Atnaujintas 2003 m. rugpjūčio 29 d.
Nr.66
(1170)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Ora et labora
Valstybė ir Bažnyčia
Katalikų bendruomenėse
Darbai
Ūkis
Istorijos vingiai
Mums rašo
Lietuva
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Viltį ir entuziazmą skleidžianti Kazachstano Bažnyčia

Nepamirštama akimirka: Šventąjį Tėvą, kuris lankėsi Kazachstane 2001 metų rugsėjį, pasitinka šios šalies prezidentas Nursultanas Nazarbajevas

EPA-ELTA nuotrauka

Kardinolas Andželas Sodanas (dešinėje) apsilankė Karagandos musulmonų mečetėje

Laukiant tarpkonfesinio susitikimo Astanoje

Prisiminti ir plačiau aptarti gegužės mėnesį vykusį Vatikano valstybės sekretoriaus kardinolo Andželo Sodano vizitą Kazachstane paskatino pranešimai apie po kelių savaičių, rugsėjo 23-24 dienomis, šios posovietinės Vidurinės Azijos valstybės sostinėje Astanoje įvyksiantį unikalų tarptautinį religinių lyderių susitikimą, siekiant pabrėžti, kad visos religijos turi bendradarbiauti taikos labui šių dienų konfliktų kupiname pasaulyje. Dabar įvairios religinio ekstremizmo grupės, ypač atstovaujančios islamo fundamentalistinei ideologijai, stengiasi pabrėžti „civilizacijų sandūrą“ ir išnaudoja esančius religijų skirtumus, didindamos priešiškumą joms, todėl būsimasis Astanos kongresas bandys ieškoti įvairių religijų sąlyčio taškų ir toliau stiprinti jų dialogą.
Surengti tokį susitikimą pasiūlė Kazachstano prezidentas Nursultanas Nazarbajevas per savo vasario mėnesį vykusį apsilankymą Vatikane ir sulaukė popiežiaus Jono Pauliaus II pritarimo. Tai buvo jau trečiasis abiejų lyderių susitikimas nuo 1991 metų, kai Kazachstanas įgijo nepriklausomybę po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. N.Nazarbajevas nuolat pabrėžia ypatingą „eurazinį“ Kazachstano valstybės pobūdį tiek religine, tiek etnine prasme. Iš beveik 17 milijonų šalies gyventojų apie 8 mln. yra musulmonai, 6 mln. – stačiatikiai, 360 tūkstančių (apie 2 proc. visų gyventojų) – katalikai ir dar apie 40 įvairių religinių bendruomenių atstovai. Pagal etninę sudėtį 46 proc. yra kazachai, 35 proc. – rusai, 5 proc. – ukrainiečiai ir daugybė kitų tautinių grupių atstovų.
Tikimasi, kad būsimajame Astanos susitikime dalyvaus žymūs krikščionybės, islamo, judaizmo, budizmo, induizmo, taoizmo, šintoizmo ir kitų religijų dvasiniai vadovai. Šventojo Sosto delegacijai paskirtas vadovauti buvęs Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Jozefas Tomkas. Astana tokiam susitikimui yra visai tinkama vieta, nes, nepaisant Kazachstane egzistuojančios religinės ir etinės įvairovės, ši šalis, ko gero, yra vienintelė regione, kurioje pastaruoju metu nebuvo iškilusių tokio pobūdžio konfliktų.
Ne veltui Šventasis Tėvas, kuris lankėsi Kazachstane 2001 metų rugsėjį, atvykęs į Astaną galėjo pareikšti: „Iš Kazachstano, šalies, kuri yra įvairios etninės ir religinės priklausomybės žmonių darnaus sugyvenimo pavyzdys, aš noriu pabrėžtinai kreiptis į visus, krikščionis ir kitų religijų išpažinėjus, kad jie bendradarbiautų kurdami pasaulį, kuriame nebūtų prievartos, pasaulį, kuriame būtų gerbiama gyvybė, stiprėtų teisingumas ir solidarumas. Neturime leisti, kad praeities nesutarimai sąlygotų dar didesnį pasidalijimą. Religija niekas negali piktnaudžiauti skatindami konfliktus“.
Verta prisiminti, kad šiuos žodžius Popiežius pasakė praėjus vos kelioms dienoms po tragiškų 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių Niujorke ir Vašingtone. Tuomet Jonui Pauliui II buvo patariama atsisakyti jau anksčiau suplanuotos kelionės į Kazachstaną, žinant įtemptą padėtį regione, ypač kaimyniniame Afganistane, kur veikė „Al Qaedos“ teroristų grupuotės. Popiežius, žinodamas savo, kaip pasaulinio taikos šauklio, autoriteto reikšmę, to vizito neatšaukė, ir jo sėkmė nekėlė jokių abejonių. „Aš kviečiu krikščionis ir musulmonus kartu melsti Dievą Visagalį, kurio vaikai mes visi esame, kad įsivyrautų pasaulyje didžiausias taikos gėris, - kalbėjo Jonas Paulius II Astanoje prieš dvejus metus. – Tegul tautos, stiprinamos dieviškosios išminties, kuria meilės kultūrą, kurioje nebūtų vietos neapykantai, diskriminacijai ir prievartai“.

Reikšmingi pokyčiai šalies bažnytinėje struktūroje

Paprastai Popiežiui keliaujant į užsienį kartu vyksta ir jo artimiausias padėjėjas, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas A.Sodanas. Tačiau dėl anuomet buvusios įtemptos padėties pasaulyje 2001 metų rugsėjį kardinolas A.Sodanas liko Vatikane ir į Kazachstaną nevyko. Todėl jo vizitas praėjusią gegužę buvo savotiškas „skolos“ nuostabiai šaliai atidavimas. Gegužės 16 dieną Astanoje aplankęs prezidentą N.Nazarbajevą, kardinolas A.Sodanas perdavė jam Šventojo Tėvo sveikinimus (Kazachstano prezidentas su Popiežiumi jau yra susitikęs keturis kartus, daugiausia iš visų posovietinių valstybių vadovų) ir aptarė klausimus, susijusius su rugsėjo mėnesį įvyksiančiu tarpkonfesiniu kongresu. Vatikano valstybės sekretorius išreiškė viltį, kad po šio kongreso „visas pasaulis kalbės apie Astaną, kaip tarpusavio supratimo ir draugystės tarp religijų ir tautų simbolį“.
Tą pačią dieną kardinolas A.Sodanas Astanos Dievo Motinos katedroje aukojo šv. Mišias, kurių metu pranešė apie popiežiaus Jono Pauliaus II svarbius administracinius pertvarkymus Kazachstano katalikų bendruomenėje. Astanos apaštalinė administratūra buvo pertvarkyta į arkivyskupiją ir jai suteiktas Švč. Mergelės Marijos arkivyskupijos Astanoje vardas. Pirmuoju Kazachstano sostinės katalikų arkivyskupu paskirtas vyskupas Tomašas Peta, kuris iki tol buvo Astanos apaštalinis administratorius.
Didžiausio Kazachstano miesto Alma Atos apaštalinė administratūra taip pat buvo pakelta į vyskupijos rangą ir jai suteiktas Švč. Trejybės vyskupijos Alma Atoje vardas. Pirmuoju diecezijos ordinaru paskirtas pranciškonas vyskupas Henris Hovaniecas, iki tol buvęs Alma Atos apaštaliniu administratoriumi. Pirmosios, dar 1999 metais įkurtos Karagandos vyskupijos ordinarui marijonui vyskupui Janui Lengai suteiktas arkivyskupo titulas „ad personam“. Ketvirtojo administracinio vieneto – Atyrau apaštaliniam administratoriui kunigui Janušui Kaletai suteiktas garbės prelato titulas.
Tuo pačiu dekretu Šventasis Tėvas įkūrė Kazachstane atskirą bažnytinę provinciją – metropoliją, kurios centru tapo Astanos arkivyskupija. Karagandos ir Alma Atos vyskupijos bei Atyrau apaštalinė administratūra tapo sufraganiniais vienetais. Popiežius taip pat įkūrė Kazachstano vyskupų konferenciją ir patvirtino jos statutą. Jau po kardinolo A.Sodano vizito Karagandoje vykusiame pirmajame vyskupų konferencijos posėdyje jos pirmininku išrinktas arkivyskupas T.Peta, vicepirmininku – arkivyskupas J.Lenga ir sekretoriumi – vyskupas H.Hovaniecas.
Paskelbtame savo sprendime dėl naujų vyskupijų įkūrimo popiežius Jonas Paulius II išreiškė įsitikinimą, jog tai garantuos tinkamesnę katalikų sielovadą, padės Katalikų Bažnyčiai daugiau prisidėti prie Kazachstano pažangos, stiprins šalyje tarpkonfesinį sutarimą. Pamaldose, kuriose buvo paskelbtas šis Popiežiaus dekretas, dalyvavęs Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas katedroje pasakytoje savo kalboje sveikino šalies katalikus dėl šio sprendimo ir išreiškė viltį, kad „Katalikų Bažnyčios metropolija Kazachstano respublikoje ištikimai laikysis kazachų visuomenės idealų ir tradicijų ir visapusiškai palaikys taikos ir susitaikymo politiką“.
Prezidentas priminė, jog gegužės pradžioje ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčios sinodas priėmė sprendimą Astanoje įkurti savo metropoliją, kurios dvasiniu vadovu paskirtas buvęs Voronežo metropolitas Mefodijus. Jis pabrėžė, kad tas dėmesys, kurį pastaruoju metu vietos tikinčiųjų bendruomenėms rodo popiežius Jonas Paulius II ir Maskvos patriarchas Aleksijus II, yra svarbus tiek krikščionims, tiek ir visiems Kazachstano gyventojams. „Religinės tolerancijos išlaikymas ir stiprinimas yra mūsų piliečių dvasinės ramybės pagrindas ir garantija“, - sakė N.Nazarbajevas.
Nors buvo tiek gražių ir prasmingų palinkėjimų, o pats Kazachstanas juk yra nepriklausoma valstybė, Maskvos patriarchato reakcija į naujų katalikų vyskupijų įkūrimą buvo tokia pat neigiama, kaip buvo panašiai administraciškai pertvarkius Rusijos katalikų bendruomenę 2002 metų pavasarį. Gegužės pabaigoje Maskvos patriarchate paskelbtame pareiškime nurodoma, kad Vatikane sprendimas priimtas „nesikonsultavus su Rusijos Stačiatikių Bažnyčią“, nors dauguma Kazachstano krikščionių yra stačiatikiai „pagal savo istorinį pasirinkimą“. Vatikanas taip pat kaltinamas „ekspansija į visa buvusios Sovietų Sąjungos erdvę“, kas labai sunkina tolesnį abiejų Bažnyčių dialogą ar daro jį neįmanomu dėl konstruktyvumo stokos.

Pagarba persekiotų krikščionių heroizmui

Tačiau grįžęs į Romą kardinolas A.Sodanas, duodamas interviu Italijos katalikų dienraščiui „Avvenire“, atmetė Maskvos patriarchato kaltinimus dėl katalikų „triumfo“ posovietinėje erdvėje. Jis paaiškino, jog čia kalbama apie Kazachstano katalikų bendruomenės normalų sutvarkymą: šalies tikintieji turi teisę turėti savo vyskupus ir stabilią bažnytinę struktūrą. Kardinolas taip pat nurodė, kad Kazachstanas yra daugiau musulmoniška valstybė ir joje stačiatikiai nesudaro gyventojų daugumos, todėl Rusijos Stačiatikių Bažnyčia negali tos šalies laikyti savo „kanonine erdve“. Jis pastebėjo, kad visgi iš mandagumo Vatikanas apie savo sprendimą atnaujinti bažnytines struktūras Kazachstane atskirai informavo Maskvos patriarchatą.
Pirmosiomis vizito dienomis Kazachstano sostinėje Astanoje kardinolas A.Sodanas dar aplankė pagrindinę miesto mečetę, stačiatikių cerkvę, padėjo gėlių ir pasimeldė prie Motinos Tėvynės paminklo, skirto totalitarizmo aukoms. Gegužės 18 dieną jis nuvyko į Karagandą, kuri nuo sovietinio pogrindžio laikų yra laikoma Katalikų Bažnyčios dvasiniu centru ne tik Kazachstano, bet visos Vidurinės Azijos mastu. Karagandoje Vatikano valstybės sekretorius pirmiausia aplankė ir pasimeldė prie žymiųjų katalikų dvasininkų kapų. Tai jų dėka išsaugotas tikėjimas šioje stepių žemėje: vyskupo Aleksandro Hiros, kunigo Albino Dumbliausko, kunigo Vladislavo Bukovinskio ir kunigo Aleksandro Štaubo. Jie palaidoti prie Karagandos Šv. Juozapo katalikų katedros sienų. „Mes siunčiame Dievui karštą padėką už tuos darbus, kuriuos nuveikė šie didieji Dievo vyrai, padėję pagrindus klestinčiai jūsų bendruomenei“, - kalbėjo kardinolas per šv. Mišių auką Karagandos katedroje gegužės 18 dieną. Jis kalbėjo apie į Kazachstaną komunistų režimo deportuotų krikščionių heroizmą; jie, „netekę dvasininkų, rinkosi kaimuose melstis į privačius namus, kapines ir kur tik buvo įmanoma“. Kardinolas A.Sodanas sakė, kad popiežius Jonas Paulius II jam ne kartą yra kalbėjęs apie sovietinio režimo priespaudą patyrusių žmonių tragediją, ir minėjo šiurpą keliančius faktus, kuriuos jam pranešė Kazachstano prezidentas N.Nazarbajevas 2001 m. rugpjūčio 9 d. laiške. „Milijoną žuvusių nuo bado ir ligų 1921-1922 metais, šešis milijonus deportuotų 1930-1931 metais, du milijonus netekusių gyvybės per 1931-1933 metų badą, tragišką mirtį nekaltų žmonių dėl branduolinio ginklo eksperimentų Semipalatinsko poligone“, - priminė per pamokslą Vatikano valstybės sekretorius, kviesdamas melstis, kad Kazachstano žemė atgimtų, suklestėtų „ir būtų pasauliui laisvos ir solidarios visuomenės pavyzdys“.

Būsimoji Karagandos katedra ženklins tikėjimo plėtrą

Karagandoje kardinolas A.Sodanas susitiko su Kazachstane ir visoje Vidurinėje Azijoje vienintelės kunigų seminarijos, turinčios Marijos – Bažnyčios Motinos vardą, studentais ir dėstytojais. Jis taip pat buvo pasveikintas vyskupijoje dirbančių trylikos kongregacijų seserų vienuolių atstovių, kurios papasakojo apie veiklą neseno sovietinio pogrindžio sąlygomis. Daugelis jų, negalėdamos viešai dėvėti vienuolės abito, buvo priverstos dirbti valstybinėse įstaigose, o po darbo organizavo tikinčiųjų maldos susitikimus, katechizavo vaikus, įvairiais būdais stengėsi padėti kunigams. Tarp kitų savo rankomis padarytų dovanų, seserys įteikė kardinolui A.Sodanui didžiulį rožinio vėrinį iš Kazachstano žemės akmenų. Kardinolas pažadėjo pirmąją padovanoto rožinio maldą sukalbėti už jų šalį.
Kaip Astanoje, taip ir Karagandoje Vatikano valstybės sekretorius aplankė vietos stačiatikių cerkvę ir musulmonų mečetę. Tačiau vizito Karagandoje kulminacinis momentas buvo kertinio akmens ir sklypo, kuriame bus pastatyta naujoji Fatimos Dievo Motinai dedikuota katalikų katedra, pašventinimo ceremonija. Būsimasis statinys, kurio aukštis su bokštu bus 40 metrų, neturės analogų Kazachstane ir visoje Vidurinėje Azijoje, nes bus pastatytas tradiciniu gotikos stiliumi. Šalia katedros įsikurs vyskupo rezidencija, kuri šiuo metu dar projektuojama. Karagandos naująją katalikų katedrą planuojama pradėti statyti 2004-ųjų vasarą ir, kaip teigiama su miesto savivaldybe pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje, užbaigti statybą po trejų metų.
Šventinimo ceremonijoje dalyvavo Karagandos srities akimas (gubernatorius) Kalmaltinas Muhamedžanovas, Karagandos meras Jurijus Litvinovas, Vatikano apaštalinis nuncijus arkivyskupas Jozefas Veselovskis, stačiatikių ir musulmonų dvasiniai vadovai, gausus būrys tikinčiųjų su savo kunigais. Padėkojęs savivaldybės vadovams už paskirtą 0,7 ha plotą naujajai katedrai ir pažadėtą paramą ją statant, Karagandos arkivyskupas J.Lenga sakė: „Čia žmonės melsis, šauksis vienintelio Dievo, ir kuo daugiau žemėje bus tokių vietų, tuo gausesnės bus Viešpaties malonės jai“. Kardinolas A.Sodanas, priminęs seną priežodį, jog „į šventovę einame, kad mylėtume Dievą, bet iš šventovės išeiname, kad mylėtume vienas kitą“, išreiškė viltį, kad po ketverių metų galės atvykti į jau pastatytos naujosios katedros atidarymą ir kartu čia atšvęsti 80 metų jubiliejų.
Baigdamas vizitą, kardinolas A.Sodanas pripažino, kad jo aplankytas Kazachstanas tiek religinės laisvės ir tolerancijos lygiu, tiek vietinės Katalikų Bažnyčios gyvastingumu jam buvo tikras atradimas. „Aš sutikau ordinarus, kunigus, vienuolius ir vienuoles bei daugybę Kazachstano piliečių, ir mačiau visų jų „jauną“ veidą, kupiną vilties, dosnaus uolumo, entuziastingos ir energingos dvasios“, - sakė Vatikano valstybės sekretorius. Jis teigė tikįs, kad „vaisingas tarpusavio supratimas tarp Šventojo Sosto ir Kazachstano, išvystytas per pastarąjį dešimtmetį, didės ir toliau su abipusiu pasitenkinimu“.

Mindaugas BUIKA

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija