Atnaujintas 2003 m. rugsėjo 5 d.
Nr.68
(1172)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Žvilgsnis
Ora et labora
Krikščionybė ir pasaulis
Lietuva
Katalikų bendruomenėse
Mums rašo
Atmintis
Nuomonės
Pasaulis


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Neverk, matušėle, kad jaunas sūnus...

Šios dainos žodžius dar mena visi senosios kartos lietuviai. Atsiradus Sąjūdžiui, o vėliau istorinėmis Sausio 13-osios išmėginimų naktimis prie Seimo rūmų, radijuje nuo ryto iki vidurnakčio skambėjo šios dainos melodija, virtusi perspėjamu šaukiniu. Ši daina įkvėpė mūsų tautos sūnus eiti ginti Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės 1944-1953 metais...

Prie kun. M.Jodoko kapo kalba kan. Petras Merliūnas
Kan. Mykolo Jodoko kapas

Šilalė. Rugpjūčio 24 dieną į šį gražų Žemaitijos miestą rinkosi iš įvairių Lietuvos vietovių partizanai, ryšininkai, politiniai kaliniai, tremtiniai iš Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Varnių, Kvėdarnos pasimelsti už žuvusius partizanus, dalyvauti atidengiant ir pašventinant paminklą septyniems Žemaitijos partizanams Šilalės partizanų panteone, gražiame pušyne.
Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje klebonas dekanas kan. Petras Merliūnas aukojo šv. Mišias už žuvusius partizanus ir sakė, kad ši žemė - Dievo duota ir privalo priklausyti lietuviui. Su vėliavomis šeimininkai, svečiai, KASP kariai po šv. Mišių pagerbė kankinio patrioto kunigo Mykolo Jodoko (1891 - 1959) kapą šventoriuje. Prie kapo kan. P. Merliūnas papasakojo apie kunigo gyvenimą, primindamas, kad jau užvesta byla šio kunigo beatifikacijai. Ateis laikas, kai žmonės sakys: važiuojame į Šilalę, nes ten į altoriaus garbę iškeltas kun. M.Jodokas, tvirtino Šilalės dekanas.
Šalia minėto kunigo ilsisi ramybėje kanauninkai broliai Feliksas Valaitis (1905-1992), Juozapas Valaitis (1897-1979), o taip pat kanauninkas Pranciškus Kūdis, miręs 1932 metais, daug prisidėjęs prie gražuolės dabartinės gotikinės bažnyčios statybos 1903-1909 metais.
Šilalės partizanų panteone kan.P. Merliūnas pašventino partizano Tito Žymančiaus rankomis bei lėšomis ir pagal jo projektą sukurtą gražų paminklą septyniems partizanams: Aloyzui Sabučiui–Genučiui, Kazimierui Rupšiui-Tigrui, Tadui Liatukui-Vytautui, Jonui Šauliui-Gluosniui, Broniui Gaižauskui-Šarūnui, Vincui Liktai-Šešėliui ir Juozui Gubistai-Šalnai. Kanauninkas prie žuvusių partizanų kapo sakė, jog čia susirinko tik mažas būrys žmonių, todėl, kad čia nėra alaus, nebus šokių, o bus kalbama tik apie mūsų tautos praeitį. Daugeliui tai tapo nebeįdomu, tarsi nurašyta į istorijos šiukšlyną. Tai šių dienų mūsų tautos tragedija. Be istorijos žinojimo, tauta yra žuvusi. Nemokame mylėti tėvynės. Mylime tik litą, eurą, mašiną, butelį, narkotikus ir per televiziją siūlomą meilę. Kai Lietuva buvo okupuota, mūsų tėvai ir šie žuvę vyrai pasirinko ne išdavystę, kolaboravimą, susitaikymą, o kovą už Lietuvos laisvę. Jie aukojosi, savo kova parodė meilę tėvynei. Šitos meilės partizanai mokėsi dar lopšyje, klausydami motinos lopšinės, o ne girtų motinų vapėjimo. Vėliau - ardami tėviškės žemę, mokyklose, bažnyčiose. Meilė Dievui ugdė meilę Tėvynei. Pastaruoju laiku girdisi svarstymų, jog meilė tėvynei - atgyvena, idiotizmas (VU prof. A.Šliogerio žodžiai - K.D.). Atseit mums pakanka būti piliečiais, žygiuojančiais Europos vieškeliais... Iš kur tokie postringavimai mūsų spaudoje, radijuje, televizijoje, klausė garbusis kanauninkas. Tėvynė - Dievo dovana, net tada, kai ji neturtinga, varginama nesutarimų, korupcijos. Šiandien mums patiems reikia duoti tėvynei. Turime pripažinti, kad komunistinio Babelio bokšto „ statymas” pareikalavo net dešimčių tūkstančių partizanų gyvybių, šimtų tūkstančių politinių kalinių ir tremtinių aukų. Ši „statyba” daugelio širdyse paliko dvasinius griuvėsius. Amžina šlovė žuvusiems partizanams už mūsų laisvę, baigdamas savo kalbą sakė kan.P.Merliūnas.
Šilalės savivaldybės administracijos direktorė Zita Lazdauskienė sakė, jog kol gyva atmintis, tol gyva ir tauta. Šiandien atverčiame skaudžios istorijos puslapį. Kartu turime džiaugtis, kad per partizanų kovą, per tremtį, badą, šaltį ateita į Kovo 11-ąją, į atkurtą nepriklausomybę.
Kauno skyriaus politinių kalinių vardu kalbėjo skyriaus pirmininkas Sigitas Giedraitis. Jis priminė, jog jaunimas turėtų tęsti tėvų tradicijas, jei reikėtų, eitų ginti tėvynės. Tai mūsų, gyvųjų, pareiga įamžinti didvyrių atminimą.
Pulkininkas Leonas Laurinskas priminė susirinkusiesiems, jog būtina, kad mokyklose kabėtų Lietuvos partizanų vadų nuotraukos, o mokytojai pasakotų apie mūsų rezistenciją tikrą tiesą, o ne pusę tiesos. Panašiai mintis išsakė Šilalės seniūnas Alfonsas Paulikas, Šilalės rajono LPKTS tarybos narys Petras Linkevičius, Šilalės savivaldybės tarybos narys Petras Sinkevičius, paminklo autorius T.Žymančius, legendinis partizanas dimisijos majoras Juozas Armonaitis ir kt. Susirinkusieji dėkojo Zosei Baranauskienei, kurios keturi broliai žuvo kovoje, už kapų priežiūrą.
Prie paminklo partizanams buvo sugiedotas Lietuvos himnas. Šilalės miestelio kultūros namuose vyko Juodojo kaspino dienos minėjimas, saviveiklininkų koncertas ir pabendravimas prie kavos puodelio. Ilgai kultūros namuose skambėjo partizanų lyrinės, kovinės dainos, posmai apie tėvynę, laisvę.

Kazimieras DOBKEVIČIUS
Autoriaus nuotraukos

© 2003 "XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija