Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 3 d.
Nr.67
(1171)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Lietuva
Istorija ir dabartis
Valstybė ir Bažnyčia
Susitikimai
Kultūra
Žvilgsnis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Molis - keramikų meilė

Tautodailininkai Vytautas ir Regina Mataičiai – juodosios keramikos meistrai

Juodoji keramika – subtilus dalykas. Tik į rankas paėmęs tokį dirbinį suprasi, jog jis lipdytas iš molio, o ne lietas iš metalo. Šalyje yra keletas juodosios keramikos meistrų. Tarp jų – ir Gruzdžiuose įsikūrę Vytautas bei Regina Mataičiai.
Prikeltas griūvantis dvaro pastatas
Vytautas yra šiaulietis. Anuometėje Kauno žemės ūkio akademijoje jis įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę. Buvo nukreiptas dirbti į Gruzdžius. Anksčiau čia jam neteko lankytis. Atvyko jau sukūręs šeimą. Jaunieji privalėjo tenkintis vieno kambario butu.
Mataičių svajonė - turėti normalų būstą – pildėsi pamažu ir sunkiai. Apsiėmė jie suremontuoti vieną griūvančio dvaro pastatų. Tai buvo maždaug XIX a. vidurio statinys. Kažkada buvusi dvaro pieninė atrodė klaikiai. Vertingas architektūrinis pastatas buvo paverstas tvartu.
Švedai, pamatę jau akis džiuginantį namą ir sužinoję, jog jis anksčiau atrodė kaip baisi griuvena, iš karto paklausė Mataičių: „Kaip prie remonto prisidėjo valstybė?“. Mat jų šalyje šimtmečius išstovėjusiam, nors ir nuosavam, namui restauruoti iš valstybės biudžeto skiriama iki 90 proc. reikalingų lėšų. Raustant Mataičiams teko pasakoti, jog Kultūros vertybių apsaugos departamentas neįstengė jiems padėti gauti lengvatinę paskolą.
Į keramikų kiemą žino kelią ir užsieniečiai. Į Mataičių namus užsuka žmonių iš užsienio ekskursijos. Jie yra įtraukti į Šiaulių apskrities lankytinų vietų žemėlapį. Tokią nemokamą reklamą Mataičiams suteikė apskrities Turizmo informacijos centras. Atvykusieji į Gruzdžius gali ne tik pasidžiaugti menininkų rankomis atgaivintu dvaru, bet ir susipažinti su jų pačių kūryba. Turistams tai atrodo kaip koks stebuklas. Juodoji keramika daugeliui jų yra nepažįstama. Tik vokiečiai daugiau turi žinių apie šią meno šaką.
Pasimokyti pas Mataičius buvo atvykę profesionalūs vokiečiai keramikai, tarp jų buvo net vieno instituto profesorė. Lietuviai meistrai buvo gavę pakvietimą į Islandijoje rengiamą Šiaurės šalių šiuolaikinės tautodailės forumą. Tokia galimybė buvo suteikta bene vieninteliams Mataičiams.
Kelerius metus lipdyti iš molio pas juos mokėsi Gruzdžių specialiųjų vaikų globos namų auklėtiniai. Jų akys degdavo džiaugsmu, jeigu pasisekdavo ką nors nulipdyti. Per tą laiką Mataičiai jokio daiktelio nepasigedo, nors įvairių kalbų buvo girdėję apie šių namų jaunuosius gyventojus.
Mažai kam žinoma juodosios keramikos technologija
Regina Mataitienė yra profesionali keramikė. Anuomečiame Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume ji įgijo meninės keramikos specialybę. O meilę moliui pajuto bei pirmuosius praktinius keramikos įgūdžius gavo mokydamasi Tauragės vidurinėje mokykloje.
Jos vyras Vytautas gaminius iš molio degina ir poliruoja, ji juos dekoruoja. Rudos masės dirbinį įdėjus į krosnį, iš jos ištraukiamas juodas. Degimo procesas trunka 12 –14 valandų. Krosnį kūrena spygliuočių malkomis. Maždaug prie 1000 laipsnių karščio molis pasidaro juodas. Toks gaminys netepa ir atrodo kaip metalinis.
Imtis juodosios keramikos buvo sena Reginos svajonė. Truputėlį šios technologijos paslapčių jai atskleidė buvęs kurso draugas. Jis parodė, kaip tai daroma. Sekė keli įtempto darbo metai. Gaminiai sproginėjo, išeidavo margi ar balti. Tai buvo pragariškas darbas. Vytautas nuo dūmų atrodydavo juodas kaip velnias. Jam buvo didžiulė šventė, kai iš krosnies ištraukė gaminį tokios spalvos, kokios pats norėjo.
Iš tėvų juodosios keramikos gamybos paslaptis dabar perima dukra ir sūnus. Mataičių dirbiniai turi paklausą šalies ir užsienio rinkose.

Bronius VERTELKA
Gruzdžiai, Šiaulių rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija