykščių rajono merą D.Gudelį. Meras juokais paskelbė Svėdasus, - kurie senesni ne tik už Anykščius, bet ir už gerai žinomą Rusijos miestą Sankt Peterburgą, - Anykščių rajono „sostine“, o vadovavimo rajonui vairą perdavė seniūnui V.Neniškiui. Meras pasidžiaugė, kad miesteliui pagražinti, patvarkyti iš rajono biudžeto buvo skirta ketvirtis milijono litų ir pinigai sėkmingai panaudoti. Meras įteikė padėkas nemažam būriui kraštą garsinančių žmonių.
Tautodailininkė Aušra Petniūnaitė išaudė progines juostas, kurios buvo skirtos nusipelniusiems krašto žmonėms ir svečiams: Jotkonių kaimo gyventojui, netrukus pažymėsiančiam garbingą šimtmetį, Pranui Motiejūnui, kanauninkams V.Rabašauskui ir A.Balaišiui, aktoriams T.Vaisietai ir F.Jakšiui, Seimo nariui prof. V. Landsbergiui, fotomenininkui V.Ylevičiui.
Prof. V.Landsbergis sakė, kad nuo vaikystės dienų jaučia meilę ir pagarbą Vaižgantui, jo kūrybai, tad dabar mielai užsuko į Vaižganto gimtąjį kraštą. Svečią sužavėjo jauki bažnyčia, jis pagyrė svėdasiškius, kad jubiliejaus minėjimą sujungė su Žoline. „Dėl tos Žolinės įteisinimo kaip valstybinės šventės buvau šiek tiek „kaltas“ ir aš“, - kalbėjo buvęs Seimo Pirmininkas.
„Myliu Vaižgantą, myliu Malaišius ir visus svėdasiškius“, - taip trumpai ir aiškiai pasakė fotografas V.Ylevičius. Nuoširdžius sveikinimo žodžius tarė Vilniaus anykštėnų sambūrio pirmininkas Antanas Gudelis, iš Svėdasų krašto kilęs mokslininkas ir literatas dr. Juozas Lapienis, Seimo narys A.Baura, kanauninkai V.Rabašauskas ir A.Balaišis. Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis perskaitė šalies prezidento Rolando Pakso sveikinimą, o ministro pirmininko Algirdo Mykolo Brazausko sveikinimą perdavė premjero patarėjas Algirdas Vapšys, įteikęs Premjero padėkas seniūnui V.Neniškiui ir jo pavaduotojui Jonui Matuliauskui, svėdasiškiui aktoriui F.Jakšiui, dr. J.Lapieniui. A.Brazauskas seniūnijai dovanojo dailininko Adomo Varno išeivijoje 1952 metais nutapyto paveikslo su Mindaugo karūnavimo vaizdu kopiją. Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas J.Dingelis draugijos padėkos raštais už tėvynės gėrio ir grožio idėjų puoselėjimą, visuomenės kultūros ir bendruomeniškumo ugdymą apdovanojo Svėdasų bibliotekininkes Eleną Bublienę ir Violetą Gliaudelienę, girininką Donatą Tuską, šios draugijos Svėdasų skyriaus vadovę Aldoną Širvinskienę ir kitus svėdasiškius.
Pasveikinti svėdasiškių atvyko Rokiškio rajono Kamajų seniūnas Vytautas Vilys, Troškūnų seniūnė, buvusi svėdasiškė Janina Dilienė, debeikiečių bendrijos vardu sveikino viena anykštėnų Krikščionių demokratų partijos lyderių Aldona Daugilytė, dainą gimtinės žmonėms dovanojo Kauno kolegijos dėstytoja poetė Aušrinė Peleckienė.
Renginyje nepamiršta padėkoti rėmėjams ir visiems, kurie kuo nors prisidėjo prie miestelio tvarkymo, gražinimo...

Tradiciniai „Vaižganto skaitymai“

Nuo 1991-ųjų Svėdasuose organizuojami „Vaižganto skaitymai“. Nebuvo pažeista tradicija ir šią vasarą. Lankytasi Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose, Svėdasų krašto muziejuje Kunigiškių kaime. Vakarop susirinkta į Svėdasų J. Tumo-Vaižganto vidurinės mokyklos stadioną. Čia savo kūrybą skaitė literatai J.Lapienis, Donatas Šilinis, skambėjo T.Vaisietos skaitomi posmai, toli skardėjo Svėdasų ir Kurklių kaimo kapelų atliekamos melodijos.

Prisimintos rezistencijos aukos

Yra Svėdasuose vieta, kur stūksojo kagėbistų ir stribų būstinė. Šalia to namo ant grindinio 1945-1952 metais buvo išmetami išniekintų nukautų partizanų ir jiems prijaučiančių svėdasiškių kūnai. Tą krauju aplaistytą vietą dabar ženklins paminklas iš lauko akmenų. Rugpjūčio 16-ąją, susirinkus šauliams, miestelio visuomenei, svečiams, paminklą pašventino klebonas kun. R.Kaunietis. Tas neramias pokario dienas prisiminė buvęs mokytojas, dabar ūkininkaujantis Čiukų kaime, Tautvydas Kazlauskas. „Kodėl taip buvo niekinami žmonės, kodėl budeliai net ir mirusiems neduodavo ramybės? Matyt, todėl, kad jautė artėjant savo galą, juto, kad teisybė, laisvė vis tiek nugalės, todėl taip barbariškai ir elgėsi su savo aukomis“, - kalbėjo T. Kazlauskas, išreiškęs įsitikinimą, kad tokie kraupūs įvykiai nebepasikartos, o kovotojų atminimas niekuomet neišblės. Anykščių rajono vicemeras S.Obelevičius pasidžiaugė, kad tarp linksmybių nepamiršta pagerbti rezistencijos aukų. Muziejininkas R.Guobis perskaitė partizano Alberto Milčiuko–Tigro eilėraščius, rašytus bunkeryje. Po maldos tolyn nuskriejo giedamų „Lietuva brangi“, „Marija, Marija“ ir kitų giesmių melodijos.

Kareiviška košė, knygos, diskoteka...

Pasivaišinę kareiviška koše, svėdasiškiai vėl rinkosi į kultūros namus. Čia vyko iš Svėdasų krašto kilusio išeivijos rašytojo, vertėjo ir knygų leidėjo Stepo Zobarsko knygos „Ganyklų vaikai“ pristatymas, susitikimas su „Žaros“ leidyklos darbuotojais, vaikų ir jaunimo literatūros žinovu prof. Vincu Auryla, S. Zobarsko kūrybos puoselėtoju, besirūpinančiu jo knygų leidimu kun. Jonu Kastyčiu Matulioniu, Aulelių specialiosios internatinės mokyklos pedagogu lietuviškų elementorių vaikams autoriumi Juozu Danilavičiumi.
Prie Alaušo ežero vyko jaunimo diskoteka.

Vytautas BAGDONAS

© 2003 "XXI amžius"